Šie metai yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Išsibarsčiusi nedideliuose štetluose ar įsikūrusi didesniuose miestuose žydų visuomenė, neabejotinai, reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos istorijos, kultūros, švietimo, politikos raidos.
Klaipėdos žydų istorijos puslapiai taip pat yra neatskiriama mūsų šalies ir, žinoma, Klaipėdos miesto istorijos dalis. Gyvendami uostamiestyje nuo 16 amžiaus žydai, pasak Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininko Felikso Puzemskio, įkūrė daug maisto produktų gamybos, medžio apdirbimo, tekstilės, laivų remonto pramonės įmonių. Jie buvo tarp kurorto verslo pionierių – tarkime, antrasis Juodkrantėje pastatytas (XIX amžiaus pabaigoje) didelis viešbutis buvo pavadintas „Tel Avivas“ (išvertus iš senovės žydų kalbos – „Pavasario kalva“). Pirmąją pasaulyje gintaro kasyklą greta Juodkrantės taip pat įkūrė Memelio verslininkai žydai Vilhelmas Stantjenas ir Moricas Bekeris. Iki II-ojo Pasaulinio karo Klaipėdoje veikė keturios sinagogos, du sporto klubai, žydų kultūros bendruomenė, istorijos ir literatūros klubas, moterų sionisčių organizacija, gyvavo kamerinis orkestras.
Minint Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus kviečiame į renginius, kuriuose prisiminsime tautą, daugiau nei septynis šimtmečius gyvenusią, dirbusią, kūrusią Lietuvoje.
Spalio 22d. 17 val. Jidiš kalba kviečia į pirmą pasimatymą!
Lauksime norinčių daugiau sužinoti apie jidiš kalbą ir patirti, kaip ji funkcionuoja. Jidiš – viena svarbiausių iki Antrojo pasaulinio karo Rytų Europos žydų vartotų kalbų. Nors dažniausiai priskiriama germanų kalbų grupei, tyrėjus ir studijuojančius ji ypač žavi savo savybe jungti įvairių kalbų elementus. Žymus lingvistas Maksas Vainraichas jidiš vadino „šmelcšprach“, t. y. kalba, kurioje „ištirpo“ arba „susilydė“ hebrajų-aramėjų, slavų, germanų ir romanų kalbiniai dariniai.
Kaip ir dera pirmam pasimatymui prisistatysime, dalinsimės istorijomis, dainuosime meilės dainą. Tai ne tik puiki proga kiek pramokti jidiš abėcėlės, atidžiau pažvelgti į kai kuriuos šios kalbos vystymosi ypatumus, bet ir suabejoti ne vienu populiariu mitu apie žydų kultūrą.
O kad pasimatymo skonį pajustumėte dar geriau jūsų laukia skani staigmena! Galėsite paragauti slyvų, arbūzo ir vyšnių, taip šio pasimatymo skonį pajusite dar geriau.
Dirbtuves ves jidiš literatūros tyrinėtoja ir vertėja Goda Volbikaitė. Goda studijavo jidiš Haifoje, Berlyne, Diuseldorfe, baigė Vilniaus jidiš kalbos vasaros kursus, o šiuo metu yra Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro bendradarbė. Ji taip pat rašo tinklaraštį godainkovne.com, skirtą Kauno jidiš kultūrai.
Jidiš kalbos pamoka vyks KKKC Meno kiemo studijoje, adresu Bažnyčių g. 4.
Dalyvių skaičius ribotas.
Prašome registruotis iki spalio 21d. adresu: ruta.gotika@gmail.com
Spalio 23d. žiūrėsime du filmus „Riedėjo gniūžtė į pietus“ ir „Popierinė brigada“
Viename interviu filmo „Riedėjo gniūžtė į pietus“ režisierė Ieva Balsiūnaitė kalbėjo: „bene prieš dešimt metų sužinojau, kad beveik visi PAR gyvenantys žydai (šiuo metu apie 80 %) yra kilę iš Lietuvos. Tuo metu nenumaniau, kad su Pietų Afrika esame taip glaudžiai susiję. Pagalvojau, kad būtų įdomu šia istorija pasidomėti giliau, juk dažnai išgirstame būtent skaičius, statistiką ir kur kas rečiau žmones, kurie už tų skaičių slepiasi.“ Taigi, kas „slepiasi“ už 11 asmeninių litvakų istorijų, pasakojamų filme ir kviečiame sužinoti.
Filmo pradžia 16 val. Trukmė 52 min. Filmą pristatys režisierė I. Balsiūnaitė.
Filmas bus rodomas anglų kalba su lietuviškais subtitrais.
Australų režisierės Diane Perelsztejn sukurtame dokumentiniame filme „Popierinė brigada“ pasakojama apie Vilniaus gete veikusią vadinamąją „Popierinę brigadą“ – mokslininką Zeligą Kalmanovičių, mokytoją Rachele Krinski, bibliotekininką Hermaną Kruką, poetus Šmerkę Kačerginskį ir Abraomą Suckeverį. Nacių verčiami šie to meto intelektualai turėjo atrinkti vertingiausius YIVO institute buvusius žydų kultūrinius dokumentus, knygas, taip pat paveikslus, religinius objektus, kuriuos naciai planavo išgabenti į Vokietiją. Rizikuodami savo gyvybėmis minėti Vilniaus geto gyventojai stengėsi bent dalelę didžiulio ir svarbaus kultūrinio palikimo paslėpti ir išsaugoti ateities kartoms. Tik jų pastangų dėka dalis svarbių dokumentų nebuvo prarasta. Išsaugotos kultūrinės Vilniaus žydų vertybės šiandieną yra Žydų moksliniame institute YIVO Niujorke ir Jeruzalės hebrajų universitete. Taip pat dalis šio palikimo saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir Lietuvos centriniame valstybės archyve.
Filmo pradžia 17.30 val. Trukmė 1 val.
Filmas įgarsintas lietuvių kalba.
Filmai bus demonstruojami Klaipėdos m. savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos Kauno atžalyno“ padalinyje, adresu Kauno g. 49.
Dalyvių skaičius ribotas. Prašome registruotis iki spalio 22d.adresu: ruta.gotika@gmail.com
Spalio 24 d. kviečiame į paskatą „Kaip žydai gyveno Klaipėdoje tarpukariu? Nuotraukos, personažai ir istorijos“
Apie tarpukariu gausios Klaipėdos žydų bendruomenės gyvenimą mums pasakos profesorė habil. dr. Ruth Leiserowitz (Varšuvos Vokiečių istorijos instituto direktoriaus pavaduotoja, Berlino Humboldto universiteto istorijos profesorė). Profesorė jau ne vienus metus tyrinėja Rytų Prūsijos ir žydų istoriją, yra asociacijos „Žydai Rytų Prūsijoje“ pirmininkė ir kartu su asociacija surengė keletą parodų „Juden in Memel“ (Klaipėda 2005, New York 2013), „Juden in Tilsit“ (Sovetskas 2009, Kyl 2011) ir „Žydai Koenigsberge XX a. Sandūroje“ (Kaliningradas 2018).
Paskaitos pradžia 15 val.
Renginio kalba – lietuvių.
Paskaita vyks Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos konferencijų salėje. Adresas H. Manto g. 25
Dalyvių skaičius ribotas. Prašome registruotis iki spalio 23 d.adresu: ruta.gotika@gmail.com
Spalio 30d. turėsime unikalią galimybę artimiau susipažinti su Žemaitijos žydų kultūros paveldu. Klaipėdos m. savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos Kauno atžalyno“ padalinyje, adresu Kauno g. 49. vyks knygos „Žemaitijos žydų kultūros paveldo atspindžiai“ pristatymas (sud. dr. Hektoras Vitkus, dr. Jolanta Skurdauskienė).
Knygoje skaitytojų dėmesiui pateikti moksliniai straipsniai ir apžvalgos yra ilgametis žydų istorijos ir kultūros paveldo Žemaitijoje tyrėjų darbas. Vienas knygos sudarytojų dr. H.Vitkus apžvelgs ir detaliau pristatys knygoje publikuojamų skirtingų autorių tekstus apie štetlų Žemaitijoje kasdienybę, buvusią vieną žymiausių Rytų Europos judaizmo dvasinių seminarijų Žemaitijos ješivą, Žemaitijos medinių sinagogų architektūrą, Lietuvos žydų kultūros paveldo išsaugojimą.
Renginio pradžia 14.30 val. Trukmė 1 val.
Dalyvių skaičius ribotas. Prašome registruotis iki spalio 29 d.adresu: ruta.gotika@gmail.com
Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams skirtus renginius Klaipėdoje, žinoma, lydės muzika. Po knygos „Žemaitijos žydų kultūros paveldo atspindžiai“ pristatymo turėsime progą artimiau susipažinti su žydų tautos muzika, klausyti ne taip dažnai skambančių ir klaipėdiečių klausai gal neįprastų hebrajų ir idiš kalbomis atliekamų dainų. Muzikinius kūrinius atliks Olga Šard (Žorova), pritariant pianistui Sauliui Šiaučiuliui.
Operinio dainavimo aukštumų siekianti klaipėdietė Olga Šardt (Žorova) baigė Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją, Gnesino valstybinį muzikos koledžą Maskvoje, tobulinosi Birmingemo konservatorijoje. Solistė yra daugelio konkursų prizininkė ir nugalėtoja. Ji dalyvauja ir televizijos projektuose – 2016 m. ji tapo projekto „Baltijos balsas“ finalininke. Olga pati organizuoja savo solinius koncertus Lietuvoje, Europoje ir Izraelyje. Ji yra ne tik puiki solistė, bet ir šiltas žmogus, viską daranti su begaliniu nuoširdumu, todėl publika ją akimirksniu įsimyli, o jos atliekami kūriniai nepalieka abejingų.
Džiazo pianistas ir pedagogas Saulius Šiaučiulis baigęs studijas grįžo į gimtąją Klaipėdą ir įsitraukė į jos muzikinį gyvenimą, aktyviai reiškiasi kaip džiazo pianistas. Yra koncertavęs su žymiausiais džiazo muzikos ir akademinės muzikos atlikėjais Lietuvoje ir Europoje. S.Šiaučiulis yra sukūręs muziką Klaipėdos dramos teatro spektakliams, kompozitorius taip pat yra žinomas pedagogas.
Maloniai kviečiame į Klaipėdos m. savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos Kauno atžalyno“ padalinį, adresu Kauno g. 49.
Ekstremalios situacijos šalyje dėl koronaviruso plitimo grėsmės metu visų renginių dalyvių prašome vadovautis LR SAM rekomendacijomis.
Lietuvos žydų istorijos metams minėti skirtų renginių Klaipėdoje iniciatorė menotyrininkė Rūta Jakštonienė.
Renginius remia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Renginių draugai: Klaipėdos m. savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos Kauno atžalyno“ padalinys, Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės biblioteka, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, Klaipėdos žydų bendruomenė.
