Liepos 15 d. 17.00 val. Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro keramikos dirbtuvėse (Daržų g. 10) atidaroma paroda „Gotikos keramikos rekonstrukcijos“. Atidarymo metu bus demonstruojamas dokumentinis filmas „Raugo keramika“ (2018 m., aut. Anthony Stellaccio, JAV), vyks lipdymo edukacijos (užsiregistravusiems). Parodą pristato VšĮ „Vilniaus puodžių cechas“. Ekspoziciją bus galima aplankyti iki rugsėjo 15 d.
Tai Klaipėdos etnokultūros centro projekto „Mažosios Lietuvos amatystė“ renginys, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Klaipėdos miesto savivaldybė.
Parodoje „Gotikos keramikos rekonstrukcijos“ pristatomos XIII-XVII a. keramikos replikos, padarytos pagal Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai fonduose saugomą medžiagą. Šalia gotikinės keramikos, kurios klestėjimo laikotarpiu laikomas visas XV amžius, parodoje matome ir gotikinės keramikos ištakas iliustruojančius ikigotikinės (IX- XIV a. vid.,) bei ankstyvosios gotikos (XIV–XV a.) keramikos pavyzdžius. Ši keramika sukurta naudojant rankinį žiedimo ratą, kuris Lietuvoje vadinamas stovylu. Lietuvoje jis buvo paplitęs nuo IX-X a. sandūros iki paties XX a. 7 dešimtmečio. Iš pradžių ant stovylo formuojamas indo dugnas, po to žiediniu (rečiau spiraliniu) būdu klijuojamos sienelės. Galų gale, sparčiai sukant stovylą ranka, indas apžiedžiamas, – galutinai suformuojamas jo profilis, briauna. Pagrindinis ikigotikinės ir ankstyvosios gotikinės keramikos gaminys – virtuvinis puodas. Šio laikotarpio indų dydžiai, jų profiliai ir petukų lygmens dekoras įvairuoja, juose atspindi regioniniai ypatumai. Gotikiniu laikotarpiu indų gamyba profesionalėja, formos ir dydžiai standartizuojami. Atsiranda moliniai puodų dangteliai, pasirodo vietinės gamybos ąsočiai. Gotikinio laikotarpio dirbinių išdegimui dažnai naudojamos raugo keramikos bei juodosios keramikos technologijos. Ši technika daugiausia buvo naudojama darant maisto gaminimui skirtus virtuvės indus, – tai troškinimo puodai, kepimo dubenys (liet. žąskepiai, terlos), bei apsiplovimo indai. Tačiau parodoje pamatysim ir retai sutinkamų raugo technika padarytų puodyninių koklių. Degant dirbinius raugo keramikos technologija, moliui tenka didelis išbandymas, nes tuomet iki raudonumo įkaitintas dirbinys merkiamas į specialiai paruoštą skystą raugą. Kad degami indai neskilinėtų, į molio masę papildomai įmirkoma trupinto granito. Merkimo metu raugas ant indo paviršiaus sukepa, suanglėjai ir lieka visam laikui. Plačiausiai raugui buvo naudotas rugių raugas, tačiau yra paliudijimų naudojus ir kopūstų, burokėlių raugus.
Nuo XVI a. pradžios, renesanso laikotarpiu, raugo keramika ir toliau buvo miestiečių mėgiama ir naudojama, tačiau raugo puodus jie dažniau įsigydavo jau ne iš vietinių meistrų, kurie palaipsniui įsisavino glazūruotos keramikos technologiją, o turguje, iš kaimo puodžių.
Ši paroda yra VšĮ „Vilniaus puodžių cechas“ ir Lietuvos istorijos instituto bendradarbiavimo rezultatas Projektą planuojama tęsti. Istorinių indų pavyzdžius atrinko ir rekonstrukcjos brėžinius atliko dr. Gediminas Vaitkevičius (Lietuvos istorijos institutas), rekonstrukcijas medžiagoje atliko dailininkai keramikai: Elena Aleksejeva, Dainius Strazdas, Laura Sodeikaitė ir Jurgita Radžiūnaitė.
D. Strazdas
VšĮ „Vilniaus puodžių cechas“ archyvo nuotrauka
Etnokultūros centro informacija
Tel. 8 (46) 310022
