Sopranas Aistė Pilibavičiūtė ir pianistė Nijolė Baranauskaitė kviečia į ispanų kompozitorių muzikos programą „Ateinu iš Ispanijos. Jautrios, aistringos ir temperamentingos muzikos melodijos bei ritmai skambės sausio 19 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje (KKS). Koncerto pavadinimą „Ateinu iš Ispanijos“ įkvėpė Pablo Luna‘os daina „De España vengo“ („Esu iš Ispanijos“). Trys Enrique Granados dainos iš ciklo „Canciones amatorias“Skaityti daugiau
tag
Finišavo Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos knygos apie filosofą Imanuelį Kantą leidybos konkursas. Konkurso tikslas – išleisti pasakojamojo biografinio žanro knygą apie visame pasaulyje žinomą XVIII a. mąstytoją, vokiečių klasikinės filosofijos pradininką Imanuelį Kantą (1724–1804). 2024 m. minėsime 300-ąsias lietuviškų šaknų turinčio filosofo gimimo metines, tad knygos leidyba taps svarbiu akcentu, pasitinkant LietuvaiSkaityti daugiau
Jaroslava Pulinovič (gim. 1987 m.) jauna rusų dramaturgė jau yra tapusi įvairiausių literatūrinių premijų laureatė („Kartos balsas“, „Debiutas“, „Eurazija“, „Auksinė kaukė“ ir kt.). Ji turi savo stilių, jos pjesės parašytos tarsi vienu įkvėpimu – sąžiningai ir karštai. „Pulinovič – vitalinės jėgos dramaturgė, gyvenimo jėgos, kurią ji kaskart atranda savo personažuose. Iš esmės tai – pilnaverčioSkaityti daugiau
Zigmars Liepinš „Paryžiaus katedra“ 3 veiksmų melodraminė opera Libreto autorius – Kaspars Dimiters (pagal Viktoro Hugo romaną) Į lietuvių kalbą vertė Ramutė Skučaitė Režisierius – Ramūnas Kaubrys Dirigentas – Tomas Ambrozaitis Scenografas – Artūras Šimonis Kostiumų dailininkė – Jolanta Rimkutė Choreografas – Aurelijus Liškauskas Muzikos vadovas – Ilmars Harijs Lapinsch Operą „Paryžiaus katedra“ sukūrėSkaityti daugiau
Sausio 15-ąją, minint Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 100-metį, apsilankymu pagerbė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Iškilmingo koncerto „Klaipėda – Lietuvos vartai į pasaulį 1923“ metu, stebint garbingiems svečiams, Prezidentas Gitanas Nausėda Klaipėdai įteikė išskirtinę dovaną – Lietuvių kultūros draugijos „Aukuras“ 1928 metais diplomatui Jonui Budriui padovanotą autentišką grafiną. Tardamas sveikinimo kalbą, Prezidentas į KlaipėdąSkaityti daugiau
Paroda supažindina su prancūzų administracija Klaipėdos krašte 1920–1923 m., jos kasdienybe, šventėmis ir svarbiausiais veikėjais. Joje panaudota ne tik medžiaga iš Lietuvos muziejų rinkinių, bet ir iš privačių Prancūzijos archyvų. Dr. B. Jusserando specialiai šiai parodai surinktoje unikalioje kolekcijoje – prancūzų administracijos Klaipėdos krašte pareigūnų ir tarnautojų palikuonių šeimų (Odry, Petisné, Vaukaire, Cézard ir kt.)Skaityti daugiau
Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) atidaryta Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus parengta paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“. Ji skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui. Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos – vienas reikšmingiausių įvykių XX a. Lietuvos istorijoje, turėjęs didelės įtakos ekonominei, kultūrinei ir politinei raidai. 1923 metais jauna LietuvosSkaityti daugiau
Lauko paroda sudaryta iš nuotraukų, kuriose matomi žmonės, nusifotografavę prie paminklo „Už laisvę žuvusiems. 1923 m.“ miesto kapinėse, vėliau – Skulptūrų parke. Klaipėdos miesto kapinėse yra palaidoti trys lietuviai sukilėliai, žuvę karinės operacijos metu, ir Andrius Martusevičius-Martus, po mėnesio miręs nuo plaučių uždegimo Kretingos ligoninėje. Sukilėlių kapas Klaipėdoje yra simbolinė vieta, kur žmonės net irSkaityti daugiau
Sausio 18 d., trečiadienį, 17.00 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8) įvyks paskaita-diskusija „Istorinės Lietuvos pergalės: Klaipėdos krašto prijungimas“ iš ciklo „Istorijos algoritmai“. Renginio metu kartu su istorijos mokytoja Elena Povilaitiene, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininku, menotyrininku Petru Šmitu ir kitais nariais prisiminsime Klaipėdos krašto prijungimo svarbą,Skaityti daugiau
Lietuvos jūrų muziejaus parengta ilgalaikė kilnojamoji paroda „Nuo Arkties iki Antarkties“ sėkmingai keliauja po atokiausius ir labiausiai nuo jūros nutolusius Lietuvos kampelius. Dabar ji eksponuojam Dieveniškių regioninio parko lankytojų centre, o artimiausiu laiku su ja susipažins Lazdijų ir Vištyčio gyventojai. Paroda supažindina su jūrų gyvūnams pavojingais klimato kaitos pokyčiais, dėl kurių jau 2040 metais ledoSkaityti daugiau
