Mokslininkus ir visuomenės atstovus diskusijai kviečia konferencija „Industrinė archeologija: gyvenimo pokyčiai ir materialieji palikimai“ Š. m. lapkričio 10-11 dienomis Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas organizuoja mokslinę konferenciją „Industrinė archeologija: gyvenimo pokyčiai ir materialieji palikimai“. Tai jau trečiasis KU mokslininkės, archeologės dr. Raimondos Nabažaitės inicijuoto ciklo „Archaeologia Urbana“ renginys. Konferencijos dalyviaiSkaityti daugiau
tag
Gegužės 25–27 dienomis Klaipėdoje ir Vilniuje XX amžiaus geopolitinius Europos virsmus ir regioninę istoriją tyrinėjantys mokslininkai diskutuos tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „1923 metų Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos: jo tarptautinė reikšmė ir ilgalaikis poveikis Europos paribio mikroregionų kontekste“. Tai – pagrindinis Klaipėdos krašto metų programoje numatytas akademinis renginys. Jį drauge su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijosSkaityti daugiau
Kovo 22 d. 17.00 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8) vyks straipsnių rinkinio „Atrasti praeitį. Išsaugoti ateičiai“ pristatymas. Leidėjas – Klaipėdos universiteto leidykla. Renginyje dalyvaus Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologai: doc. dr. Audronė Bliujienė, dr. Vykintas Vaitkevičius, doc. dr. Gintautas Zabiela. Archeologas doc. dr. Gintautas ZabielaSkaityti daugiau
„Lietuvos kelią į Klaipėdą“ – tai devynių radijo epizodų ciklas, kuriame žinomi istorikai pasakoja apie ilgą ir sudėtingą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos procesą: nuo ko jis prasidėjo, kaip vyko, kokie žmonės jame dalyvavo ir kokius rezultatus jis davė. Atskleisti įvairūs aspektai, pasakojama iš Klaipėdos krašto, Didžiosios Lietuvos gyventojų ir pagrindinių sąjunginių valstybių perspektyvos. 2023Skaityti daugiau
Pažymint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį istorijos tyrinėtojus ir gerbėjus pradžiugins nauja knyga „1923-ieji. Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: dalyviai ir jų liudijimai“, parengta bendradarbiaujant KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutui (BRIAI) bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejui (MLIM). Knygoje – nauji liudijimai ir faktai apie 1923-iuosius Klaipėdoje Leidinio, kuris apibūdinamas kaip dokumentų rinkinys, sudarytojasSkaityti daugiau
Kviečia į knygos apie Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos pristatymą Vasario 2-ąją, ketvirtadienį, 17 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje visuomenei bus pristatytas bendras Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (KU BRIAI) bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) istorikų darbas – proginis leidinys „1923-ieji: Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos. Dalyviai ir jų liudijimai“. Istorinio virsmoSkaityti daugiau
Paroda supažindina su prancūzų administracija Klaipėdos krašte 1920–1923 m., jos kasdienybe, šventėmis ir svarbiausiais veikėjais. Joje panaudota ne tik medžiaga iš Lietuvos muziejų rinkinių, bet ir iš privačių Prancūzijos archyvų. Dr. B. Jusserando specialiai šiai parodai surinktoje unikalioje kolekcijoje – prancūzų administracijos Klaipėdos krašte pareigūnų ir tarnautojų palikuonių šeimų (Odry, Petisné, Vaukaire, Cézard ir kt.)Skaityti daugiau
Jau artimiausiu metu uostamiestį iš spaustuvės pasieks tikru desertu besidomintiesiems Klaipėdos istorija tikriausiai tapsianti beveik 600 puslapių knyga „1923-ieji. Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: dalyviai ir jų liudijimai“. Leidinys gimė bendradarbiaujant Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutui (BRIAI) bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Jungtinėms istorikų pajėgoms – Vasilijui Safronovui, Vygantui Vareikiui, Silvai Pocytei,Skaityti daugiau
Klaipėdos krašto prijungimo svarbą aptars mokslinėje konferencijoje Gausioje Klaipėdos krašto metų minėjimo programoje, kurią šiemet gegužės 4 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė, numatytas ir tarptautinis akademinis renginys. Istorikai iš trijų žemynų diskutuos apie Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos ilgalaikę svarbą, o jų parengti pranešimai, tikimasi, sudomins ir plačiąją visuomenę. Netradicinio formato renginio temą paskatino mažiauSkaityti daugiau
