Klaipėdos steigėjai – Vokiečių ordinas ir Kuršo vyskupas – dėjo didžiules viltis, kad miestas taps ypatingos reikšmės viso Kuršo regiono prekybos ir religiniu centru. Deja, į nuolatinių antpuolių verpetą įsuktas miestas stagnavo, gyventojų gausa nepasižymėjo, o uostas nesivystė. Paradoksalu, kad nepaisant to, jog pagal savo natūralias gamtines savybes ir sąlygas Klaipėdoje buvo vienas geriausių BaltijosSkaityti daugiau
tag
Sausio 15-ąją, minint Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 100-metį, apsilankymu pagerbė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Iškilmingo koncerto „Klaipėda – Lietuvos vartai į pasaulį 1923“ metu, stebint garbingiems svečiams, Prezidentas Gitanas Nausėda Klaipėdai įteikė išskirtinę dovaną – Lietuvių kultūros draugijos „Aukuras“ 1928 metais diplomatui Jonui Budriui padovanotą autentišką grafiną. Tardamas sveikinimo kalbą, Prezidentas į KlaipėdąSkaityti daugiau
Paroda supažindina su prancūzų administracija Klaipėdos krašte 1920–1923 m., jos kasdienybe, šventėmis ir svarbiausiais veikėjais. Joje panaudota ne tik medžiaga iš Lietuvos muziejų rinkinių, bet ir iš privačių Prancūzijos archyvų. Dr. B. Jusserando specialiai šiai parodai surinktoje unikalioje kolekcijoje – prancūzų administracijos Klaipėdos krašte pareigūnų ir tarnautojų palikuonių šeimų (Odry, Petisné, Vaukaire, Cézard ir kt.)Skaityti daugiau
Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) atidaryta Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus parengta paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“. Ji skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui. Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos – vienas reikšmingiausių įvykių XX a. Lietuvos istorijoje, turėjęs didelės įtakos ekonominei, kultūrinei ir politinei raidai. 1923 metais jauna LietuvosSkaityti daugiau
Lauko paroda sudaryta iš nuotraukų, kuriose matomi žmonės, nusifotografavę prie paminklo „Už laisvę žuvusiems. 1923 m.“ miesto kapinėse, vėliau – Skulptūrų parke. Klaipėdos miesto kapinėse yra palaidoti trys lietuviai sukilėliai, žuvę karinės operacijos metu, ir Andrius Martusevičius-Martus, po mėnesio miręs nuo plaučių uždegimo Kretingos ligoninėje. Sukilėlių kapas Klaipėdoje yra simbolinė vieta, kur žmonės net irSkaityti daugiau
Sausio 18 d., trečiadienį, 17.00 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8) įvyks paskaita-diskusija „Istorinės Lietuvos pergalės: Klaipėdos krašto prijungimas“ iš ciklo „Istorijos algoritmai“. Renginio metu kartu su istorijos mokytoja Elena Povilaitiene, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininku, menotyrininku Petru Šmitu ir kitais nariais prisiminsime Klaipėdos krašto prijungimo svarbą,Skaityti daugiau
1923 m. Klaipėdos sukilimas yra sulaukęs nemažo mokslininkų dėmesio. Istorikas A. E. Sennʼas šiuos įvykius yra įvardijęs kaip vieną drąsiausių tarpukario Lietuvos užsienio politikos žingsnių. Šimtmečius trukęs lietuvių tautos siekis suvienyti visas etnines žemes ir turėti natūralų priėjimą prie Baltijos jūros buvo įgyvendintas 1923 m. sausio 15-osios įvykių dėka. 2023 m. minimas šio svarbaus visaiSkaityti daugiau
Lygiai prieš 100 metų Klaipėdą užėmė Ypatingoji rinktinė ir tai tapo pagrindu visą jos kraštą po mėnesio oficialiai perduoti valdyti Lietuvai. „Atviros Klaipėdos” rašinių cikle, skirtame pasakojimams apie tai, kas dėjosi Klaipėdos krašte prieš šimtmetį, šįkart skaitytojus supažindinsime ir su lemiamo karinės operacijos etapo eiga, ir su žiniomis, kurios tądien plaukė į Kauną iš LietuvosSkaityti daugiau
ATSISIŲSTI PROGRAMĄ (PDF) Sausio 14 d. šeštadienis Sausio 13 d. 22 val. – sausio 14 d. (trukmė 5 val.). Tradicinis pėsčiųjų žygis ,,Klaipėdos sukilėlių keliais“. MARŠRUTAS: Kretinga – Klaipėda. Žygio pradžia – Kretingos rotušės aikštėje 22 val. 13.00 val. Klaipėdos universiteto BRIAI mokslo darbuotojų prof. dr. Vyganto Vareikio ir doc. dr. Vytauto Jokubausko ekskursija po Klaipėdą, skirtaSkaityti daugiau
„Atvira Klaipėda” toliau savo skaitytojams pasakoja apie lemtinguosius kiekvienos 1923-iųjų sausio dienos įvykius, kurių dėka Klaipėdos kraštas šiandien yra Lietuvos dalis. Lygiai prieš šimtą metų paaiškėjo, kad Klaipėdoje įsikūrę prancūzai neketina sudėti ginklų ir uostamiestį iš Lietuvos atėjusiai Ypatingajai rinktinei teks užimti jėga. Tądien jau buvo fiksuotos ir pirmosios lietuvių netektys. Iliustracijos iš žurnalo „Karys”Skaityti daugiau
