Tarptautinis kultūros festivalis „Inkultūracija“ / renginiai Klaipėdoje
Renginiai Klaipėdoje
Rugsėjo 23–28 dienomis vyksiantis XII tarptautinis kultūros festivalis „Inkultūracija“ šiemet sutelkia dėmesį į pasaulio vienybę ir tarpusavio ryšius. Dinamiškame, nuolat kintančiame pasaulyje kultūra ir kūryba veikia kaip vienijančios jėgos, kurios įvairias kultūras ir idėjas sujungia į harmoningą visumą.
Europos Sąjungos metais akcentuojame mūsų bendros kultūros pagrindu esančias demokratijos vertybes – laisvę, lygybę, teisingumą – ir pagarbos vieni kitiems principą, padedantį kurti vieningą bendruomenę. Skatiname mąstyti globaliai, bet veikti lokaliai ir taip stiprinti tarpusavio supratimą bei bendradarbiavimą.
Festivalio metu dalinsimės įvairių sričių menininkų, kūrėjų, rašytojų mintimis ir idėjomis, skatinsime atvirumą, įžvalgumą. Kultūros laukas − tai erdvė, kurioje formuojasi mūsų visuomenės vertybės, vizijos, o kultūros ir meno veikėjai tampa vedliais, padedančiais mums suvokti pasaulio kaitą ar įveikti iššūkius. Tai erdvė, kurioje kiekvienas gali atrasti naujus horizontus ir prasmingai prisidėti prie demokratinės visuomenės kūrimo.
FESTIVALIO PROGRAMA
Rugsėjo 27 d.
Knygų mugė
Laikas: 10–20 val.
Vieta: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka,
Dalyvauja leidyklos: „Andrena“; „Aukso žuvys“; „Baltos lankos“; „Charibdė“; „Eglė“; „Foto Sąjūdis“; „Gelmės“; „Hieronymus“; „Homo liber“; Klaipėdos universiteto leidykla; Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras; „Libra Memelensis“; „Lieparas“; „Lapas“; Lietuvos jūrų muziejus; Natų knygynas; Neringos muziejai; Prancūziškas knygynas; „Terra publica“; „Žara“.
Specialistų tribūna „2050“
Laikas: 11 val.
Trukmė: 2 val.
Vieta: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, Konferencijų salė, I a. (Herkaus Manto g. 25)
Dalyviai: Vyriausybės ministrės pirmininkės patarėja kultūros klausimais dr. Gabrielė Žaidytė; Kultūros ministerijos atstovas; Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas; Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė dr. Laura Juchnevič. Moderatorius – Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos vadovė Edita Sabalionytė.
Specialistų tribūna „2050“ šiais metais skiriama Valstybės pažangos strategijai „Lietuva 2050“ pristatyti ir aptarti. Diskusijoje bus kalbama apie kultūros sektoriaus reikšmę valstybės pažangos strategijoje, kokią vietą joje užima Lietuvos kultūros įstaigos ir jose dirbantys specialistai.
Kūrybinės dirbtuvės su rašytoja Laima Vince
Laikas: 14 val.
Trukmė: 2 val.
Vieta: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, Senoji ratinė, įėjimas prie kavos studijos „Kavos architektai“ (Herkaus Manto g. 25)
Dalyviai: rašytoja, dramaturgė ir vertėja dr. Laima Vincė.
Gal svajojate parašyti romaną, bet nežinote nuo ko pradėti? Kaip organizuoti pasakojimą? Kaip kurti personažus ir juos aprašyti? Kaip gimsta idėjos? Kaip renkama medžiaga knygai? Rašytojos Laimos Vincės kūrybinės dirbtuvės padės atsakyti į šiuos klausimus, o kuriant tekstus bus mokomasi struktūruoti pasakojimą ir aprašyti personažus.
Kūrybinės dirbtuvės – specialistų tribūnos programos tęsinys.
Išankstinė registracija – el. paštu amerikosskaitykla@klavb.lt.
Kultūrinė edukacija „Mažosios Lietuvos likimai“
Laikas: 14 val.
Trukmė: 1 val.
Vieta: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, Muzikos ir scenos menų skaitykla, II a. (Herkaus Manto g. 25)
Dalyviai: edukatorė Valdemara Butkevičienė.
Patyriminės edukacijos dalyviai gilinsis į krašto istoriją, paveldą ir žmonių likimus, tyrinės vertingus eksponatus. Edukacijoje sužinosite Šaulių gildijos ordino istoriją, susipažinsite su tuometės mados tendencijomis, išsiaiškinsite, kokia magija gaubia juodą vaiko krikšto kepuraitę ir kam buvo naudojamos burtikės. Kviečiame atrasti istorijas, kurios pažadins smalsumą bei norą pažinti savo šalies kultūrą, padės suprasti Mažosios Lietuvos žmonių gyvenimo grožį ir tragizmą.
Kultūrinė edukacija – specialistų tribūnos programos tęsinys.
Išankstinė registracija – el. paštu edukacijos@klavb.lt.
Parodos „Senoji Klaipėdos fotografija“ atidarymas
Laikas: 17 val.
Trukmė: 45 min.
Vieta: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, III a. ekspozicijų erdvė (Herkaus Manto g. 25)
Dalyviai: Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise (AdM) draugijos pirmininkas Uwe Jurgsties (Vokietija); Rautenberg leidyklos atstovas Gerhardas Rautenbergas (Vokietija). Moderatorė – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus vedėja Jurga Bardauskienė.
„Senoji Klaipėdos fotografija“ – tai pirmoji istorinių Klaipėdos fotografijų paroda, žvelgianti iš laiko perspektyvos: nuo pačios seniausios portretinės fotografijos 1864 m. iki 1945-aisiais sugriauto miesto vaizdų. Eksponuojamas nuotraukas galima vadinti vizualiu Klaipėdos istorijos pasakojimu, atspindinčiu Klaipėdai svarbius laikotarpius. Kviečiame susipažinti su fotografijomis, kurios saugomos Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos AdM ir Rautenberg leidyklos archyvuose.
Bendradarbiaudamos su AdM draugija ir Rautenberg leidyklos atstovu Gerhardu Rautenbergu, parodą parengė Jurga Bardauskienė ir Viktorija Karalienė (Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka).
Diskusija „Kopijavimo kultūra. Japonų ir europiečių literatūriniai tekstai ir vaizduojamasis menas“
Laikas: 18 val.
Trukmė: 1 val. 30 min.
Vieta: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, Konferencijų salė, I a. (Herkaus Manto g. 25)
Dalyviai: Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docentė dr. Dalia Švambarytė; Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas; Japonijos kultūros apžvalgininkas Andrius Kleiva (prisijungs virtualiai); kunigas ir meno erdvės „Galerija 1252“ įkūrėjas Benediktas Jurčys. Moderatorius – Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas dr. Arvydas Kumpis.
Renginyje bus aptarti japonų literatūros ypatumai, adaptacijos ir kultūrinės transformacijos. Diskusijos dalyviai bandys atsakyti į klausimus, kas ir kaip kopijuoja literatūrą ir meną, importuoja ir integruoja kultūrą, kas naujo sukurta Baltijos šalyse.
Rugsėjo 28 d.
Knygų mugė
Laikas: 10–18 val.
Vieta: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, Baltoji galerija, II a.; registratūros holas, I a. (Herkaus Manto g. 25)
Dalyvauja leidyklos: „Andrena“; „Aukso žuvys“; „Baltos lankos“; „Charibdė“; „Eglė“; „Foto Sąjūdis“; „Gelmės“; „Hieronymus“; „Homo liber“; Klaipėdos universiteto leidykla; Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras; „Libra Memelensis“; „Lieparas“; „Lapas“; Lietuvos jūrų muziejus; Natų knygynas; Neringos muziejai; Prancūziškas knygynas; „Terra publica“; „Žara“.
Kotrynos Zylės romano „Mylimi kaulai“ pristatymas
Laikas: 12 val.
Trukmė: 1 val.
Vieta: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, Konferencijų salė, I a. / kavos studija „Kavos architektai“ (Herkaus Manto g. 25)
Dalyviai: rašytoja, iliustruotoja, dizainerė Kotryna Zylė; dailininkas Bernardas Burba. Moderatorės – rašytoja Agnesa Kenešytė-Gricė ir grafikos dizainerė Evelina Kiupelytė.
Renginyje rašytoja Kotryna Zylė kartu su dailininku Bernardu Burba papasakos apie savo knygos „Mylimi kaulai“ gimimą. Autorės romanas – moters, savo namų sekcijoje saugančios trijų vyrų kaulus, gyvenimo istorija. Atmosferiškame, maginės realybės prisodrintame kūrinyje susipina miegamųjų rajonų kasdienybė ir kaimo folkloras. Gyvybė čia pasitinkama ir palydima daugiabučio pirtyje, piemenys į ganyklas keliauja troleibusais, gyvuliai laikomi butuose, duona kepama laiptinėje, prie pašto dėžučių; name atliekamos apeigos, vyksta stebuklai.
Festivalio metu dalyviai kviečiami apžiūrėti knygos iliustracijų parodą kavos studijoje „Kavos architektai“.
Filosofo Tomo Kačerausko istorinio romano „Karo laiškai“ pristatymas „Pamirštos LDK pamokos“
Laikas: 13.30 val.
Trukmė: 1 val.
Vieta: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, Muzikos ir scenos menų skaitykla, I a. (Herkaus Manto g. 25)
Dalyviai: knygos autorius, filosofas prof. dr. Tomas Kačerauskas; istorikas
Vaidas Pamparas. Moderatorius – literatūrologas doc. dr. Marijus Šidlauskas.
Istorinis romanas „Karo laiškai“ – pirmoji trilogijos apie XVII a. Tvano laikotarpį dalis. Romane vaizduojamas įdomus ir sudėtingas Lietuvos istorijos metas – kovos su Maskva, kuri jau anuomet vykdė imperialistinę politiką. Remiantis amžininkų atsiminimais, sunkus Lietuvai laikotarpis parodomas iš skirtingų perspektyvų, fikcija derinama su istoriniais faktais, gausu įpintų mitologijos elementų. Romane aprašomos ne tik karo aplinkybės, svarbiausi to meto įvykiai, bet ir vaizduojamos herojaus meilės peripetijos.
Menininkių Brigitte Lyregaard ir Lindos Edsjo pasirodymas „Inger: žodžių ir garsų sintezės“
Laikas: 15 val.
Trukmė: 1 val.
Vieta: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, Konferencijų salė, I a. (Herkaus Manto g. 25)
Dalyviai: menininkės ir atlikėjos Birgitte Lyregaard (Danija) ir Linda Edsjo (Prancūzija).
Menininkių Birgitte Lyregaard ir Lindos Edsjo sukurta programa „Inger“ įgarsina vieną stipriausių Skandinavijos poetinių balsų – poetę Inger Christensen. Menininkių duetas savo pasirodyme sujungs nuoširdumą ir intuiciją, kompoziciją ir improvizaciją, garsus ir žodžius, sykiu garsais ir žodžiais bandys atrasti eilėraščių muzikalumą.
I. Christensen eilėraščių ciklas „Tai“ („Det“, 1969) – pirmasis danų poezijos vertimas, Lietuvoje išleidžiamas atskira knyga. „Tai“ – ir vientisas eilėraštis, ir eilėraščių rinkinys, ir subtilus poetinis epas, pasakojantis apie žmogaus, kalbos ir pasaulio tarpusavio ryšį, kalbos prigimtį bei dalyvavimą mūsų tikrovėje.
Marijos Drėmaitės paskaita „Klaipėdos santuokų rūmai – miesto architektūros mikroistorijos“
Laikas: 16.30 val.
Trukmė: 30 min.
Vieta: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, Konferencijų salė, I a. (Herkaus Manto g. 25)
Dalyviai: kultūros ir architektūros istorikė, knygų autorė, parodų kuratorė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė Marija Drėmaitė.
Daugelyje Lietuvos miestų santuokų rūmai buvo pastatyti sovietmečiu. Jie išsiskyrė individualiu dizainu, puošnumu, menų sinteze ir savitomis, naujai konstruojamomis apeigų tradicijomis. Klaipėdos civilinės metrikacijos rūmai, pastatyti 1979–1980 m. pagal architekto Ramūno Kraniausko projektą, pasižymi originalia, vėlyvajam modernizmui ir brutalizmui būdinga architektūra. Atšiaurūs fasadai slepia turtingą interjerą, kuriam negailėta prabangių medžiagų, unikalaus dizaino baldų, šviestuvų, skulptūrų, gobelenų, vitražų ir kitų meno kūrinių, kuriuos sukūrė žymūs to meto menininkai. Šiandien šis pastatas kelia ne tik architektūrinės vertės klausimus. Gilinantis į architektūros paveldo mikroistorijas, paskaitoje bus siekiama atskleisti kelias rūmų perskaitymo perspektyvas, o pastatas interpretuojamas ne tik kaip naujojo sekuliaraus ritualo, bet ir kaip liaudiškų tradicijų perkėlimo į miestą erdvė.
Leidinio „Klaipėda. Architektūros gidas“ pristatymas
Laikas: 17 val.
Trukmė: 1 val.
Vieta: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, Konferencijų salė, I a. (Herkaus Manto g. 25)
Dalyviai: leidinio autoriai – istorikas prof. dr. Vasilijus Safronovas; architektūros tyrinėtojas doc. dr. Liutauras Nekrošius; architektūros istorikas doc. dr. Vaidas Petrulis; architektas dr. Martynas Mankus, leidyklos „LAPAS“ įkūrėja, leidėja Ūla Ambrasaitė.
„Klaipėdos architektūros gidas“ – išsamiausias iki šiol leidyklos „LAPAS“ rengtas gidas. Jame aptariama per 200 vertingų architektūros objektų iš trijų istorinių laikotarpių (iki 1945 m., sovietmečio ir atgavus nepriklausomybę). Prie gido dirbo didelis autorių būrys, leidinys gausiai iliustruotas ne tik šiuolaikinėmis pastatų nuotraukomis, bet ir istoriniais kadrais, pastatų brėžiniais ar urbanistinėmis schemomis. Suvokti Klaipėdos vystymosi etapus skaitytojams padės išsamūs istorikų ir architektų parengti įvadiniai straipsniai.
Renginio partneris – leidykla „LAPAS“.
Diskusija „Kontrkultūra prie Baltijos: rokas ir literatūra“
Laikas: 19 val.
Trukmė: 1 val.
Vieta: baras „Herkus Kantas“ (Naujoji Uosto g. 3)
Dalyviai: architektas, buvęs grupės „Antis“ lyderis, o dabar grupės „KAnDIs“ narys Algirdas Kaušpėdas; atlikėjas, rašytojas Lukas Devita; muzikantas Vilius Ančeris. Moderatorė – istorikė, žurnalistė Rūta Paitian.
Roko muzika yra viena priežasčių, kodėl dabar gyvename laisvoje šalyje. Diskusijoje, kurioje dalyvaus patyrę muzikantai ir atlikėjai Algirdas Kaušpėdas, Lukas Devita, Vilius Ančeris bei žurnalistė Rūta Paitian, bus ieškoma atsakymų į klausimus: kas buvo tie įkvėpimo šaltiniai, lėmę roko kultūros vystymąsi Lietuvoje prieš nepriklausomybės laikotarpį ir po jo? Ar Baltijos šalių roko grupės kopijavo viena kitą, o gal priešingai – nesiekė panašumo? Kas vienijo Baltijos šalių roko sceną? Dalyviai dalysis savo įžvalgomis ir patirtimi, siekdami atskleisti, kaip roko muzika bei literatūra padėjo formuoti mūsų kultūrinį identitetą.
Alternatyvios muzikos grupės „shishi“ koncertas „Kaip gera gyventi Europoje“
Laikas: 21 val.
Trukmė: 1 val.
Vieta: baras „Herkus Kantas“ (Naujoji Uosto g. 3)
Dalyviai: Victoria (vokalas, bosas); Benadetta (vokalas, būgnai); Teresa (vokalas, gitara).
Vieniems roko undinėlės, kitiems – pelkių vandos ar raganos ant gitarų. Aišku tik tiek, kad be magijos čia neapsieita. „shishi“ – lietuviškas trio, dainuojantis apie tai, ką galvoji kasdien – nebedaug liko prasmės gyventi, bet vis tiek rūpi, kur eina pasaulis. Apsiginklavusios gitaromis ir pasivadinusios mėgstamiausiais itališkais vardais, Benadetta, Victoria ir naujoji grupės narė Teresa surfina tarp punk, rap, soul, trash lo-fi muzikos stilių, ir rezultatas – puikus.
PARODOS
Bernardo Burbos grafikos darbų paroda pagal Kotrynos Zylės romaną „Mylimi kaulai“
Laikas: rugsėjo 23–spalio 10 d.
Vieta: kavos studija „Kavos architektai“ (Herkaus Manto g. 25)
Parodoje Bernardo Burbos pristatomi grafikos darbai – praeities ir dabarties realybių koliažai, įamžinantys kiekvienam lietuviui atpažįstamus, bet niekada viename laike ir erdvėje nesusitikusius dėmenis: duonkepę krosnį šalia pašto dėžučių, šulinį prie daugiabučio namo įėjimo, troleibuso veidrodėlį puošiantį šiaudinį „sodą“, kambaryje šalia lango stovintį bičių avilį ir t. t.
Apie autorių
Bernardas Burba yra dailininkas, savo darbus piešiantis tušu ir plunksna, spaudžiantis šilkografijos technika. Menininko įkvėpimo šaltinis – miestas, jo pastatai ir detalės, o dažni kūrybos motyvai – troleibusai, vaikystės fragmentai ir kasdienybės smulkmenos.
Paroda „Senoji Klaipėdos fotografija“
Laikas: rugsėjo 23–spalio 10 d.
Vieta: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, III a. ekspozicijų erdvė (Herkaus Manto g. 25)
„Senoji Klaipėdos fotografija“ – tai pirmoji istorinių Klaipėdos fotografijų paroda, žvelgianti iš laiko perspektyvos: nuo pačios seniausios portretinės fotografijos 1864 m. iki 1945-aisiais sugriauto miesto vaizdų. Eksponuojamas nuotraukas galima vadinti vizualiu Klaipėdos istorijos pasakojimu, atspindinčiu Klaipėdai svarbius laikotarpius. Kviečiame susipažinti su fotografijomis, kurios saugomos Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos AdM ir Rautenberg leidyklos archyvuose.
Parodos rengėjas – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka.
Partneriai – AdM draugija ir Rautenberg leidykla.
Linos Beatos Norkutės paroda „Ryšys“
Laikas: rugsėjo 23–spalio 10 d.
Vieta: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, Baltoji galerija, II a. (Herkaus Manto g. 25)
Parodoje tapytoja Lina Beata Norkutė siekia perteikti akimirkos gylį, rasti atsakymą į klausimą, kas žmones daro laimingus. „Mano paveiksluose – istorijos, kuriančios ryšį su praeitimi. Kol gyvos jos, gyva ir praeitis. Nostalgijos prieskonis daro gyvenimą žavų. Man labai patinka girdėti, kaip žiūrovas interpretuoja drobėse nutapytus vaizdus, perleisdamas juos per savo vidines patirtis. Kaip orientyrą visuomet jam duodu kūrinio pavadinimą ir džiaugiuosi, kai jis randa naujų prieigų prie mano temos“, – teigia autorė. Anot jos, dabar gyvename realybėje, kurioje dar niekada nebuvo taip lengva susisiekti, vis dėlto nuolat šviesėjanti ateitis staiga pradeda temti, kai imame suvokti, jog telefono ryšys mus pririša ne prie artimųjų, o prie ekrano – po truputį prarandame ryšį su gamta, praeitimi. Autorė norėtų, kad jos parodos lankytojai užmegztų glaudų ryšį tarp savęs – savo patirčių ir jos pasakojamų istorijų.
Apie autorę
Lina Beata Norkutė – asfalto vaikas, visą vaikystę praleidęs prie Taikos prospekto. L. B. Norkutė piešė nuo mažų dienų, todėl gana anksti suprato, kad gyvenimą susies su menu. 2002 m. ji baigė Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklą, o 2008 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto Vizualinio dizaino katedroje įgijo bakalauro kvalifikacinį laipsnį. 2005 m. Klaipėdos technologijų mokymo centre jai buvo suteikta interjero apipavidalintojo kvalifikaciją. Nuo 2017 m. L. B. Norkutė pradėjo tapyti intensyviau. „Ryšys“ – debiutinė menininkės paroda.
