spektaklis – kelionė „LAIKAS NĖ(e)RIMUI“
Neringos vasaros sezono atidarymas: spektaklis-kelionė kvies patirti krašto legendas.
Šeiko šokio teatras ir „Neringa – Kultūros sala“ kviečia panirti į magišką teatro ir
gamtos patirtį spektaklyje – kelionėje „LAIKAS NĖ(e)RIMUI“. Tai unikalus, specialiai
Neringai kurtas kūrinys, kuriame meistriškai susilieja Kuršių Nerijos gamtos grožis,
šokis, tekstas ir muzika. Sekdami šokėjus ir per ausines klausydami autorinio garso
takelio, žiūrovai panirs į fantastinę erdvę, kurioje galės gyvai patirti Neringos legendas.
Valandą trunkantis reginys Nidoje, tarp trijų molų, bus pristatomas du savaitgalius
birželio 4-5 ir 10-11 dienomis.
Renginio išskirtinumas – neįprastas, choreografės, režisierės Agnijos Šeiko ir Šeiko šokio
teatro ištobulintas formatas, sukuriantis pojūtį tarsi būtum atsidūręs kine. Renginyje šoka ir
vaidina trys dešimtys atlikėjų, tarp kurių Šeiko šokio teatras, Taško teatras, Neringos
bendruomenė, Benas Šarka. Nidos marių ir kopų foną papildo organiška scenografija,
minimalistiniai, belaikiai Sandros Straukaitės kurti kostiumai, o ausinėse skamba tarp
istorijos ir mito balansuojantis tekstas ir muzika.
„Kviečiame į Neringą pažvelgti ne tik kaip į atostogų vietą. Žiūrovai galės dalyvauti
spektaklyje-kelionėje be didelių scenų, garso, šviesų, siekiame išvengti patoso ir klišių.
Istoriniai faktai, dokumentika, pasakojimai supinami į libretą ir perduodami žiūrovams
ausinių pagalba.“ – kūrinio idėją pristatė spektaklio režisierė ir choreografė Agnija Šeiko.
Spektaklio kūrėjai pabrėžia – Kuršių nerija yra unikali gamtos ir žmogaus rankų sukurta sala.
Čia nuo seno gyveno klajokliai žvejai ir klajoklės kopos, XVI amžiuje pasirodė kunigai ir
mokytojai, XIX-ame – gintaro kasėjai ir medžių sodintojai, archeologai ir dailininkai.
Kiekvienas iš jų savaip atrado Neringos išskirtines savybes ir natūralų gamtos prieglobstį.
„Šis spektaklis sukurtas iš mito, istorinio ir archeologinio pasakojimo, iš kasdienės rutinos,
rūke išnyrančio kraštovaizdžio, žmonių santykių, ironijos šešėlio, siekiant patalpinti žiūrovą į
savotišką smėlio laikrodį. Pirmiausia pasirodo mitologinis sluoksnis, kuriame skleidžiasi
milžinės Nerijos mitinis pasakojimas. Tuomet prieiname prie archeologinių kasinėjimų
Kuršių nerijoje, iš kurių vienas plačiausių tyrimų – archeologijos motina vadinamos Rimutės
Rimantienės kasinėjimai. Buitiniai patyrimai apima žvejybos temą, senąją bumbinimo
tradiciją, o tuomet atsigręžiame į žmones, kurie, įkvėpti šio kraštovaizdžio, čia kūrė:
Liudvikėlį Rėzą, į Nidos dailininkų kolonijos menininkus, į Tomą Manną, į L. Rėzos premijos laureatus, suvokiančius Kuršių neriją kaip unikalią pasaulio salą.“ – spektaklio
prasminius sluoksnius atskleidė scenarijaus autorė Sondra Simana.
Ausinėse skambančiam tekstui atmosferą kuria specialiai šiam renginiui paruoštas muzikinis
takelis. Tai tarp mistikos ir tikrovės, tarp laukinio minimalizmo ir savito, vaizdingo,
spalvingo, teatrališko skambesio balansuojantis garso takelis, prie kurio autorystės prisidėjo
visas būrys muzikantų: Donatas Bielkauskas, Vladimiras Konstantinovas, išskirtinio balso
savininkė Karina Novikova, Larion Dyakov, teatro šamanas Benas Šarka bei garso režisierius
Kristijonas Lučinskas. Žiūrovai taip pat atpažins pamėgtų aktorių balsus, tarp kurių Mikas
Urbonas, Edvardas Brazys bei Darius Meškauskas.
Kurdami spektaklio-kelionės scenografiją ir kostiumus, menininkai siekė žiūrovą atitraukti
nuo kasdienės rutinos, kad būtų tik gamtos vaizdas – akiai, o garsas – ausiai, atsisakyta visų
spindinčių šiuolaikinio renginio atributų: jokių ekranų, didelio garso, saugant Neringos tylą.
Žiūrovas kviečiamas įsižiūrėti, sustoti, paklausyti, išgirsti.
„Galvodami apie šį renginį, siekėme natūralumo su aplinka, kurioje nusprendėme dirbti. Kas
gali būti gražiau už vandenį, kopą ir dangų. Niekas nepastatys gražesnio scenovaizdžio nei
gamta, nieks neapšvies vaizdo gražiau, nei besileidžianti saulė“ – apie reginio vizualiąją dalį
pasakojo scenografė Sigita Šimkūnaitė.
Praėjusią vasarą „Neringa – Lietuvos kultūros sostinė 2021“ metus atidaręs
spektaklis-kelionė „LAIKAS NĖ(e)RIMUI“ šįmet kartojamas paskutinį kartą ir vėliau nuguls
į teatro archyvą.
Daugiau apie renginį:
Neringa kviečia panirti į „Neringa – kultūros sala“ atidarymui skirtą spektaklį-kelionę.
Pėsčiomis žingsniuosite maršrutu tarp marių molų, kuriuose skleisis Kuršių nerijos istorijos ir
legendų įkvėptas šokis, šmėžuos instaliacijos, o per ausines girdėsite unikalius
meninius-istorinius pasakojimus. Pasijusite lengvomis smiltimis ir prisijungsite prie
Didžiosios kopos kelionės.
Išvysite milžinės Neringos marškinius, ant kurių atspaustas dievo žuvies ar dievo ruonio
veidas, tyliai praeisite pro žvejus, pro vaikus, žaidžiančius ant Tomo Mano aprašytos gelmės
krašto. Tolumoje, ties užpustytais Karvaičiais, sušmėžuos Liudvikėlio šešėlis, greta stosis
senieji krikštai ir smėlio smiltys šoks ant būgno, skaičiuodamos Neringos žmones.
Kiekvienas Neringoje gimęs, gyvenęs, kūręs ar tik aplankęs paliko savas pėdas smėlyje. Mes
jų ieškome, vaikščiodami basomis. Tad nusiaukite savo kasdienius rūpesčius ir lengvi tarsi
smiltys leiskitės genami Kuršių nerija keliaujančio kultūros karavano.
Režisierė, choreografė: Agnija Šeiko
Tekstų autorė: Sondra Simana
Garso režisierius: Kristijonas Lučinskas
Kostiumų dailininkė: Sandra Straukaitė
Scenografė: Sigita Šimkūnaitė
Muzikos bendraautoriai: Benas Šarka, Kristijonas Lučinskas, Donatas Bielkauskas,
Vladimiras Konstantinovas, Karina Novikova, Larion Dyakov
Atlikėjai: Šeiko šokio teatras, Taško teatras, folklorinis ansamblis „Giedružė“, tautinių šokių
kolektyvas „Kalnapušė“, Benas Šarka
Balsų aktoriai: Agnija Šeiko, Mikas Urbonas, Edvardas Brazys, Darius Meškauskas, Karina
Novikova
Inžinieriai: Marius Lukošius, Aurelijus Davidavičius
Produkcijos komanda: Goda Giedraitytė, Greta Seiliūtė, Austėja Laurinavičiūtė, Edita
Grigaitienė
Trukmė: apie 1 val.
Maršruto pradžia: Neringos sporto mokykla, Lotmiškio g. 2, Nida
