Miuziklas „Smuikininkas ant stogo“

Pagal Šolom Aleichemo pasakojimą, gavus specialų Arnoldo Perlo sutikimą Libreto autorius Joseph STEIN Muzikos autorius Jerry BOCK Dainų tekstų autorius Sheldon HARNICK Spektaklis viešai rodomas, įsigijus MTI licenciją. Spektaklyje naudojama MTI suteikta autorinė medžiaga. 421 West 54th Street, New York, NY 10019 Tel. 212-541-4684, Faks. 212-397-4684 www.MTIShows.com Tai miuziklas, kurio muzika pilna temperamentingos aistros. Joje klausytojas atpažįsta stilizuoto žydų folkloro, senų rusiškų romansų elementus, o šalia jų skamba tipiškos šiuolaikinės temos su joms būdinga ritmika, melodika ir harmonija. Daugelis miuziklo numerių tapo visuotinai pripažintais šlageriais. Tai ir jau prologe nuskambanti tema „Tradicija“, ir Tevjė dainelė „Jei turtingas būčiau…“, ir visų veikėjų atliekama daina „Saulė teka, saulė leidžias…“ bei kitos. Amerikiečių kompozitoriaus J. Bocko, libretisto J. Steino ir dainų tekstų autoriaus S. Harnicko 1964 m. parašytas miuziklas „Smuikininkas ant stogo“, kaip ir garsieji miuziklai „Mano puikioji ledi“, „Sveika, Doli“, „Vestsaido istorija“ ar „Muzikos garsai“, priklauso šio žanro aukso fondui. Kai 1958 m. J. Bockas ir S. Harnickas debiutavo kaip bendraautoriai, jie abu jau buvo šio to pasiekę. Ir nors pirmasis dueto darbas – miuziklas „Grožio konkursas“ neturėjo pasisekimo, tačiau atkreipė meninės visuomenės dėmesį į talentingą kūrėjų ansamblį. Po metų atėjo ir didžioji sėkmė: ją atnešė miuziklas „Fiorelas“. Jame autoriai muzikos, poezijos ir šokio priemonėmis pasakojo vieno populiariausių to meto politikų Fiorello La Guardia‘os, 1933-1945 m. dirbusio Niujorko burmistru, biografiją. Muzika ir dainų tekstai sukėlė furorą, ypač – satyriniai kūrinio epizodai. Šis sceninis veikalas autoriams, statytojams ir atlikėjams pelnė aukščiausią pripažinimą ir įvairių apdovanojimų. Po dar dviejų, ne ypač nusisekusių miuziklų („Lepūnėlis“ ir „Ji mane myli“) autorių tandemas ėmėsi žydų literatūros klasiko Šolom Aleichemo pasakojimo apie pienininko Tevjė ir jo šeimos gyvenimą mažame miestelyje carinės Rusijos laikais, ore jau tvyrant 1905 m. revoliucijos nuojautai. „Smuikininko ant stogo“ premjera įvyko 1964 m. rugsėjį. Gimė vienas ryškiausių ir novatoriškiausių muzikinio teatro spektaklių su labai stipriu humanistinių idėjų užtaisu, suprantamas viso pasaulio publikai, nepriklausomai nuo rasės ir tautybės. Lyriško, humoristinio spektaklio sėkmę didžia dalimi lėmė režisieriaus Jerome‘o Robbinso meistriškumas. Šis spektaklis jo bendraautoriams pelnė daugelį prestižinių apdovanojimų ir atnešė pasaulinę šlovę. Pirmajame Brodvėjaus teatro pastatyme Tevjė vaidmenį atliko žymusis Zero Mostel, o jo žmoną Goldę vaidino šokėja Marija Karnilova. Pasisekimo paakinti kūrėjai nutarė vėl imtis žydų tematikos ir šįkart pralošė. 1970 m. pastatytas miuziklas „Rotšildai“ vaizdavo žymią bankininkų Rothschildų šeimą 1772-1818 m. Tačiau autoriams nepavyko pakilti aukščiu dainelėmis iliustruotos faktografijos. „Rotšildams“ pritrūko siurrealistiškojo smuikininko ant stogo… „Smuikininkas ant stogo“ pranoko visus sėkmės rekordus, sulaukęs fantastiško pastatymų Brodvėjuje skaičiaus: per devynerius metus jis parodytas 3242 kartus! Po premjeros jis buvo statomas dar 32 šalyse, o miuziklo herojai scenoje prakalbo 16 skirtingų kalbų. Miuzikle sukuriamas ryškus mažo žydų kaimelio koloritas. „Smuikininko ant stogo“ leitmotyvas – tradicija. Ji labai svarbi pagrindiniam miuziklo veikėjui – Tevjė pienininkui. Tačiau senieji papročiai neišlaiko konfrontacijos su jaunąja, kitaip į pasaulį žiūrinčia karta…