Parodos „Florentempus“ Laikrodžių muziejuje
Kovo 21 d., 17:30 val., Laikrodžių muziejuje (Liepų g. 12) parodos „Florentempus“ – atidarymas.
Florentempus (lotynų k. – žydintį, klestintį, gausų; tempus – laikas) – intriguojantis pasakojimas apie nesiliaujantį mėginimą pažinti gyvosios gamtos elementus, per juos apibrėžti, o neretai – bent trumpam sustabdyti buvimo šiame pasaulyje laiką. Trapi ir nuspėjama, tačiau tuo pat kartu gaivališka ir kupina staigmenų, flora nuolat žadino žmogaus vaizduotę, o perkeliami į dailės, literatūros kūrinius augalai, ypač žydintys, ilgainiui įgijo žmogaus jai suteiktą ir per simbolius besireiškusią kalbos dovaną. Priklausomai nuo konteksto, gėlės žiedas portrete galėjo sufleruoti, koks, t. y. gyvas ar miręs, asmuo vaizduojamas, kokia jo biografija ar lemties nuojautos, augalai Švč. Mergelės Marijos ar šventųjų atvaizduose perteikė konkrečius jų gyvenimo etapus ir santykį su Aukščiausiuoju. Aguona moters skreite ar lelija Dievo tarno rankoje – nė vienas žiedas nėra atsitiktinis. O kur dar gėlių natiurmortai ir kuplūs vainikai, atskleidžiantys ekonominę šalies ar asmens galią, religines ir socialines įtampas. Gėlių kalba – neišsenkanti ir nesenstanti.
Ši ekspozicija – Vilniaus paveikslų galerijoje vykusios parodos Florentem tęsinys, pritaikytas specialiai Laikrodžių muziejaus lankytojams.
Paroda suskirstyta į keturias temines dalis: dvarų parkų estetika, gėlės pasaulietinėje dailėje, augalai religinėje dailėje, gėlės ir laikas.
————————
Kuratorės: dr. Aistė Bimbirytė, Dalia Tarandaitė, Ramunė Savickaitė, Joana Vitkutė, Danutė Menkutė, Agnė Jonikaitė-Stonkuvienė.
Architektė: Simona Sigita Paplauskaitė
Dizaineriai: Jonė Miškinytė, Romualdas Martinkus
Garso režisierius: Kristijonas Lučinskas
Iliustracijoje. Nežinomas vokiečių dailininkas. Jaunos moters portretas. XIX a. I p.
