Paroda „Žiūros taškas / Up to a Point“
KUR TAS TAŠKAS?
Kur tas taškas, kuriame pasikeičia žiūra, kur pakinta prasmė; kur viskas baigiasi arba prasideda, kur formuojasi mūsų suvokimas ir mes pradedame abejoti tuo, ką matome? Kur tas taškas, kuriuo viskas apibendrinama? KKKC Parodų rūmuose pristatomi unikalūs užsienio menininkų kūriniai, kviečiantys ieškoti „galutinių ribų“ ir motyvuojantys žiūrovą jas apmąstyti.
Žvelgdami į meno kūrinį, žiūrime į medžiagas. Ištisus šimtmečius, kaip ir šiandien, drobė, porėmis ir dažai buvo pagrindinės tapybos medžiagos. Šių klasikinių tapybos medžiagų reikšmė – atspirties taškas parodoje dalyvaujantiems menininkams, pagrindinė parodos koncepcija. Naujausi Á. Forgó drobės sprendimai (iš serijos „Diagonalinės kompozicijos“ ir sieniniai objektai iš serijos „Bipolinis“) mezga dialogą su naujausiomis M. Iluso instaliacijomis ir rekontekstualizuotais ankstesniais darbais. Abu menininkus traukia geometrija ir minimalizmas, kuriais remdamiesi jie kuria kompozicijas, struktūras ir skulptūrinius kūrinius. Parodoje pristatomi labai skirtingi vizualiniai rezultatai, atskleidžiantys skirtingą menininkų prieigą ir požiūrį į medžiagiškumą. Parodoje eksponuojami darbai – pastarųjų kelerių metų nuoseklių eksperimentų rezultatai.
AUKŠČIAUSIOS ĮTAMPOS TAŠKAS
Kartais naujų formų paieškos pasireiškia įtampos pavidalu, kaip antai nuolatinė įtampa Á. Forgó ištemptose drobėse, kuriose jis žaidžia su beveik netamprios medžiagos plastiškumu; taip pat didelės apimties M. Iluso sieninėje instaliacijoje, kurioje jis į kietmedžio plokštes įstumia pleištus – taip, kad medžiaga vos atlaiko spaudimą.
Porėmiai ir drobė – matomi M. Iluso kūrinių elementai, jau nebe tapybos medžiagos, o greičiau „instaliacijos įrankiai“. Menininkas taip pat mėgsta integruoti į naujus kūrinius ankstesnių darbų liekanas, šitaip išreikšdamas tęstinumą. Priešingai, Á. Forgó šiuo metu domina žiūrovų percepcijos išjudinimas, pasitelkiant tam tikrus tapybos procesus, kai drobė ir medžio struktūra tampa nebeatpažįstamais elementais. XXI a. skaitmeniniame kontekste abu menininkai sugebėjo išsaugoti gebėjimą vizualizuoti šiuolaikines idėjas, pasitelkdami tikslų rankų darbo procesą ir siekdami perfekcionizmo.
UŽSIENIO KŪRĖJAI
Árpád Forgó (1972), Budapešte gyvenantis menininkas, vienas svarbiausių figūrinės drobės kūrėjų Vengrijos šiuolaikinio meno scenoje. Menininkas yra surengęs daug personalinių parodų, įskaitant „Rómero Flóriso“ meno ir istorijos muziejuje Gyore (Vengrija), „Schlieder Contemporary“ Frankfurte ir „Anya Tish“ galerijoje Hiustone. Kūrėjas yra dalyvavęs įvairiose grupinėse parodose, tarp jų „Liudviko muziejuje“ ir „Vasarely“ muziejuje Vengrijoje; „Ritterio“ muziejuje Vokietijoje ir „Rothko“ muziejuje Latvijoje. Svarbus vaidmuo Á. Forgó karjeroje tenka menininkų rezidencijų programoms; jį yra kvietę „Vermont Studio Center“ ir „Josef and Anni Albers Foundation“ JAV, „Sydney Non Objective Contemporary Art Projects“ Australijoje, „Swatch Art Peace Hotel“ Šanchajuje ir „Montresso Art Foundation“ Marakeše. 2019–2020 m. – „Pollock-Krasner Foundation“ stipendininkas.
Mihkel Ilus (1987) – Taline gyvenantis menininkas, studijavęs tapybą Tartu universitete ir Estijos dailės akademijoje. Svarbią jo kūrybos dalį sudaro kritinis požiūris į šiuolaikinę parodų kultūrą ir performanso meną. Jis neseniai surengė parodų „Hobusepea“ galerijoje Taline, „Hordaland Kunstsenter“ Bergene, Tartu ir Talino meno namuose.
Parodos rėmėjai: Vengrijos nacionalinis kultūros fondas, Vengrijos ambasada Vilniuje, Estijos kultūros fondas, „Vakarų laivų gamykla“.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba). Parodos atidarymo metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, publikuotuose įvairiose medijos priemonėse. Daugiau informacijos www.kkkc.lt ir www.kulturpolis.lt.
KKKC informacija
