KAS PRIEŠ MUS, spektaklis

Spalio 3 d. šeštadienis 18.30 val.
Didžioji salė / Trukmė 2:30 (su pertrauka)

KAS PRIEŠ MUS

Premjera 2018 09 29

Pjesės autorius Gintaras Grajauskas

Režisierius Jonas Vaitkus

Scenografas Vytautas Narbutas

Kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė

Šviesų dailininkas Mantvydas Poškus

Muzikinis apipavidalinimas Edvinas Vasiljevas

Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas

Vaidina:

Gabrielė d’Anuncijus – Rolandas Kazlas

Gvidas Keleris – Aurimas Pintulis

Fiumės Burmistras – Rimantas Pelakauskas

Salvatorė – Vaidas Jočys

Bartolomėjus – Linas Lukošius

Natalija de Golubeff – Eglė Barauskaitė / Kristina Švenčionytė

Paola, Frančeska – Toma Gailiutė, Eglė Jackaitė / Sigutė Gaudušytė

Žanas – Jonas Viršilas

Harukičis Šimojis – Marius Pažereckas

Alčestė de Ambris – Jonas Baranauskas

Benitas Musolinis – Igoris Reklaitis

Tėvas – Kazimieras Žvinklys

Sūnus – Karolis Maiskis

Pirmas fašistas – Kęstutis Bručkus / Artūras Lepiochinas

Antras fašistas – Gytis Šimelionis

Arditai – Kęstutis Bručkus, Gytis Šimelionis, Arūnas Mozeris, Pranas Mozdeika, Martynas Sprogys, Saulius Glebauskas, Jurij Čuchraj, Maksim Škurin, Artūras Lepiochinas, Jonas Dovas Kriščiūnas, Žilvinas Abaravičius, Petras Stankevičius, Andrius Petreikis, Valdas Černauskas, Paulius Sukauskis

„Kas prieš mus“ – pjesė apie fašizmo prigimtį. Ir, žinoma, apie menininko atsakomybę grėsmės akivaizdoje.

Pjesė remiasi tikrais istoriniais faktais, įvykusiais beveik prieš šimtą metų prie Viduržemio jūros, Fiumės mieste (dab. Rijeka, Kroatija) – kur trumpai egzistavo viena keisčiausių valstybių pasaulyje. Valstybė, kurią valdė poetai, vizionieriai, anarchistai, o Kultūros ministru buvo pats Maestro Arturas Toskaninis.

Pagrindinis pjesės herojus – Gabrielė d‘Anuncijus (Rolandas Kazlas): italų poetas, lakūnas, nacionalinis Italijos didvyris, moterų numylėtinis, Fiumės komandantė. Iki šiol – sunku pasakyti, ar tikrai pelnytai – jis laikomas fašizmo pradininku. Jį savo Mokytoju viešai vadino Musolinis, su kuriuo Gabrielė d‘Anuncijus nuolat konfliktavo ir laikė jį pilka vidutinybe. Pats Musolinis apie santykius su poetu, kurio akivaizdžiai prisibijojo, yra išsitaręs: „jei skauda dantį, jis arba išraunamas, arba užplombuojamas auksu“.

Gabrielę d‘Anuncijų dievino ir juo akivaizdžiai sekė Salvadoras Dali, juo žavėjosi visa to meto kultūrinė Europa.

Kas nutinka, kai romantiškas idėjas perima jomis susižavėjusi minia – ne pernelyg protingi, bet labai uolūs ir stropūs vykdytojai? Istorija rodo, kad geruoju tai niekada nesibaigia.

„Būk atsargus. Kartais mums atrodo, kad griauname sienas. O iš tiesų griauname užtvanką.“