Koncertas „Pasaulis kaip didelė simfonija“

Dirigentas Tomas Ambrozaitis

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras klausytojams pristato neeilinį koncertą „Pasaulis kaip didelė simfonija“, skirtą Ludwigo van Beethoveno 250-osioms ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 145-osioms gimimo metinėms paminėti. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje Muzikinio teatro orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, atliks M.K.Čiurliono simfoninę poemą „Miške“ ir L. van Beethoveno Šeštąją (Pastoralinę) simfoniją.

Simfoninė poema „Miške“ (1901) yra pirmasis lietuvio kompozitoriaus M.K. Čiurlionio simfoninis kūrinys. Ji yra sonatos formos. M.K.Čiurlionio poemoje vyrauja nuotaika; ne veiksmas, o ypatinga emocinė būsena. Įkvėptas „peizažas iš atminties“ ir jausmo protrūkiai čia susilieja vieningame vaizde, čia išsiskiria į dvi sąlygiškai kontrastuojančias vaizdų grupes. Kintanti muzikos laiko tėkmė, tai stabtelėjanti, tai vėl puolanti pirmyn, padeda kompozitoriui išryškinti tam tikras faktūras ir komponuoti dramą. Jos veikėjai – jausmai, judėjimas. Vaizdai tarytum įvairūs, o judėjimas iš esmės tik dvejopas: rimties būsena ir nerimo, polėkio intencija.

Žmogaus jausmams nupasakoti paprastai pasitelkiame tekstą. Muzikos kūriniu nupasakoti gamtą – didelis ir retas talentas. O kaip nupasakoti gamtos jausmus? Kaip, pavyzdžiui, įamžinti tokį nenuspėjamą objektą, kaip miškas? Miške slypi ne ką mažesnė didybė, nei jūroje. Čia verda gyvenimas, siautėja aistros. M.K. Čiurlionis ypač mylėjo mišką – savo laiškuose dažnai aistringai jį mini, pasakoja apie pušų ošimą, auksinius voratinklius, žalias samanas. Simfonijoje „Miškas“, regis, girdime paukštelius pušyse, jaučiame, kaip vėjas pučia į voratinklius, kaip tiesiasi žvėries pėdos prispaustos samanos.

M. K. Čiurlionis, kuriam priklauso frazė „Pasaulį aš vaizduojuosi kaip didelę simfoniją“, vertinamas kaip žymiausias kada nors gyvenęs Lietuvos dailininkas ir kompozitorius. Per savo 35-erius gyvenimo metus menininkas spėjo nutapyti apie 300 dailės darbų ir sukurti virš 350 muzikos kūrinių, kurie buvo pirmieji profesionaliosios lietuviškos muzikos žingsniai. Žymiausi jo muzikos kūriniai – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“. Iš dailės darbų populiariausi paveikslai „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, „Piramidžių sonata“ ir „Žvaigždžių sonata“.

2020 m. pasaulis skambiai mini 250-ąsias kompozitoriaus L. van Beethoveno gimimo metines. Jo muzikos veržlumas, dainingumas, entuziazmas įtraukia klausytojus kaskart vis labiau išgyventi stiprų laisvės pojūtį. Neatsitiktinai Europos Sąjungos himnu tapo kompozitoriaus Devintosios simfonijos finalinis choras „Odė džiaugsmui“. Neatsitiktinai ir visame pasaulyje šio kompozitoriaus kūryba yra atliekama dažniausiai. L. van Beethoveno Šeštoji (Pastoralinė) simfonija – tai įkvepiantis penkių dalių muzikinis gamtos paveikslas, kuris puikiai derės su M.K.Čiurlionio simfonine poema „Miške“.