info@kulturosuostas.lt
Kultūros uostasKultūros uostasKultūros uostasKultūros uostas
  • Pagrindinis
  • Apie projektą
  • Renginiai
  • Stiliaus vadovas
  • Galerija
  • Video
  • Klaipėda 360
  • Kontaktai

Dokumentinis spektaklis „Lengvesnė nei moteris“ / Festivalis „Plartforma“

Poetinis-dokumentinis spektaklis „Lengvesnė nei moteris“ pasakoja apie gyvenimo sunkumų įveikimą tiesiogine ir netiesiogine prasme. K. Norman supažindina su vienintele Italijos astronaute Samantha Cristoforetti, kuri tiesiogine prasme įveikė gravitaciją, kosmose tapdama besvore. Lygiagrečiai K. Norman tyrinėja emigrančių iš Ukrainos, gyvenančių Italijoje ir tiesiogine prasme susiduriančių su gravitacija, kilnojant prižiūrimas globojamas senoles. Nepaisant to, šios moterys nesiskundžia dėl jas užgriuvusio kitų žmonių gyvenimų svorio. Priešingai, jos – net ir be kosmoso – gali įveikti gravitaciją. Kaip tai įmanoma ir kokį vaidmenį darbas vaidina žmogaus gyvenime – tai klausimai, kuriuos savo kūrinyje kelia K. Norman, derindama dokumentinį tyrimą, poetines paraleles ir gravitaciją, žvelgiančią į žmogaus gyvenimo sunkumus.
Kristina Norman aktyviai veikia tiek šiuolaikinio meno, tiek dokumentinių filmų srityse. Spręsdama kolektyvinės atminties ir užmaršties bei viešosios erdvės panaudojimo memorialiniais tikslais klausimus, ji dažnai ieško būdų, kaip fiziškai ir simboliškai įsikišti į ją dominančią aplinką. Nors daugelis jos meno projektų pristatomi kaip vaizdo instaliacijos, šiuose darbuose didelę reikšmę turi vietos specifiškumas ir performatyvumas. Ji atstovavo Estijai 2009 m. Venecijos bienalėje. Kai kurie naujausi K. Norman darbai yra skirti migracijos klausimams, daugiausia dėmesio skiriant atminties ir visuomenės atstovavimo aspektams.
https://www.kristinanorman.ee/
Idėja ir atlikimas / by and with: Kristina Norman
Dramaturgija /dramaturgy: Laur Kaunissaare
Operatorius, gyvas išpildymas / camera, live execution: Erik Norkroos
Choreografijos konsultantai / choreographic advice: Joanna Kalm, Karolin Poska
Muzika / music: Jēkabs Nīmanis
Šviesos / light: Oliver Kulpsoo
Dalyvaujant / with the participation of: Isadora Angelini, Ivana Abbondanza, Halina Fomiceva, Liubov Sandulovych, Nataliya Sandu, Victoria Bilivska, Mariia Filonenko, Mayya Romashchenko, Rina Pancaldi
Speciali padėka / special thanks to: Piersandra di Matteo, Cosetta Nicolini, Maria Rita Palumbo, Anna Tomesani, Mariya Fedoryshyn, Meelika Ebrok, Meelis Muhu
Vertimai / translations: Maarja Kangro, Tom Karik, Pearu Helenurm
Foto / photo: Epp Kubu, Erik Norkroos
Rėmėjai / supporters: Estijos kultūros ministerija ir Estijos kultūros fondas / Cultural Endowment of Estonia, Ministry of Culture of Estonia
Ko-prodiuseriai / Co-production: Kanuti Gildi SAAL, Santarcangelo festival, New Theatre Institute of Latvia, Emilia Romagna Teatro Fondazione/Atlas of Transitions Biennale project Create to Connect -> Create to Impact supported by EU
Premjera / premiere: 2019-07-05 Santarcangelo festivalis, Italija / Santarcangelo festival (IT)
Trukmė / duration: 90 min.
Spektaklio vizualinėje medžiagoje panaudotos video ištraukos iš / Used video excerpts in visual materials of the piece: “Where do astronauts sleep?” European Space Agency, ESA 08.06.2015; “SkyLab Circular Track” 03.03.2010; NASA; -“Astronauta Samantha Cristoforetti –Missione Futura 42 su ISS” Canale25 24.11.2014; “Samantha Cristoforetti tours the ISS for the last time (11.06.2015)” Astro Enzo 11.06.2016
Treileris / trailer: https://vimeo.com/419918245
** Pasirodymas vyks anglų kalba su lietuviškais titrais / Performance will be in ENG language with Lithuanian subtitles.
  • + Pridėti į Google kalendorių

The event is finished.

Tags: Festivalis "Plartforma"

Data

2020 09 16
Expired!

Laikas

18:30 - 20:00

Vieta

Klaipėdos kultūros fabrikas
Menininkų grupė „Žuvies akis“

Organizatorius

Menininkų grupė „Žuvies akis“

Pasidalink renginiu

X
QR Code
▶ Sausio 31 d. 16 val. Klaipėdos etnokultūros ▶ Sausio 31 d. 16 val. Klaipėdos etnokultūros centras @etnocentras_klaipeda kviečia į paskaitos – „Rabino Isaak'o Rülf'o idėjos ir jų kaita“ vaizdo įrašo peržiūrą, vyksiančią centro „Facebook“ paskyroje. ▶ Įrašo nuoroda „YouTube“ kanale: https://bit.ly/3IDHGGS. Paskaitos autorius ir vedėjas Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Hektoras Vitkus. Paskaita buvo įrašyta Klaipėdos etnokultūros centro salėje – 2021 10 12. ▶ Klaipėdos Sinagogos bendruomenės rabinas, aktyvus visuomenės veikėjas, filosofas, vienas sionistinio judėjimo vadovų bei publicistas Isaak'as Rülf'as yra tapęs XIX a. antrosios pusės Klaipėdos vaizdinio dalimi. Klaipėdos žydų bendruomenių socialinio ir kultūrinio gyvenimo suklestėjimas yra siejamas su I. Rülf'o veikla. Būtent čia, Klaipėdoje, ne tik kaip šiauriausiai nutolusiame Rytų Prūsijos mieste, bet ir kaip „paribio“ su Rusija erdvėje I. Rülf'as susidūrė su socialiniais, kultūriniais bei politiniais iššūkiais, formavusiais jo pažiūras. 1865 m. I. Rülf'as į Klaipėdą atvyko kaip emancipuotas judėjų tikybos vokietis, o 1897 m. jis jau buvo perėmęs musar idėjas bei tapęs dvasiniu religinio sionizmo lyderiu. Dr. H. Vitkaus paskaitoje sieksime aptarti veiksnius, paskatinusius tokią I. Rülf'o pozicijos transformaciją bei jo politinių, socialinių bei kultūrinių idėjų kaitą. #kulturosuostas
Teatro ir kino dailininkės ▶ SIGITOS ŠIMKŪNAI Teatro ir kino dailininkės ▶ SIGITOS ŠIMKŪNAITĖS sukurta scenografija papuošė ne vieną Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro @klaipedos.muzikinis.teatras spektaklį. Nuo 2017-ųjų, kai ji sukūrė choreografiją šokio spektakliui „Karmen“ pagal Georges‘o Bizet ir Rodiono Ščedrino muziką, sekė Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“, Mikio Theodorakio baletas „Graikas Zorba“ ir ypatingo dėmesio sulaukęs Richardo Wagnerio „Skrajojantis olandas“. 2021 m. rudenį menininkė publikai paruošė dar vieną staigmeną: Afrikos karščiu tvieskiančią bei Paryžiaus prabanga dvelkiančią scenografiją Gaetano Donizetti operai „Pulko duktė“. Komiška opera sausio 28-29 dieną rodoma Klaipėdos Žvejų rūmuose. Klaipėdos valstybinio muzikinio spektakliuose laikomasi visų saugumo priemonių: saugaus sėdėjimo salėje atstumo, respiratorių dėvėjimo ir higienos reikalavimų. Mėgaukimės muzika ir likime saugūs bei sveiki! ▶𝐒𝐚𝐤𝐨𝐦𝐚, 𝐤𝐚𝐝 𝐬𝐩𝐞𝐤𝐭𝐚𝐤𝐥𝐢𝐨 𝐠𝐢𝐦𝐢𝐦𝐚𝐬 𝐩𝐫𝐚𝐬𝐢𝐝𝐞𝐝𝐚 𝐧𝐮𝐨 𝐭𝐨, 𝐤𝐚𝐝 𝐫𝐞ž𝐢𝐬𝐢𝐞𝐫𝐢𝐮𝐬 𝐩𝐚𝐬𝐤𝐚𝐦𝐛𝐢𝐧𝐚 𝐬𝐜𝐞𝐧𝐨𝐠𝐫𝐚𝐟𝐮𝐢. 𝐀𝐫 𝐭𝐚𝐢𝐩 𝐯𝐢𝐬𝐤𝐚𝐬 𝐢𝐫 𝐯𝐲𝐤𝐬𝐭𝐚? Būna įvairiai. Iki pirmo susitikimo su režisieriumi būnu gana nuodugniai susipažinusi su kūriniu: perklausau muzikinę medžiagą, perskaitau scenarijų, libretą, žiūriu filmus, skaitau knygas, susijusias su būsimo spektaklio tema ar laikotarpiu. Dažnai jau patiems pirmiems susitikimams būnu paruošusi eskizus. Kitą kartą atsitinka taip, kad režisierius jau turi savo numanymą apie veiksmo laiką ir vietą. Visada įdomu prisitaikyti prie žaidimo taisyklių. 🔸 VISĄ INTERVIU SKAITYKIT KULTŪROS UOSTO PORTALE🔸 #kulturosuostas
Klaipėdos universiteto ateities paramos fondas ž Klaipėdos universiteto ateities paramos fondas žengia dar vieną žingsnį – formuos neliečiamąjį kapitalą ir taps antruoju universitetiniu neliečiamojo kapitalo fondu Lietuvoje. ▶ KU ateities fondas įkurtas 2021 metais. Jo tikslas – sutelkus verslo iniciatyvas ir piliečius, kurti KU palaikymo platformą, skatinančią mokslo pažangą ir aukštųjų technologijų kūrimą. „Mes norime matyti ateičiai kuriantį Baltijos jūros regiono universitetą, kaip lyderį, siekiantį mėlynosios ekonomikos ir inovacijų ekosistemos augimo“,- sako fondo steigėjai. Fondas savo ilgalaikiuose tiksluose yra pasiryžęs stiprinti KU konkurencingumą, remti pažangiausius mokslinius tyrimus ir projektus, pritraukti ir išlaikyti talentingiausius dėstytojus, skatinti gabiausius studentus. ▶ Per pirmuosius savo veiklus metus KU ateities fondas pasirašė pasirašė 170 tūkst. eurų vertės paramos sutarčių. 2022 sausio 20 d. įvykusiame neeiliniame KU ateities fondo dalininkų susirinkime nuspręsta suformuoti 500 tūkst. eurų dydžio neliečiamąjį kapitalą ir pradėti investicijų valdymą. 🔸SKAITYTI DAUGIAU KULTŪROS UOSTAS PORTALE. #kulturosuostas @klaipedos_universitetas
Sausio 27-ąją 18.30 val. LNDM P. Domšaičio gal Sausio 27-ąją 18.30 val. LNDM P. Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) atidaromos dvi naujos parodos: ▶ Tomo Daukšos personalinė paroda „Laimės švieselės“ ▶ ir britų fotomenininkų Jonty’io Tacono ir Laurie Griffith fotografijų paroda „Babochka“. 👀 Tomo Daukšos naujausias projektas „Laimės švieselės“ apmąsto tvarumą ir perteklių, harmoniją ir triukšmą kultūroje ir kasdieniame gyvenime bei meno ir dizaino santykį. Iš pirmo žvilgsnio neįpareigojantis, linksmas ir žaismingas projektas kelia svarbius ir aktualius klausimus, ar vaisingos ir realios yra mūsų gamtos apsaugos ir tvaraus gyvenimo pastangos. 👀 Daukša – jaunosios kartos menininkas, pradėjęs studijuoti tapybą, šiandien išplėtė kūrybos spektrą ir savo tyrimus pristato įvairiomis formomis – skulptūromis, paveikslais, instaliacijomis, fotodokumentais ir schemomis. ▶Britų fotomenininkų J. Tacono ir L. Griffith fotografijų paroda „Babochka“ tęsia pasakojimą apie identitetą ir galią. Paroda rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos fotomenininkų sąjunga. ▶ „Babochka“ (liet. „drugelis“) yra fotografijos tyrimas, kurio objektas – atokus ir palyginti mažai pažįstamas Lietuvos miestas Visaginas, sovietinės okupacijos metais specialiai įkurtas tuo metu galingiausios pasaulyje atominės elektrinės statytojams ir darbuotojams. Jėgainės uždarymo įtaka Visagino miestui tapo pagrindine Laurie ir Jonty’io fotografijos projekto „Babochka“ ašimi. Parodos veiks iki gegužės 1-osios. #kulturosuostas @pranodomsaicio
Vasario 25–27 dienomis Klaipėdos Žvejų rūmuo Vasario 25–27 dienomis Klaipėdos Žvejų rūmuose @zvejurumai įvyksianti ▶ Antoníno Dvořáko operos „Undinė“ premjera taps švente ne tik jos kūrybinei komandai, solistams, publikai. ▶ Antrąją premjeros dieną 70-ąjį jubiliejų minės operos režisierius GYTIS PADEGIMAS. Jo asmenyje puikiai sugyvena teatro praktikas (režisierius, aktorius, vadovas), teoretikas, pedagogas, organizatorius, visuomenės veikėjas. Šiame interviu režisierių daugiausia kalbinsime apie „Undinės“ premjerą, jos išskirtinumą bei artėjantį asmeninį jubiliejų. Opera „Undinė“ šįkart atgimsta vieninteliame šalies uoste. Ar tai neatrodo simboliška? Kur jai daugiau atgimti, jei ne vandenų ir vėjų sankirtoje esančioje Klaipėdoje? Ši opera mažai Lietuvoje statyta, o publika, nors ją myli, dažniausiai yra girdėjusi tik žymiąją Undinės ariją. Džiaugiuosi, kad į aktyvų repertuarą ši opera grįš būtent Klaipėdoje. Džiaugiuosi, kad „Undinė“ nėra paviršutiniška, priešingai – turi gilią mintį. Nors parašyta 1900-aisiais, joje minimi žodžiai, kuriuos ir šiandien kartojame kaip atradimą: „žmogus nutolo nuo gamtos, nukirto savo šaknis“. Ekologijos problemos buvo aktualios ir prieš 100 metų gyvenusiems, nors civilizacija dar nebuvo taip pragaištingai paveikusi gamtos. Ekologijos tema man ypač svarbi, apie ją kalbu nuo pat jaunystės, tad smagu, kad KVMT radau bendraminčių. Man labai patinka, kad KVMT – vienas iš nedaugelio, o gal ir vienintelis šalyje muzikinis teatras, kryptingai formuojantis savo repertuarą: 2019 m. šventė kompozitoriaus Eduardo Balsio šimtmetį, statė jo sceninius kūrinius, 2022-ieji – pasakų, mitų metai, tad tam skirtas koncertas, opera „Undinė“, kitą sezoną seks Broniaus Kutavičiaus „Lokys“. 🔸 VISAS INTERVIU KULTŪROS UOSTO PORTALE. #kulturosuostas @klaipedos.muzikinis.teatras
2021-ieji Klaipėdos lėlių teatrui @klaipedapupp 2021-ieji Klaipėdos lėlių teatrui @klaipedapuppettheatre atnešė daug džiugių akimirkų: ▶ pavasarį lėlių spektaklis „Didysis sprogimas“ (rež. Zvi Sahar) pelnė „Auksinio scenos kryžiaus“ bei Klaipėdos miesto „Padėkos kaukės“ apdovanojimą spektaklio vaikams ir jaunimui kategorijoje ▶ teatro repertuarą papildė net trys spektakliai: pavasarį įvyko miniatiūrų spektaklio „Istorijos iš FLUXUS dėžutės“ (rež. Gintarė Radvilavičiūtė) premjera ▶ vasarą – lėlių ir objektų teatro instaliacijos „Tarp Žemės ir Dangaus“ (rež. Karolina Jurkštaitė) ▶ rudenį – interaktyvaus judesio ir objektų spektaklio kūdikiams „Be galo, be krašto“ (rež. Birutė Banevičiūtė) premjeros. 👀 Džiugu, kad nepaisant kintančių ir nenuspėjamų pandemijos sąlygų lėlininkai ir lėlių teatro gerbėjai galėjo dalyvauti tarptautiniame lėlių teatro festivalyje „Materia Magica“, o gruodį – susitikti su taip išsiilgtu Kalėdų Seneliu jo namelyje. Visi pasiekimai ir pasisekimai tik dar labiau skatina drąsiai svajoti ir aktyviai planuoti. 👀 Šiais kalendoriniais metais teatras taip pat numatęs premjerų – spalį ekologijos, žmogaus ir gamtos dermės temų įkvėptą lėlių spektaklį pristatys slovėnų režisierius Miha Golob. Taip pat šiais metais vyks nemažai paruošiamųjų darbų būsimų veiklų įgyvendinimui ateinančiais metais: ruošiamasi tarptautiniam lėlių teatro festivaliui „Materia Magica“, knygai apie Klaipėdos lėlių teatro įkūrėją, režisierę, dailininkę, pedagogę Jūratę Januškevičiūtę ir Klaipėdos lėlių teatrą, pavasarį vyks marionečių spektaklio „Heraklis“ (rež. Aušra Bakanaitė) pirmasis kūrimo etapas. 🔸SKAITYTI DAUGIAU KULTŪROS UOSTO PORTALE. #kulturosuostas
Klaipėdos koncertų salė @klaipedaconcerthall SA Klaipėdos koncertų salė @klaipedaconcerthall SAUSIO 20 D. 18.30 VAL. kviečia į teatralizuotą koncertą šeimai👀 – „Šitas, Kitas ir Anas“. ▶Šitas, Kitas ir Anas – tai trys geriausi draugai, kurie kartu kuria jiems patinkančią muziką. Vieną dieną jie nusprendžia dalyvauti „Geriausios dainos konkurse“. Noras laimėti konkursą, būti pripažintu ir žinomu draugus išskiria. Nors kiekvienas tiki savo sukurta daina ir siekia laimėjimo, jie susiduria su tam tikrais sunkumais ir iššūkiais. Kaip negalvoti vien tik apie save? Kaip neužsidaryti savo kambaryje ir mokėti išsaugoti tikrą draugystę? Tokie klausimai yra aktualūs kiekvienam jaunam žmogui, ne tik norinčiam kurti ir atlikti savo muziką, bet ir žengiančiam pirmuosius savarankiškus žingsnius. Teatralizuotame koncerte „Šitas, Kitas ir Anas“ skambės autorinės pačių atlikėjų – Kristupo Biržiečo ir Gyčio Šimelionio – kurtos dainos pagal Juozo Erlicko, Justino Marcinkevičiaus, Teofilio Tilvyčio, Violetos Palčinskaitės ir kitų poetų eiles. 🔸DAUGIAU APIE KONCERTĄ - KULTŪROS UOSTE! #kulturosuostas
Nuo praėjusių metų rugsėjo Klaipėdos koncertų salė @klaipedaconcerthall kviečia į ekskursijas po įstaigą 👀 o nuo gruodžio – į integruotą edukaciją vaikams. ▶ Integruotos edukacijos projektas skirtas įvairaus amžiaus vaikams. Jie klausosi tuo metu atliekamo kūrinio ir piešia emocijas, kurias jiems sukelia girdima muzika. Gruodį vykusiame šventinės klasikos festivalyje „Salve Musica“ skambėjo įvairi programa, nuo barokinės iki šiuolaikinės muzikos. Jaunoji publika lankėsi Klaipėdos kamerinio orkestro, vadovaujamo Mindaugo Bačkaus, ir jų svečių iš užsienio repeticijose, kurių metu taip pat piešė muziką. ▶Klaipėdos koncertų salės edukatorė Dovilė Kirdaitė teigia, kad integruotos edukacijos užsiėmimų tikslas buvo pratinti vaikus prie klasikinės muzikos, mokėjimo suprasti ją ir atpažinti. ▶ Klaipėdos koncertų salės vykdomame integruotos edukacijos projekte jau dalyvavo vaikai iš Klaipėdos rajono Kretingalės pagrindinės mokyklos, Klaipėdos Maksimo Gorkio progimnazijos, Klaipėdos darželio „Vaikystės sodas“, Klaipėdos lopšelio–darželio „Radastėlė“, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos. #kulturosuostas
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) P Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 🔸 SAUSIO 21 D., penktadienį, 17.30 val. atidaroma ▶ Laimdotos Malle (Latvija) paroda „ooze“. ▶ Laimdotos Malle instaliacija „ooze“ analizuoja pradingimo, išnykimo, irimo temą. Ji tyrinėjama per skaidrumo, nesvarumo pojūčio kontrastą su materija, kūniškumu, siekiant atskirti ir jautriai nukreipti žvilgsnį į žmonių ir daiktų nepastovumą bei trapumą, o ilgalaikius įspūdžius, tokius kaip prisiminimai ar svajonės, palikti kitoje pusėje. ▶ Instaliacijai panaudotos medžiagos autorei leido sukurti trapų, netvirtą kūrinį, kuris atrodo labiau jaučiamas ir išgyvenamas, nei matomas. Malle ieško būdų, kaip žodžiais išreikštą patirtį išversti ir atskleisti per medžiagiškumą. ▶ Stebėdama įvairių medijų sąveikas ir jų tarpusavio veiksmų rezultatą, menininkė sukūrė tokią įspūdžių kupiną tikrovę, kuri verčia suabejoti tos tikrovės sąvokomis. Projektas pasakoja kelių personažų istoriją, vykstančią miško ir sutemų aplinkoje. Ten galime pamatyti mažą mergaitę Oozę, taip pat vilkus, lapes, suaugusiuosius ir vaikus. ▶ Čia susipynę keli patirties sluoksniai; numatoma ateitis reikalauja pripažinti praeitį, tuo tarpu dabartis yra abejotina ir visada pranykstanti. Šis darbas yra bandymas užfiksuoti ir įsivaizduoti tai, ko neįmanoma pamatyti. ▶Paroda veiks iki 2022 m. vasario 13 d. ▶Darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. #kulturosuostas
Prieš 99 metus, 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos k Prieš 99 metus, 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. KLAIPĖDOS KRAŠTO DIENOS RENGINIAI: Sausio 14 d. ▶15 val. Parodos „Klaipėdos krašto klausimas Prancūzijos archyviniuose šaltiniuose“ atidarymas. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda. ▶17 val. Atminimo vakaras-diskusija kartu su Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariais „Žymios Klaipėdos krašto asmenybės“. I. Kanto viešoji biblioteka, Turgaus g. 8, Klaipėda. Sausio 15 d. ▶10.30 val. Gėlių padėjimas ant Erdmono Simonaičio kapo Lėbartų kapinėse. ▶11 val. Gėlių padėjimas ant Jurgio Lėbarto kapo Joniškės kapinėse. ▶12 val. Žuvusiųjų pagerbimo ceremonija prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams (Skulptūrų parkas). Dalyvauja Klaipėdos įgulos kariai, šauliai, karinis orkestras, Lietuvininkų bendrijos atstovai, Klaipėdos etnocentro kolektyvas „Kuršių ainiai“ ir Klaipėdos choras „Aukuras“. Skulptūrų parkas, K Donėlaičio 6B. ▶12–20 val. Videoinstaliacija, skirta Klaipėdos kraštui. Paminklas vieningai Lietuvai „Arka“, Danės/Tiltų g. ▶18.30 val. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro koncertas „Marių pasakos“, skirtas Klaipėdos krašto dienai. Žvejų rūmai, Taikos pr. 70. ▶ Sausio 21–22 d. Tradicinis naktinis žygis „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“. Šiais metais žygis skiriamas savanoriui šauliui Antanui Ubavičiui atminti. Žygio pradžia 2022 m. sausio 21 d., penktadienį, 22.00 val. iš Palangos sporto centro teritorijos (Sporto g. 3, Palanga). Žygio pabaiga 2022 m. sausio 22 d., šeštadienį, apie 6 val. ryto, Klaipėdos centrinio stadiono teritorijoje (Sportininkų g. 46, Klaipėda). #kulturosuostas

Sekite mus Facebook’e!

Facebook Pagelike Widget

Sekite mus Instagram’e!

kulturosuostas
▶ Sausio 31 d. 16 val. Klaipėdos etnokultūros ▶ Sausio 31 d. 16 val. Klaipėdos etnokultūros centras @etnocentras_klaipeda kviečia į paskaitos – „Rabino Isaak'o Rülf'o idėjos ir jų kaita“ vaizdo įrašo peržiūrą, vyksiančią centro „Facebook“ paskyroje. ▶ Įrašo nuoroda „YouTube“ kanale: https://bit.ly/3IDHGGS. Paskaitos autorius ir vedėjas Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Hektoras Vitkus. Paskaita buvo įrašyta Klaipėdos etnokultūros centro salėje – 2021 10 12. ▶ Klaipėdos Sinagogos bendruomenės rabinas, aktyvus visuomenės veikėjas, filosofas, vienas sionistinio judėjimo vadovų bei publicistas Isaak'as Rülf'as yra tapęs XIX a. antrosios pusės Klaipėdos vaizdinio dalimi. Klaipėdos žydų bendruomenių socialinio ir kultūrinio gyvenimo suklestėjimas yra siejamas su I. Rülf'o veikla. Būtent čia, Klaipėdoje, ne tik kaip šiauriausiai nutolusiame Rytų Prūsijos mieste, bet ir kaip „paribio“ su Rusija erdvėje I. Rülf'as susidūrė su socialiniais, kultūriniais bei politiniais iššūkiais, formavusiais jo pažiūras. 1865 m. I. Rülf'as į Klaipėdą atvyko kaip emancipuotas judėjų tikybos vokietis, o 1897 m. jis jau buvo perėmęs musar idėjas bei tapęs dvasiniu religinio sionizmo lyderiu. Dr. H. Vitkaus paskaitoje sieksime aptarti veiksnius, paskatinusius tokią I. Rülf'o pozicijos transformaciją bei jo politinių, socialinių bei kultūrinių idėjų kaitą. #kulturosuostas
Teatro ir kino dailininkės ▶ SIGITOS ŠIMKŪNAI Teatro ir kino dailininkės ▶ SIGITOS ŠIMKŪNAITĖS sukurta scenografija papuošė ne vieną Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro @klaipedos.muzikinis.teatras spektaklį. Nuo 2017-ųjų, kai ji sukūrė choreografiją šokio spektakliui „Karmen“ pagal Georges‘o Bizet ir Rodiono Ščedrino muziką, sekė Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“, Mikio Theodorakio baletas „Graikas Zorba“ ir ypatingo dėmesio sulaukęs Richardo Wagnerio „Skrajojantis olandas“. 2021 m. rudenį menininkė publikai paruošė dar vieną staigmeną: Afrikos karščiu tvieskiančią bei Paryžiaus prabanga dvelkiančią scenografiją Gaetano Donizetti operai „Pulko duktė“. Komiška opera sausio 28-29 dieną rodoma Klaipėdos Žvejų rūmuose. Klaipėdos valstybinio muzikinio spektakliuose laikomasi visų saugumo priemonių: saugaus sėdėjimo salėje atstumo, respiratorių dėvėjimo ir higienos reikalavimų. Mėgaukimės muzika ir likime saugūs bei sveiki! ▶𝐒𝐚𝐤𝐨𝐦𝐚, 𝐤𝐚𝐝 𝐬𝐩𝐞𝐤𝐭𝐚𝐤𝐥𝐢𝐨 𝐠𝐢𝐦𝐢𝐦𝐚𝐬 𝐩𝐫𝐚𝐬𝐢𝐝𝐞𝐝𝐚 𝐧𝐮𝐨 𝐭𝐨, 𝐤𝐚𝐝 𝐫𝐞ž𝐢𝐬𝐢𝐞𝐫𝐢𝐮𝐬 𝐩𝐚𝐬𝐤𝐚𝐦𝐛𝐢𝐧𝐚 𝐬𝐜𝐞𝐧𝐨𝐠𝐫𝐚𝐟𝐮𝐢. 𝐀𝐫 𝐭𝐚𝐢𝐩 𝐯𝐢𝐬𝐤𝐚𝐬 𝐢𝐫 𝐯𝐲𝐤𝐬𝐭𝐚? Būna įvairiai. Iki pirmo susitikimo su režisieriumi būnu gana nuodugniai susipažinusi su kūriniu: perklausau muzikinę medžiagą, perskaitau scenarijų, libretą, žiūriu filmus, skaitau knygas, susijusias su būsimo spektaklio tema ar laikotarpiu. Dažnai jau patiems pirmiems susitikimams būnu paruošusi eskizus. Kitą kartą atsitinka taip, kad režisierius jau turi savo numanymą apie veiksmo laiką ir vietą. Visada įdomu prisitaikyti prie žaidimo taisyklių. 🔸 VISĄ INTERVIU SKAITYKIT KULTŪROS UOSTO PORTALE🔸 #kulturosuostas
Klaipėdos universiteto ateities paramos fondas ž Klaipėdos universiteto ateities paramos fondas žengia dar vieną žingsnį – formuos neliečiamąjį kapitalą ir taps antruoju universitetiniu neliečiamojo kapitalo fondu Lietuvoje. ▶ KU ateities fondas įkurtas 2021 metais. Jo tikslas – sutelkus verslo iniciatyvas ir piliečius, kurti KU palaikymo platformą, skatinančią mokslo pažangą ir aukštųjų technologijų kūrimą. „Mes norime matyti ateičiai kuriantį Baltijos jūros regiono universitetą, kaip lyderį, siekiantį mėlynosios ekonomikos ir inovacijų ekosistemos augimo“,- sako fondo steigėjai. Fondas savo ilgalaikiuose tiksluose yra pasiryžęs stiprinti KU konkurencingumą, remti pažangiausius mokslinius tyrimus ir projektus, pritraukti ir išlaikyti talentingiausius dėstytojus, skatinti gabiausius studentus. ▶ Per pirmuosius savo veiklus metus KU ateities fondas pasirašė pasirašė 170 tūkst. eurų vertės paramos sutarčių. 2022 sausio 20 d. įvykusiame neeiliniame KU ateities fondo dalininkų susirinkime nuspręsta suformuoti 500 tūkst. eurų dydžio neliečiamąjį kapitalą ir pradėti investicijų valdymą. 🔸SKAITYTI DAUGIAU KULTŪROS UOSTAS PORTALE. #kulturosuostas @klaipedos_universitetas
Sausio 27-ąją 18.30 val. LNDM P. Domšaičio gal Sausio 27-ąją 18.30 val. LNDM P. Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) atidaromos dvi naujos parodos: ▶ Tomo Daukšos personalinė paroda „Laimės švieselės“ ▶ ir britų fotomenininkų Jonty’io Tacono ir Laurie Griffith fotografijų paroda „Babochka“. 👀 Tomo Daukšos naujausias projektas „Laimės švieselės“ apmąsto tvarumą ir perteklių, harmoniją ir triukšmą kultūroje ir kasdieniame gyvenime bei meno ir dizaino santykį. Iš pirmo žvilgsnio neįpareigojantis, linksmas ir žaismingas projektas kelia svarbius ir aktualius klausimus, ar vaisingos ir realios yra mūsų gamtos apsaugos ir tvaraus gyvenimo pastangos. 👀 Daukša – jaunosios kartos menininkas, pradėjęs studijuoti tapybą, šiandien išplėtė kūrybos spektrą ir savo tyrimus pristato įvairiomis formomis – skulptūromis, paveikslais, instaliacijomis, fotodokumentais ir schemomis. ▶Britų fotomenininkų J. Tacono ir L. Griffith fotografijų paroda „Babochka“ tęsia pasakojimą apie identitetą ir galią. Paroda rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos fotomenininkų sąjunga. ▶ „Babochka“ (liet. „drugelis“) yra fotografijos tyrimas, kurio objektas – atokus ir palyginti mažai pažįstamas Lietuvos miestas Visaginas, sovietinės okupacijos metais specialiai įkurtas tuo metu galingiausios pasaulyje atominės elektrinės statytojams ir darbuotojams. Jėgainės uždarymo įtaka Visagino miestui tapo pagrindine Laurie ir Jonty’io fotografijos projekto „Babochka“ ašimi. Parodos veiks iki gegužės 1-osios. #kulturosuostas @pranodomsaicio
Sekti Instagram'e
  • Pagrindinis
  • Apie projektą
  • Renginiai
  • Stiliaus vadovas
  • Galerija
  • Video
  • Klaipėda 360
  • Kontaktai
2022 „Klaipėdos šventės“. Visos teisės saugomos.
  • Pagrindinis
  • Apie projektą
  • Renginiai
  • Stiliaus vadovas
  • Galerija
  • Video
  • Klaipėda 360
  • Kontaktai
Kultūros uostas