Sprendimo projektą dėl 2024 m. paskelbimo Švyturių metais ruošia ir Neringos savivaldybė, nes pirmasis lietuviškame pajūryje švyturys 1874 m. spalį nušvito būtent Nidoje ir tik po dešimties metų buvo įžiebtas jaunesnysis jo brolis uostamiestyje.
Šios sukaktys ir paskatino iniciatyvą Klaipėdos ir Neringos savivaldybėms 2024-usius skelbti Švyturių metais. Iniciatyvos autorius – žurnalistas, visuomenininkas Denisas Nikitenka, sukaupęs įspūdingą kolekciją – daugiau nei šimtą skirtingais tiražais prieškariu išleistų atvirukų su Baltuoju švyturiu.
Tikimasi, kad Švyturių metų Klaipėdoje renginiai prisidės prie miesto turistinio patrauklumo didinimo ir taps puikia inspiracija aktualizuoti švyturius – uostams itin reikšmingus infrastruktūros objektus, papasakoti jų istoriją.
INFORMACIJA
Baltasis švyturys stovėjo Šiaurinio molo gale. Atidarytas 1884 m. gruodžio 16 d. Įrengtas ant paaukštinto molo galo, bokšto aukštis siekė 8,5 m, tamsiuoju paros metu švyturyje degė raudona šviesa, kurią skleidė 500 HK galingumo elektros žiburys. Baltuoju švyturys pavadintas dėl to, kad mūras buvo tinkuotas ir nudažytas baltai.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1945 m. sausį ir Baltąjį, ir Pietinio molo švyturį traukdamiesi susprogdino vokiečiai. Sovietiniais laikais švyturio nuspręsta neatstatyti, jo vietoje pastatyta geležinė konstrukcija.
Baltasis švyturys buvo pavaizduotas 1922 m., prieš Lietuvai atgaunant Klaipėdos kraštą, išleistame 10 markių banknote, vaizduotas prieškariniuose nepriklausomos Lietuvos pašto ženkluose, senesniuose atvirukuose. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šis švyturys buvo pavaizduotas 200 litų banknoto, išleisto 1997 m., reverse.
