Klaipėda – dešimtasis miestas tapęs Lietuvos kultūros sostine. Kultūros sostinės titulas, miesto dėmesys ir investicijos, kultūros atstovų indėlis ir bendruomenės įtrauktis, 2017-aisiais metus leido džiaugtis didesniu miesto svečių, turistų skaičiumi ir tankesniu miesto pulsu. Skelbiant Klaipėdą – neužšąlančiu kultūros uostu pabrėžtas miesto aktyvumas, aktualizuota miesto istorija, jūrinė kultūra, pristatyti mieste kuriami klasikiniai bei šiuolaikiniai menai, akcentuotas miesto daugiakultūriškumas.

Svarbiausias programos „Klaipėda – neužšąlantis kultūros uostas“ tikslas – aktualizuojant miesto istoriją ir šiuolaikinę uostamiesčio kultūrą, atskleisti savitą, unikalų miesto veidą. Pasitelkiant klasikinius, šiuolaikinius menus bei neprofesionalųjį meną, stiprinti Klaipėdos, kaip nuolat gyvo, aktyvaus, inovacijoms atviro ir tolerantiško miesto –  neužšąlančio, išskirtinės kultūros uosto – įvaizdį.

2017 M. ĮVYKĘ RENGINIAI

„Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės“ projekto programa – „Neužšąlantis kultūros uostas“, struktūriškai suskirstyta į 5 atskiras dalis–kūrybines platformas.

„Neužšąlanti istorija“ suvienijo istorinei Klaipėdos krašto atminčiai ir paveldui aktualizuoti skirtus kultūros lauko įvykius: „Muzė veža“, nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“, Klaipėdos miesto gimtadienis ir speciali džiazo oratorija, reformacijos 500 metų jubiliejui skirtas projektas „Neužšąlantys namai“, muzikinė procesija ,,Klaipėdos istorijos kelias“.

„Neužšąlanti klasika“ apjungė Klaipėdoje kuriamus ir pristatomus klasikinius menus: „Klaipėdos tarptautinis violončelės festivalis“, „Nuostabiosios žemės beieškant. Kultūrinio turizmo maršrutas nuo Nidos dailininkų kolonijos iki P. Domšaičio“, „Muzikinis pavasaris“, „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, „Vaikų ir jaunimo festivalis „Muzika kviečia kiekvieną“, „Klaipėdos karaljono festivalis“, „Klaipėdos miesto ir jūrinis peizažas mene“.

„Neužšąlanti jūra“ suvienijo jūrinę kultūrą aktualizuojančius kultūros lauko įvykius: „Klaipėdos laivų paradas“, „Baltic Sail“, „Jūros šventė“, „The Tall Ships Races 2017“, „Dangės flotilė“.

 „Neužšąlantis menas“ pristatė šiuolaikiniam menui, kūrybinėms industrijoms bei inovacijoms skirtus projektus: „Klaipėdos mados savaitė“, Klaipėdos tarptautinis teatro festivalis „TheAtrium“, XXIII Klaipėdos pilies džiazo festivalis, gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“, kūrybinė platforma „Menų zona“, šiuolaikinio meno festivalis „Plartforma“, Europos debiutinių filmų festivalis „GoDebut“, Kinijos šiuolaikinio meno paroda ,,Who am I“?/Kas aš esu?“, skulptūrų viešosiose erdvėse projektas ,,Viešas dialogas III“, ,šiuolaikinės muzikos festivalis ,,Permainų muzika“, Jauno teatro dienos, tarptautinis lėlių teatro festivalis ,,Materia Magica“.

„Neužšąlantis miestas“ sutelkė miesto daugiakultūriškumo pristatymui, bendruomeniškumo skatinimo idėjai skirtus projektus: Klaipėdos šviesų festivalis, Vilties bėgimas (ir kiti „Vilties miesto“ renginiai), festivalis „EDIT Klaipėda Street Art“, tarptautinis VI tautinių kultūrų festivalis „Tautinių kultūrų diena – 2017. Tautų mugė“, Baltijos jūros regiono šalių kultūros forumas „Common Sea – Common Culture“, provokacija-miuziklas ,,Familia“, Lietuvos vakarų krašto dainų šventė, skirta Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės 90-mečiui, chorinės muzikos festivalis ,,Klaipėdai – Baltijos daina“, XI Tarptautinis kalvystės simpoziumas ,,Keturi vėjai“, finalinis projekto ,,Folkšokas 2017“ koncertas, projektas „Dainos ir jūros pašaukti“.

STILIUS

Skatinanti bendruomeniškumą, mėgėjų ir profesionalų, jaunystės ir brandos bendrystę, Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės vizualinio turinio kūrimas patikėtas jauniesiems miesto dizaineriams.

Lietuvos kultūros sostinės logotipą ir vizualinio stiliaus vadovą kūrė Vilniaus Dailės Akademijos Klaipėdos fakulteto absolventai Vestina Petrauskaitė, Karolina Kniukštaitė ir Jonas Kupė.

Logotipe ir visoje projekto stilistikoje vaizduojami miesto spalvomis paryškinti bangolaužių kontūrai Klaipėdą pristato kaip svetingą meno ir kultūros, minties ir darbų, žmonių ir laivų uostą, kuris pasitinka naujas idėjas bei laužo nusistovėjusius standartus.