Gruodžio 3 dieną po rekonstrukcijos atidaromas Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumas. Tai – vienas patraukliausių ir unikaliausių turizmo objektų ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse.
Akvariumas, kaip Jūrų muziejaus sudėtinė dalis, Nerijos forte buvo įrengtas 1979 metais. Jo rekonstrukcija sutapo ir su kitais šio išskirtinio paveldo objekto tvarkymo darbais: dar vasarą išvalytas gynybinis griovys, restauruoti kaponyrai, įrengtos dvi naujos istorinės ekspozicijos.
Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, atnaujintas akvariumas kviečia į ingtriguojančią kelionę nuo Lietuvos upelio, ežero per Baltijos ir Šiaurės jūras į tropinius vandenis. Dvidešimt keturiuose akvariumuose įsikurs iki 100 šiltųjų vandenų ir 60 gėlavandenių žuvų ir bestuburių rūšių. Tai bent tris kartus daugiau negu, kad buvo anksčiau. Akvariumų skaičius lieka nepakitęs, bet jų tūriai padidėja keliasdešimt kartų: pvz. 6 t vandens talpinantį akvariumą keičia 50 t akvariumas, modifikuojamos ir formos, atsiranda galimybė matyti padidintą gyvūnų vaizdą ir net pačiam stebėti akvariumo gyvenimą iš … vidaus. Tai bus itin smagus potyris mažiesiems lankytojams: po vienu iš akvariumu yra speciali niša, per kurią gali įkišti galvą į sferinį išgaubimą ir pažiūrėti žuvytėms į akis.
Pagrindinė rekonstruoto muziejaus akvariumo puošmena ir naujiena, masinanti lankytojus – 25 m ilgio perregimas akrilo tunelis. Jis įrengtas po pagrindiniu baseinu, kuriame, stebindami savo dydžiu ir išvaizda, plaukioja eršketai. Juos daugiau nei prieš dešimtmetį Lietuvos jūrų muziejus specialiu lėktuvo reisu parsigabeno iš Volgos žiočių. Dabar kai kurių šių archaiškų, dinozaurų laikus menančių gyvūnų ilgis jau viršija du metrus. Gyvena jie iki šimto metų ir užauga net iki dešimties metrų. Pasak specialistų, Vakarų Europos akvariumuose jie reti, dažniausiai virš tunelių plaukioja rykliai. Pavasariop, pasiekus reikiamą druskingumą, į šį baseiną bus įleistos ir rajos. Dugnas primena tikrą jūros dugną: jame yra ir nuskendęs laivas, ir kitos detalės. Tai suteikia romantiškų emocijų ir padeda lankytojams įsivaizduoti realų jūros gyvenimą.
Akvariumo rekonstrukcijos dėka ženkliai pagerėjo ir jūrų žinduolių bei paukščių gyvenimo sąlygos. Buvusią cirko areną pakeitė itin erdvus baseinas, kuriame lepinasi Baltijos pilkieji ruoniai. Rytų Atlanto paprastųjų ruonių ir pingvinų baseinuose yra įrengti povandeniai interjerai – uolos, primenančios natūralią gamtą. Šiuos gyvūnus lankytojai galės stebėti ir plaukiojančius po vandeniu per didžiulius iliuminatorius. O darbuotojai džiaugiasi, kad speciali automatizuota gyvybės palaikymo sistema leis lengviau pasirūpinti vandens kokybe ir užtikrins gyvūnams geras sąlygas.
Akvariumas praturtintas ir dar viena, itin aktualia ekspozicija, kurios anksčiau nebuvo – Baltijos jūros buveines pristatančia ekspozija „Baltijos jūra – mūsų namai“, kurioje lankytojas sužinos artimiausios mums jūros formavimosi istoriją, susipažins su čia žiemojančiais paukščiais, biologine įvairove, kurią lemia skirtingos buveinės. Ne vienas nustebs, pamatęs tipiško Baltijos jūros priekrantės gyventojo – jūrų tarakono šimtus kartų padidintą vaizdą, o ekologinės elgsenos mokysis tyrinėdamas menininkės Auksės Petrulienės parengtą interaktyvią instaliaciją, pasakojančią prie Klaipėdos krantų sudužusio naftos tanklaivio „Globe Asimi“ istoriją.
Atsirado ir erdvės parodoms. Startuoja naujoji parodų konceptualia edukacine-menine garso instaliacija „Vandens gyvenimo linija“. Pasak autorių, tai nebylus pasikalbėjimas po vandeniu ir virš vandens, padedantis ne tik įsivaizduoti, o ir patiems išgirsti tai, ką girdi gyvenantys vandenyje. Garso instaliacija skirta ekologinei elgsenai ugdyti, taršos būdams identifikuoti.
Jūrų muziejaus, atidarydamas akvariumą, žengia dar vieną drąsų žingsnį – vienas iš pirmųjų Lietuvos muziejų atidarančių suvenyrų parduotuvę, kurios siekis – ne tik suteikti galimybę įsigyti autentišką, tiesiogiai su muziejaus eksponatais ir tema susijusį suvenyrą, bet ir plėtoti šią sferą, sekant Vakarų Europos muziejų patirtimi, kaip atskirą ekonominę veiklą, nešančią naudą.
Rekonstrukcijos metu atkuriant istorinius centrinio reduto – pastato, kuriame įsikūręs akvariumas, tūrius – kažkada jį gaubę pylimai imituojami moderniomis medžiagomis, taip praplečiant pastato tūrius ir suformuojant naujas patalpas. Jose įrengta gyvūnų karantinavimo patalpos, laboratorija, moderni edukacinė klasė ir šiuolaikiški darbuotojų poilsio kambariai.
Akvariumo struktūros koncepcija buvo parengta prieš dešimtmetį. Ją kartu su muziejaus specialistais rengė garsios Europoje britų kompanijos „KAY ELLIOTT ARCHITECTS“ ir „Ocean edutaiment projects“. Rekonstrukcijos projektą parengė UAB „Vilniaus architektūros studija“, akvariumus pagamino, suprojektavo technologines sistemas ir įrengė aukščiausios klasės specialistai iš Prancūzijos – įmonė „Coutant Aquariums-Alter-Ego“, rekonstrukcijos darbus vykdė klaipėdiečiai – UAB „Pamario restauratorius“, vizualinės informacijos dizaino projektą parengė ir įgyvendinto vilniečiai – UAB „Ekspobalta“. Fizinis statybų procesas užtruko 5 metus, o akvariumas neveikė 3,5 metų.
Akvariumo rekonstrukcijos investicinio projekto vertė – beveik 15 mln Eur. Iš jų 3 mln Eur – muziejus investicija, likusi suma buvo skirta iš biudžeto.
Visą gruodį akvariumas bus atviras lankytojams penkias dienas per savaitę: nuo trečiadienio iki sekmadienio. Po Naujųjų darbo laikas priklausys nuo lankytojų srautų.
