Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė naująjį sezoną pasitinka pasipildžiusi šešiais naujais baleto artistais. Jų kelias į Klaipėdą – labai skirtingas: vieni apie galimybę šokti Europoje svajojo ne vienerius metus, kiti jau turi solidžios tarptautinės patirties, tačiau daugelį į Klaipėdą atvedė ne tik noras šokti, augti, bet ir būti trupės, kurią formuoja naujasis baleto meno vadovas Gianni Attimonelli, nariais.
Atrankoje į baleto trupę dalyvavo apie 500 šokėjų. Iš jų atrinkti vos šeši – Yoojung Kim, Hanana Mori, Rozina Szabo, Montes Justin Pirtle, Carter Raymond Smalling ir Lucas Hessel. Šis susidomėjimas atskleidžia ir augantį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės patrauklumą profesionalų akyse.
Naujieji artistai į Klaipėdą atvyko iš skirtingų pasaulio kampelių – Pietų Korėjos, Japonijos, Vengrijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos. Jų profesinė patirtis taip pat labai įvairi: nuo tarptautinių baleto konkursų, prestižinių baleto mokyklų iki šiuolaikinio šokio projektų, gastrolių ir darbo profesionaliose Europos bei Amerikos trupėse.
Kuo juos sudomino Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras? Ir kokią patirtį bei lūkesčius jie atsineša?
Hanana Mori (Japonija)
Šokti pradėjau būdama vos trejų, o nuo septynerių metų klasikinis baletas ir šiuolaikinis šokis tapo mano didžiąja aistra. Nuo tada vis dažniau ėmiau svajoti apie profesionalios šokėjos kelią.
Klaipėdą pasirinkau dėl galimybės šokti trupėje, kurios repertuare yra Alexanderio Ekmano kūrinys „Kaktusai“. Taip pat labai patiko pati atranka – pajutau pozityvią kolektyvo energiją. Džiaugiuosi pradėdama darbą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Čia dirba daug nuostabių šokėjų, todėl tikiuosi iš jų pasisemti naujų idėjų, išbandyti kuo daugiau skirtingų šokio stilių ir atrasti, kaip visa tai gali tapti mano pačios šokio dalimi. Labiausiai laukiu būtent šios patirties ir naujo kūrybinio etapo.
Montes Justin Pirtle (JAV)
Visada norėjau šokti Europoje. Dar sausį su baleto projektu gastroliavau Baltijos šalyse – buvau Vilniuje, Taline. Po gastrolių pradėjau ieškoti baleto trupių šalyse, kuriose lankiausi, ir jų darbo skelbimų. Taip radau Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą.
Buvau pakviestas į atranką. Tuo metu dar turėjau sutartį su „Boulder Ballet“ Kolorade, todėl į Klaipėdą atvykti negalėjau. Nusiunčiau vaizdo įrašus, vėliau dalyvavau nuotolinėje atrankoje. Pas jus buvo vakaras, o Amerikoje tuo metu buvo maždaug septinta ryto.
Atrankoje dalyvavo apie 500 šokėjų. Kai sužinojau, kad esu vienas iš šešių atrinktų artistų, buvau labai laimingas. Pradėjau rinkti pinigus kelionei ir persikėlimui į Lietuvą. Paviešinau socialiniuose tinkluose, kreipiausi į šeimą, draugus, žmones, kurie mane buvo rėmę ankstesnėse trupėse. Rašiau laiškus, skambinau, pasakojau, kur važiuoju ir ką darysiu. Taip pat pat pats dirbau ir taupiau.
Vien dokumentams, jų tvirtinimui, kelionei ir kitiems dalykams išleidau daugiau nei 3000 JAV dolerių. Atvykus dar reikėjo susirasti būstą. Tai irgi nebuvo taip paprasta, nes reikėjo užstato. Labai padėjo kolegos. Vienas šokėjas pasiūlė ieškoti būsto Klaipėdos „Facebook“ grupėse. Parašiau ten ir gavau labai daug žinučių. Žmonės siūlė butus, dalijosi kontaktais, norėjo padėti. Man tai buvo labai maloni staigmena.
Galiu palyginti ir darbo sąlygas Amerikoje bei Europoje. Mažesnėse JAV trupėse, kuriose dirbau, dažnai dirbdavome pagal sutartis. Ne visada buvo suteikiamas sveikatos draudimas, pensijų ar kitos socialinės garantijos. Europoje, ypač valstybiniuose teatruose, matau daugiau stabilumo. Man svarbu, kad galiu dirbti tai, ką mėgstu, ir kartu turėti geras darbo sąlygas.
Skiriasi ir patys teatrai. Kolorade šokau mažesnėje erdvėje – buvome labai arti žiūrovų. Tai turėjo savito žavesio, nes gali tiesiogiai pajusti publiką. Tačiau Klaipėdos teatro mastas – kitoks. Pirmą dieną, kai kolegos aprodė teatrą, pagalvojau, kad realybėje jis dar geražesnis ir didingesnis nei nuotraukose. Scena, salė, šviesos, visa techninė įranga – puiki.
Jau repetuojame Alexanderio Ekmanno „Kaktusai“, taip pat ruošiamės miuziklui „Mamma Mia!“. Man patinka, kad repertuaras skirtingas, tad reikia skirtingų šokio stilių. Tai geras iššūkis.
„Mamma Mia!“ man dar įdomi ir vertimo į lietuvių kalbą. Amerikoje šias dainas girdėjau visą gyvenimą, tačiau išgirsti jas skambant lietuviškai labai netikėta.
Dabar svarbiausia – įsilieti į trupę. Noriu mokytis iš kolegų, susipažinti su choreografais, išbandyti skirtingus kūrinius. Man patinka tas jausmas, kai visi mokomės vieno spektaklio choreografijos ir po truputį tampame viena komanda.
Labai džiaugiuosi, kad išdrįsau tai padaryti. Persikelti iš Amerikos į Lietuvą nebuvo paprasta, bet jeigu ilgai svajoji apie galimybę šokti Europoje – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – puiki platforma
Yoojung Kim (Pietų Korėja)
Užaugau tarp Pietų Korėjos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Šokti pradėjau būdama penkerių, tačiau studijuoti baletą pradėjau gerokai vėliau. Žinau, kad vėlyva pradžia baletui nėra lengvas kelias – tai labai fiziškai reikli profesija, kuriai ruošiamasi nuo mažens. Tačiau aš norėjau mokytis, nepasiduoti ir save išbandyti.
Šokis – labai svarbi mano gyvenimo dalis. Dirbdama kaip laisvai samdoma šokėja dalyvavau labai skirtinguose projektuose: choreografijos konkursuose įvairiuose Pietų Korėjos miestuose, lauko improvizacijose, kameriniuose spektakliuose, projektuose. Kartais tai būdavo maži, bet man vienodai svarbūs pasirodymai. Būtent iš tokių progų po truputį atsirado didesnės scenos – per pastaruosius dvejus metus turėjau galimybę šokti Japonijoje, taip pat dalyvauti premjeroje viename didžiausių Korėjos šokio renginių – Seulo baleto festivalyje.
Visada jaučiau, kad kažko trūksta. Būdama laisvai samdoma šokėja turėjau derinti šokį su kitais darbais, todėl ne visada galėjau visą savo laiką skirti tam, ką labiausiai mėgstu. Labai norėjau šokti trupėje – kasdien būti studijoje, repetuoti, mokytis ir tiesiog gyventi šokiu. Todėl galimybė prisijungti prie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės man reiškia labai daug.
Dalyvavau Seulo baleto festivalyje, kuriame viena iš veiklų buvo baleto pamoka lauke, šalia gražaus ežero ir pramogų parko. Pamoką vedė Gianni Attimonelli. Iki šiol prisimenu, kiek energijos ir meilės šokiui jis įdėjo į tą pamoką. Vėliau dar dalyvavau jo vedamoje pamokoje, kai jis antrą kartą lankėsi Korėjoje.
Todėl kai sužinojau, kad Gianni Attimonelli tapo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto meno vadovu, supratau, kad noriu pabandyti dalyvauti atrankoje. Jo pamokose jaučiausi palaikoma, skatinama peržengti savo galimybių ribas. Man buvo įdomu, kokią trupę jis kurs ir kokią kryptį jai suteiks. Mėnesio atrankos rezultatų laukimas atrodė labai ilgas, todėl žinia, kad esu kviečiame sudaryti sutartį su KVMT, buvo nepaprastai džiugi.
Klaipėda – man labai patiko. Mane ypač sužavėjo teatro pastatas – jame gražiai susijungia klasikinis Klaipėdos įvaizdis ir šiuolaikiška teatro architektūra. Tačiau dar svarbiau kaip jaučiausi baleto studijoje. Ji erdvi, šviesi, jaučiasi gera energitika. Labai greitai pasijutau sava. Kolegos mane priėmė labai šiltai, todėl adaptacija buvo daug lengvesnė, nei tikėjausi.
Labai laukiu įsiliejimo į repertuarinius spektaklius. Ypač norėčiau šokti neoklasikinius kūrinius – tai mano mėgstamiausias žanras. Taip pat labai džiaugiuosi kolegomis. Jau dabar matau, kiek daug iš jų galiu išmokti. Mane žavi jų profesionalumas ir pagarba darbui. Noriu kuo daugiau dirbti kartu ir tapti tikra trupės nare.
Turiu ir asmeninį tikslą – labiau pasitikėti savimi. Ypač improvizuodama. Kartais improvizacijos metu per daug galvoju ir pradedu abejoti savo pasirinkimais. Norėčiau išmokti labiau pasitikėti savo kūnu, būti laisvesnė ir tiesiog nebijoti judėti.
Dar viena mano meilė – muzikinis teatras. Dar studijų metais esu kūrusi ir stačiusi keletą miuziklų, todėl labai norėčiau kada nors būti tokio spektaklio dalimi ir čia.
Dabar jaučiu, kad pagaliau esu ten, kur ilgą laiką norėjau būti – trupėje, kurioje galiu kiekvieną dieną šokti, mokytis ir augti. Man tai yra labai didelė galimybė, kurią noriu išnaudoti visa širdimi.
Rozina Szabo (Vengrija)
Esu gimusi Nyderlanduose, Hagoje, vengrų šeimoje, todėl vėliau persikėlėme gyventi į Budapeštą. Prieš pradėdama šokti profesionaliai, lankiau gimnastiką – būtent ji tapo pirmuoju žingsniu į šokio pasaulį. Vėliau įstojau į Vengrijos šokio universitetą, kur įgijau profesionalaus šokio išsilavinimą. Baigusi studijas išvykau į Poznanę, Lenkijoje, kur tęsiau savo, kaip baleto artistės, kelią ir kaupiau sceninę patirtį.
Apie Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą jau buvau girdėjusi anksčiau. Su baleto meno vadovu Gianni buvau susitikusi keletą kartų, kai jis lankydavosi mūsų mokykloje, taip pat turėjau kolegų, kurie šoko Ostravoje, kur jis dirbo. Todėl galimybė prisijungti prie Klaipėdos teatro man pasirodė labai įdomi.
Labiausiai patraukė teatro repertuaras ir noras išbandyti kažką naujo. Norėjau pakeisti aplinką, įgyti naujos patirties ir augti kaip menininkė.
Esu labai laiminga Klaipėdoje pradėjusi naują savo profesinio kelio etapą. Mane nuo pat pirmųjų dienų pasitiko labai draugiški ir šilti žmonės, o pats teatras paliko puikų įspūdį. Labai džiaugiuosi tapusi šios trupės dalimi ir nare, kad čia manęs laukia daug gražių spektaklių, naujų patirčių ir kūrybinių atradimų.
| Lucas Hessel (Prancūzija) |
Būdamas dvylikos metų pradėjau mokytis baleto akademijoje Tulūzoje, Prancūzijoje. 2016-aisiais prisijungiau prie „VM Ballet“. Tuo metu, be kasdienių treniruočių, daug dalyvavau įvairiose tarptautinėse programose ir meistriškumo kursuose Monte Karle, Prahoje, Niujorke.
2018 metais dalyvavau „Youth America Grand Prix“ konkurse Paryžiuje, kur klasikinio baleto kategorijoje užėmiau trečią vietą. Tais pačiais metais gavau stipendijas į keturias baleto mokyklas, tačiau pasirinkau „John Cranko Schule“ Štutgarte ir ten praleidau paskutinius dvejus mokymosi metus. 2021-aisiais baigiau mokslus ir pradėjau profesionalaus šokėjo karjerą.
Pirma mano darbo vieta – Vroclavo operos teatro baleto trupė, Lenkijoje. Ten šokau labai skirtingą repertuarą – „Žizel“, „Spragtukas“, „Neapolis“, „Ana Karenina“, kitus klasikinius bei šiuolaikinius spektaklius. Tuo metu pradėjau kurti ir pats. Dalyvavau jaunųjų choreografų programoje, kurioje sukūriau tris choreografijas – „Rouge et Noir“, „The Roots“ ir „Generation“. Buvo įdomu pabandyti pažvelgti į sceną iš kitos pusės ir suprasti, kiek daug dalykų slypi už choreografijos sukūrimo.
2025 metais prisijungiau prie „Ballet Preljocaj“ trupės Prancūzijoje. Su ja daug gastroliavome, tad teko šokti Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kolumbijoje ir Europos šalyse. Per šį laiką šokau Angelin Preljocaj choreografijas, tarp jų „Gravity“, „Torpeur“, „Requiem(s)“, „Atys“ Versalio karališkojoje operoje. Tai buvo labai gera mokykla ir labai intensyvus laikotarpis.
Į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą atvykau todėl, kad mane sudomino nauja trupės meninė kryptis. Kai sužinojau, kad baleto meno vadovu dirba Gianni Attimonelli, pagalvojau, kad tai gali būti įdomi vieta. Man patiko mintis apie įvairesnį repertuarą, naujus choreografus ir naujus meninius požiūrius. Šiame karjeros etape kaip tik norėjau kažko naujo.
Atvykęs į teatrą pajutau, kad čia tikrai yra daug galimybių. Teatras naujas ir savitas, o trupėje yra skirtingos patirties ir skirtingų patirčių turinčių šokėjų. Ir pati Klaipėda man nauja – įdomu pažinti miestą, aplinką.
Dabar labiausiai laukiu darbo salėje ir naujo repertuaro. Noriu šokti, mokytis iš choreografų ir kolegų, imtis vaidmenų, kurie nebūtinai bus lengvi ar pažįstami. Į trupę atsinešu savo patirtį, bet kartu noriu išlikti atviras tam, ką čia išmoksiu.
Carter Raymond Smalling (JAV)
Šokti pradėjau būdamas penkiolikos metų, nedidelėje šokių studijoje Sietlo apylinkėse. 2021–2022 metų sezoną praleidau kaip „Boston Ballet“ trupės stažuotojas. Vėliau persikėliau į Vokietiją, kur mokiausi John Cranko mokykloje Štutgarte. Baigęs mokslus, du sezonus šokau Štutgarto baleto trupėje.
Labai džiaugiuosi prisijungęs prie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės 2026–2027 metų sezonui. Nors čia dirbu neseniai, tačiau jau spėjau pajusti, kad trupėje yra labai daug talentingų ir kūrybingų šokėjų. Labiausiai džiugina tai, kad visi jie yra smalsūs, atviri ir draugiški.
Man labai patinka ir pati Klaipėda. Miestas pasirodė labai žavus – akmenimis grįstos gatvelės, išraiškingi medžiai, o ypač tai, kad čia taip arti miškas ir jūra. Man tai labai ypatinga vieta gyventi ir dirbti.
Taip pat labai laukiu darbo kartu su meno vadovu Gianni ir galimybės prisidėti prie naujo teatro bei baleto trupės etapo ir jo kuriamos vizijos. Labai smagu būti šio proceso dalimi ir nekantrauju pamatyti rezultatą.
Kalbino Žaneta Skersytė
Dominyko Mažūno nuotraukos
FOTO: KVMT baleto meno vadovas kartu su baleto repetitore ir pedagoge stiprina trupę naujais talentais.
