Vienas dažniausiai sugrįžtančių motyvų tampa augalas, tačiau ilgainiui jis praranda savo botaninę tapatybę. Viename paveiksle primena gėlę, kitame – gyvą būtybę, dar kitur susilieja su žmogaus figūra, kurdamas hibridinį Homo Planta. Panašiai migruoja ir kiti objektai. Akis nuslysta nuo veido ir apsigyvena krūtinės ertmėje, o fleita tampa valtimi Zuikiui Serafimui, plaukiančiam saulėlydžiu. Ir gyvūnai, ir žmonės, ar tiksliau jų sapniškos variacijos, čia nebeegzistuoja pagal kasdienio pasaulio logiką, o ima gyventi pagal asociacijų ritmą. Šios haliucinacinės nuotrupos, nusėdusios drobės paviršiuje, ir yra tas kasdienybės likutis – ne konkretus simbolis, o sąmonėje pasilikęs vaizdinys, kuris kiekvieną kartą sugrįžta jau šiek tiek kitoks.
Ugnė Mitigailaitė (g. 2000)– jaunosios kartos menininkė, kilusi iš Šiaulių. 2024 baigė įvietinto meno bakalauro studijas VDA, kur specializavosi stiklo srityje. Intuityvias, iš pasąmonės kylančias idėjas menininkė įvaizdina įvairaus mastelio ryškiaspalviuose tapybos kūriniuose bei jų cikluose. Jos kūriniai nuo 2022 m. eksponuoti personalinėse ir grupinėse parodose bei projektuose įvairiuose Lietuvos miestuose. Menininkė taip pat dalyvavusi tarptautiniuose meno konkursuose, kaip VAO Emerging Artist Prize (2023) ir NOBA Young Artist Award (2024). Ugnė savirefleksijos būdu nagrinėja sapnų, atminties, savivokos ir socialines temas, kurdama savotišką ir šiuolaikinę abstrakcijos ir siurrealizmo sintezę.
IV-VI 11-19
VII 12-17

















