Rugpjūčio 1-ąją, minint Klaipėdos miesto gimtadienį, Teatro aikštėje Klaipėdos universiteto (KU) rektoriui emeritui, akademikui prof. habil. dr. Vladui Žulkui iškilmingai įteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio ženklas. „Klaipėdoje dirbu šiek tiek daugiau nei 50 metų, iš jų 30 – Klaipėdos universitete. Tai unikalus universitetas Lietuvoje, nes jis yra prie jūros. Galbūt avantiūriškas noras ieškoti senovės pėdsakų ne tik po žeme, bet ir po vandeniu mane nubloškė į jūros dugną dvidešimčiai metų. Tai įmanoma tik Klaipėdoje. Džiaugiuosi, kad galėjau dalyvauti šiuose procesuose ir tai buvo Klaipėdos dovana. Dėkoju Klaipėdai ir klaipėdiečiams“, – atsiimdamas apdovanojimą kalbėjo prof. habil. dr. V. Žulkus.
Su Klaipėda – daugiau nei penkis dešimtmečius
Didelę dalį savo akademinės veiklos V. Žulkus skyrė Klaipėdai ir jos archeologiniams tyrimams. Nuo 1969 m. jis dirbo Klaipėdoje pradėjusiame veikti Paminklų konservavimo instituto skyriuje, keliolika metų vadovavo archeologų grupei, sistemingai tyrinėjo Klaipėdos senamiestį ir piliavietę. 1990–1992 m. vadovavo Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, o nuo 1992 m. vasario iki 2022 m. birželio dirbo Klaipėdos universitete.
Jis – vienas 1992 m. universitete įsteigto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro kūrėjų. Vėliau centras buvo reorganizuotas į Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutą. Per 30 mokslinio darbo metų centre ir institute V. Žulkus vadovavo archeologiniams tyrimams Klaipėdos piliavietėje, Palangoje, Plateliuose ir Platelių ežere, Kuršių mariose bei Baltijos jūroje, subūrė archeologijos tyrėjų grupę Klaipėdos universitete.
Mokslininkas 13 metų buvo žurnalo „Archaeologia Baltica“ vyriausiasis redaktorius, 11 metų vadovavo istorijos krypties jungtinės doktorantūros komitetui, buvo aštuonių Klaipėdos universitete apgintų daktaro disertacijų mokslinis vadovas ar konsultantas, vienas arba su bendraautoriais išleido septynias mokslo monografijas ir studijas.
Vl. Žulkus Klaipėdos universitetui ir Lietuvai atstovavo tarptautinėse organizacijose bei ekspertų grupėse, tarp jų – UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos Moksliniame ir techniniame patariamajame komitete ir ICOMOS Povandeninio kultūros paveldo tarptautiniame komitete. 2009 m. kartu su kolegomis jis pelnė Lietuvos mokslo premiją, tais pačiais metais jam suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas.
Universitetą stiprino kaip jūros mokslų centrą
Aukštai vertindamas V. Žulkaus indėlį, Klaipėdos universiteto senatas 2002 m. išrinko jį universiteto rektoriumi. Šias pareigas profesorius ėjo dvi kadencijas iš eilės. Jo vadovavimo laikotarpiu universitetas pasiekė augimo rekordą ir sustiprino savo orientaciją į jūros mokslus bei Baltijos jūros regiono tyrimus.
2017–2022 m. V. Žulkus vadovavo KU tyrėjų grupei, vykdžiusiai projektą „Mezolito-neolito žmonės ir Baltijos jūra: reliktiniai krantai ir gyvenvietės po vandeniu ir krante. ReCoasts & People“. Vienas svarbiausių projekto rezultatų – „BAR Publishing“ leidykloje Oksforde išleista mokslo monografija „Lithuanian Baltic Sea Coasts during the Holocene: Sea Level Changes, Environmental Developments and Human Adaptations“.
Universiteto bendruomenės nariu profesorius išlieka iki šiol. 2022 m. Klaipėdos universiteto senatas jam suteikė rektoriaus emerito vardą.
25-oji garbės piliečio vardu pagerbta asmenybė
Garbės piliečio vardą miesto taryba V. Žulkui suteikė gegužės 28 d. už mokslininko indėlį į Klaipėdos tyrimus, povandeninio kultūros paveldo pažinimą, mokslininkų ugdymą bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje. Miesto garbės piliečio vardas kasmet suteikiamas už ypatingus nuopelnus miestui, įvertinant asmeninį indėlį. Garbės piliečiui įteikiamas specialus ženklas – autorinis juvelyro Vido Bizausko darbas, pagamintas iš sidabro ir aukso. Žulkus tapo 25-ąja šiuo vardu pagerbta asmenybe.
Andriaus Kundroto nuotraukos
