VI-asis Klaipėdos festivalis: Karalienės Luizės metams dedikuotos muzikos, šokio ir miesto istorijos
Rugpjūčio 13 – rugsėjo 5 dienomis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (toliau – KVMT) pristatys VI-ąjį Klaipėdos festivalį – vieną ryškiausių vasaros scenos menų įvykių Vakarų Lietuvoje. Prūsijos karalienės Luizės 250-osioms gimimo metinėms dedikuotas šių metų festivalis kvies publiką patirti muziką ir šokį naujai atrandant Klaipėdos erdves.
Per penkerius metus Klaipėdos festivalis tapo svarbia klasikinės muzikos ir šokio platforma, pristatančia aukščiausios meninės vertės kūrinius, tarptautinius atlikėjus ir išskirtinius sceninius projektus. Po kelių sezonų istoriniame Klaipėdos elinge festivalis tęsia kryptį atverti miestą kultūrai – šiemet renginiai vyks ne tik modernioje KVMT salėje „Jūra“, bet ir Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto kieme.
„Klaipėdos festivalis šiandien jau yra ne tik profesionalaus scenos meno renginių ciklas, bet ir miesto kultūrinės tapatybės dalis. Festivalio programoje susijungia užsienio ir Lietuvos kūrėjai, istorinė atmintis ir šiuolaikinė muzikinio teatro kalba. Šių metų programa formuojama iš kelių žanrų renginių: teatralizuoto oratorijos atlikimo, šokio spektaklių premjeros, festivalio svečio pasirodymo, įspūdingo teatro simfoninį orkestrą ir keturis Klaipėdos regiono chorus apjungiančio koncerto, kuriame miesto bendruomenę apsilankyti kviesime nemokamai“, – pasakoja KVMT vadovė Goda Giedraitytė.
Festivalio atidarymui – teatralizuotas J. Haydno „Pasaulio sutvėrimas“
Festivalio atidarymui rugpjūčio 13 ir 14 dienomis pasirinkta monumentali Josepho Haydno oratorija „Pasaulio sutvėrimas“ – vienas garsiausių vėlyvojo klasicizmo muzikos kūrinių, neatsitiktinai tapęs VI-ojo Klaipėdos festivalio programos ašimi. Dedikuodamas festivalį Karalienės Luizės metams, KVMT ieškojo kūrinių, galinčių atspindėti laikmečio dvasią ir turinčių istorinių sąsajų su pačia valdove. Pasakojama, kad 1802 metais Berlyne išgirdusi šią oratoriją Karalienė Luizė liko giliai sujaudinta muzikos, tad kompozitoriui padovanojo žiedą, o kūrėjas jai klavyrą.
1798 metais sukurta oratorija pagal Johno Miltono poemą „Prarastasis rojus“ laikoma vienu brandžiausių J. Haydno kūrinių. Muzikologai ją dažnai vadina „garsų tapyba“ – partitūroje klausytojas gali išgirsti ir riaumojančius žvėris, ir paukščių balsus, o legendinis epizodas „Tebūnie šviesa“ tampa vienu įspūdingiausių nušvitimo momentų visoje klasikinės muzikos istorijoje. Kūrinys svarbus ir Lietuvos muzikinei kultūrai – tai vienas pirmųjų oratorinio žanro opusų, atliktų Lietuvos istorijoje.
Skirtingai nei įprasti koncertiniai šio kūrinio atlikimai, KVMT publiką pakvies į teatralizuotą oratorijos versiją. Salėje „Jūra“ muzika susilies su šviesų dramaturgija ir vizualinėmis projekcijomis, o po festivalio kūrinys papildys teatro repertuarą. Pastatymo muzikos vadovė ir dirigentė Adrija Čepaitė, režisūrinius sprendinius kurs Rūta Bunikytė, sceninę atmosferą formuos šviesų magas Arvydas Buinauskas (ABLight) ir projekcijų dailininkas Linartas Urniežis.
Oratorijos intriga taps ir pasakotojo linija – arkangelo Urielio partija. Įprastai atliekama tenoro, Klaipėdos festivalio pastatyme ji bus patikėta aktoriui Dariui Meškauskui, kuris pasaulio sutvėrimo istoriją žiūrovams pasakos lietuviškai.
Scenoje pasirodys pasaulio scenas užkariavęs klaipėdietis Almas Švilpa ir KVMT teatro solistai: Rita Petrauskaitė, Giedrius Gečys, Vilius Trakys ir Judita Butkytė. O taip pat KVMT simfoninis orkestras, mišrus teatro choras bei valstybinis choras „Vilnius“. Oratorija bus atliekama originalo kalba – vokiškai, o lietuviški ir angliški vertimai bus pateikiami titruose.
Šokio diptiko premjera – lyg tarptautinis dialogas
Rugpjūčio 21 ir 22 dienomis KVMT salėje „Jūra“ bus pristatyta šokio diptiko premjera. Minint karalienės Luizės jubiliejų buvo svarbu aktualizuoti moterų kūrėjų balsą (o jų tiek šveicarų, tiek lietuvių kūrybinėse komandose gausu). Antra vertus, konceptualiai abu spektaklius sieja bendruomenių ir tarpusavio ryšio temos, kurios buvo svarbios ir pačios Luizės veikloje.
Šokio diptiką sudaro du kūriniai. Pirmąjį – „Decrescendo” kuria šveicarų choreografas Marcel Leemann kartu su muzikos autoriumi Jonu Raudoniumi bei scenografijos ir kostiumų dailininke Ayse Özel. Šokio spektaklis nagrinėja grupinio elgesio, kolektyvo ir individo santykio temas. Pasitelkdamas tradicinius ir ritualinius šokio motyvus bei folklorines formas, kūrinys atskleidžia įtampą tarp bendruomenės ir individualumo. Spektaklyje tradicija tampa ne tik kultūrine atmintimi, bet ir gyvu komunikacijos, saugumo bei priklausymo šaltiniu, prie kurio nuolat sugrįžtama.
Choreografas Marcel Leemann – tarptautinį pripažinimą pelnęs kūrėjas iš Ciuricho, dirbęs su tokiais teatrais kaip Drezdeno „Semperoper“, Liucernos ir Berno teatrai. Vėliau jis įkūrė „Marcel Leemann Physical Dance Theater“, su kuriuo gastroliavo Europoje, kūrė operų, miuziklų ir dramos spektaklių choreografijas, vadovavo festivaliui „Physical Days Bern“. Nuo 2023 m. jis šokio vadovas Tirolio žemės teatre Insbruke.
Antroji vakaro dalis – šokio kompozicija „Borrowed Landscapes“ – klaipėdietės choreografės Agnijos Šeiko kūrinys, įkvėptas japoniško sodo principo shakkei – „pasiskolinto peizažo“. Šiame darbe sceninė erdvė nuolat plečiasi už savo ribų, įtraukdama nematomus, bet jaučiamus kontekstus – atmintį, aplinką, kitus kūnus ir istorijas. Spektaklis kuria kintantį, daugiasluoksnį peizažą, kuriame nėra centro, o kiekvienas judesys tampa kito judesio pratęsimu.
Choreografė Agnija Šeiko – viena ryškiausių Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėjų, Šeiko šokio teatro vadovė, „Auksinio scenos kryžiaus“, „Padėkos kaukės“ laureatė, kurios kūryba pasižymi tarpdiscipliniškumu ir socialinių temų refleksija. Kūrinio scenografiją kuria Sigita Šimkūnaitė, o kostiumus – Sandra Straukaitė. Abi kompozicijas atliks KVMT baleto trupės šokėjai.
Pirmą kartą Lietuvoje – Prancūzijos nacionalinis jaunimo simfoninis orkestras
Rugpjūčio 29 dieną salėje „Jūra“ pirmą kartą Lietuvoje koncertuos Prancūzijos nacionalinis jaunimo simfoninis orkestras. Šis festivalio akcentas pasirinktas neatsitiktinai – Karalienė Luizė buvo glaudžiai susijusi su jaunimo ugdymo ir švietimo iniciatyvų pradžia Klaipėdoje, todėl jaunųjų profesionalių muzikantų orkestras simboliškai pratęsia festivalio dedikacijos idėją.
1982 metais Prancūzijos kultūros ministerijos iniciatyva įkurtas Prancūzijos nacionalinis jaunimo simfoninis orkestras (Orchestre Français des Jeunes, OFJ) laikomas viena svarbiausių jaunųjų profesionalių muzikantų ugdymo platformų Europoje. Į orkestrą atrenkami talentingiausi atlikėjai iš visos Prancūzijos, su kuriais intensyvių kūrybinių sesijų metu dirba pasaulinio lygio dirigentai, solistai ir pedagogai.
Orkestras nuolat koncertuoja garsiausiose Prancūzijos koncertų salėse: Paryžiaus, Lilio, Dižono filharmonijose bei prestižiniuose festivaliuose, o vasaromis leidžiasi į tarptautinius gastrolių turus. Kasmet rengiamos trys orkestro sesijos, į kurias susiburia apie šimtas Prancūzijos muzikos akademijose studijuojančių jaunųjų muzikų. Čia jie gilinasi į orkestro repertuarą nuo XVIII amžiaus klasikos iki šiuolaikinių kūrinių, kartu mokydamiesi profesionalios sceninės kultūros.
Nuo 2025 metų orkestro muzikos vadove tapo estų dirigentė Kristiina Poska, žinoma dėl savo ekspresyvios dirigavimo manieros ir plataus simfoninio repertuaro interpretacijų. Jos vadovaujamas orkestras europiniuose turuose pristato vadinamąjį „prancūzišką skambesį“ bei skatina kultūrinį dialogą tarp skirtingų Europos muzikos tradicijų.
Klaipėdos festivalyje skambės monumentali simfoninė programa: R. Strausso simfoninė poema „Taip kalbėjo Zaratustra“, M. Ravelio siuita nr.2 iš baleto „Dafnis ir Chlojė“ ir legendinis „Bolero“ – vienas žinomiausių XX amžiaus orkestrinių opusų.
Festivalio finalui – bendruomenę vienijantis „Symphonic Adiemus“
Festivalį rugsėjo 5-ąją apvainikuos vienas populiariausių britų kompozitoriaus Karl Jenkins kūrinių – „Symphonic Adiemus“. Šis festivalio renginys yra dovana Klaipėdos miesto bendruomenei, todėl yra nemokamas. Koncertas vyks Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto kieme, kuris vienam vakarui virs atvira koncertų scena.
Kūrinys išaugo iš muzikos, sukurtos Delta Airlines reklamai, ir pavergė pasaulį savo etniniu koloritu bei kompozitoriaus sukurta išgalvota kalba. Nors ji skamba tarsi lotynų, „žodžius“ K. Jenkinsas formavo pagal melodinę liniją. Įdomu tai, kad kūrinio pavadinimas artimas lotyniškam adeamus, reiškiančiam „priartėjimą“ – vertybę, kurios šiuolaikinei visuomenei dažnai trūksta. Būtent bendrystės idėja tapo ir šio koncerto pagrindu, primenant karalienei Luizei itin svarbius principus: bendruomenių telkimą, socialinį jautrumą ir kultūrinio ryšio stiprinimą.
Bendram pasirodymui KVMT subūrė gausias Vakarų Lietuvos kūrybines pajėgas. Kūrinį atliks KVMT simfoninis orkestras kartu su Klaipėdos koncertų salės choru „Aukuras“, Klaipėdos kultūros centro „Žvejų rūmai“ kameriniu choru „Cantare“, Kretingos kultūros centro choru „Kristalė“ ir Palangos kameriniu choru. Diriguos KVMT vyr. dirigentas Tomas Ambrozaitis.
VI-asis Klaipėdos festivalis ir šiemet sieks sujungti istoriją, šiuolaikinį scenos meną ir tarptautinį kultūrinį dialogą, o Klaipėdą dar kartą paversti reikšmingu Baltijos regiono profesionalios muzikos ir šokio centru. Karalienės Luizės jubiliejui dedikuota festivalio programa primins jos puoselėtas bendrystės, švietimo ir kultūros vertybes, kurios aktualios ir šiandienos miestui bei jo bendruomenei.
KVMT inf.
