Šiemet Lietuva mini ypatingą sukaktį – 100 metų nuo pirmojo burinės jachtos „Budys“ išplaukimo į Baltijos jūrą su Lietuvos trispalve ir lietuviška įgula. Šis startas per šimtmetį, nepaisant ekonominių bei politinių iššūkių, atvedė Lietuvą iki reikšmingų jūrinio buriavimo pasiekimų bei vis aiškiau įsitvirtinančios jūrinės valstybės tapatybės. Sujungę jėgas, Lietuvos buriuotojų sąjunga ir Lietuvos jūrų muziejus 100-metį švęs įvairiomis formomis, į veiklas įtraukdami tiek Lietuvos visuomenę, tiek tarptautinę mokslininkų bendruomenę.
Reikšmingas jūrinis posūkis Lietuvos savimonėje
„1926 m. spalio 1 diena yra ypatinga. Ji žymi ne tik faktą, kai Klaipėdos jūrų skautai – budžiai – iš Klaipėdos pirmąkart išplaukė į Liepoją buriniu kuteriu „Budys“, bet ir savotišką lūžį Lietuvos savimonėje. Tai buvo Lietuvos atsigręžimas į jūrą, ėjimas link jos, jūrą matant kaip galimybę kurti stiprią ir atvirą Lietuvą“, – teigia Lietuvos jūrų muziejaus direktorės pavaduotojas, istorikas ir buriuotojas Romualdas Adomavičius.
Pasak jo, nors Lietuvos teritorijoje gyvenę didikai burlaiviais pažino jūras dar XIX amžiuje, tik po 1918 m. vasario 16-osios galima kalbėti apie šiandieninės Lietuvos „ėjimą link jūros“.
„Tautinės Lietuvos valstybės gimimas ne tik leidžia atsigręžti į Vakarų politines ir kultūrines tradicijas, bet ir žengti pirmuosius organizuotus žingsnius link jūros. Šią kryptį ypač aktyviai palaikė jaunimo organizacijos – jūrų skautai Kaune, o vėliau – ir Klaipėdoje. Būtent klaipėdiečiai, su Martynu Braku priešakyje, iš varžytinių įsigijo kontrabandininkų kuterį „Malaya“, kurį pervadino „Budžiu“, ir šią kryptį įprasmino veiksmu, kurį švenčiame: pirmą kartą išplaukė į jūrą burlaiviu su trispalve vien dėl noro pažinti pačią jūrą ir save“, – teigia R. Adomavičius.
Iššūkiais, pergalėmis ir pasiekimais nužymėtas 100-metis
Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento Raimundo Daubaro teigimu, ši data reikšminga ne tik buriuotojams, bet ir visai Lietuvai, nes būtent ji atvėrė šaliai jūrinį kelią, kuriuo aktyvi ir pilietiška buriuotojų bendruomenė eina, dovanodama Lietuvai pergales ir pasiekimus.
„Tąkart į jūrą išplaukę „budžiai“ buvo jaunuoliai, siekę vesti Lietuvą į pasaulį ir parodyti, kad esame laisvi, stiprūs, vieningi. Buriuotojiška dvasia, mano manymu, perduodama iš kartos į kartą, nes nepaisant okupacijų, geležinės uždangos ar ekonominių sunkumų Lietuva pasiekė išties solidžių jūrinių pergalių“, – teigia R. Daubaras.
Tarp šių pasiekimų – dar 1989 m. pilietinis trijų jachtų žygis per Atlantą skelbiant pasauliui apie atgimstančią Lietuvą. Nepriklausomybės aušroje įgyvendintos jachtų „Lietuva“ bei „Laisvė“ kelionės aplink pasaulį. 2008-2009 jachtos „Ambersail“ įveikta „Tūkstantmečio odisėja“, kuri kelionės aplink pasaulį metu kvietė visus lietuvius pasaulyje švęsti Lietuvos vardo tūkstantmetį. Taip pat – daugiau nei 40 Lietuvos buriuotojų, apiplaukusių vandenynų Everestu vadinamą Horno kyšulį.
Lietuvos buriuotojai aktyviai prisidėjo ir prie šalies valstybingumo atstatymo – dar 1989 m. padėjo į Gotlando salą gabenti Gotlando komunikato dalyvius, o 1990 m. – į šalį atplukdyti Sausio 13-osios Seimo gynybai reikalingą radijo aparatūrą, kiek vėliau – pirmuosius lietuviškus pašto ženklus.
Pasiekimų netrūksta ir sportiniame jūriniame buriavime – nuo dar 1937 m. „Žalčių karalienės“ iškovotos pergalės lenktynėse aplink Gotlando salą, iki 2011 m. šią pergalę pakartojusios „Jigy Jigy Somi“ įgulos, jachtos „Lietuva“ pergalių „Tall Ships Races“ regatoje, 2023 m. jachtos „Arabela“ iškovotos bronzos pasaulio ORC čempionate, įsimintinų jachtų „Ambersail“ bei „Ambersail 2“ startų bei medalių Baltijos, Viduržemio, Karibų, Okeanijos regatose ar Roko Milevičiaus starto „The Ocean Race“ lenktynėse aplink pasaulį 2014-2015 m.
„Šiandien mes lygiai taip pat puoselėjame jūrinę dvasią – aktyviai dalyvaujame jūrinėse regatose, čempionatuose ir pelnome medalius. Kelių šeimų dabar esančių kelionėes aplink pasaulį rodo, kad jūrinis buriavimas yra ne tik sportas, bet ir gyvenimo būdas, kuris ugdo vertybes, buria žmones į bendruomenę ir formuoja asmenybes. Tad mes – ir kaip buriuotojų bendruomenė, ir kaip jūrinė valstybė Lietuva – tikrai turime, ką švęsti“, – teigia R. Daubaras.
Į šventę bus įtraukta ir tarptautinė mokslinė bendruomenė, ir visuomenė
Lietuvos jūrinio buriavimo čempionato įskaitai priklausančios regatos šiemet pasipuoš garbingu 100-mečio vardu, o vasarą buriuotojai pakvies visus norinčius dalyvauti pramoginiame jachtų flotilės plaukime nuo Klaipėdos iki Liepojos – būtent tokiu maršrutu, kuriuo 1926 m. plaukė „Budys“.
Specialiai 100-mečiui kuriami dokumentiniai video reportažai, ir realioje, ir socialinėje erdvėje bus surengtos Lietuvos jūrinio buriavimo 100-mečio parodos, rugpjūčio 7-14 d. Klaipėdoje vyks Europos ORC jūrinio buriavimo čempionatas.
Į šią sukaktį bus pažvelgta ir Lietuvos bei užsienio mokslininkų akimis: tikrąją 100-mečio datą, spalio 1 d. Klaipėdoje rengiama tarptautinė mokslinė konferencija „Jūra. Burės. Žmonės“. Lietuvos jūrinio buriavimo 100-metį padeda garsinti Klaipėdos miesto savivaldybė.
