„Tą akimirką pasikeičia tavo būsena – staiga pasijunti gerokai mažesnis lyginant su tuo, ką stebi per objektyvą“, – tokia mintis nuskamba viename „Kino pavasario“ rinkinio „Šiandienos filmai rytojui“ kūrinių. Ji atsikartoja ir kituose filmuose – pakitus žiūros taškui, žmogaus nuomonė ir jausena taip pat pasikeičia. Jau daugelį metų apie tvarumą kalbantys festivalio organizatoriai neabejoja – kartais reikia vieno gero filmo, kad pasikeistų požiūris, atsirastų noras keisti(s) ir pradėtume artėti geresnės ateities link.
„Kino pavasario“ programos ir pirkimų vadovė Dovilė Grigaliūnaitė sako, kad į rinkinį „Šiandienos filmai rytojui“ atrinkti filmai stiprina mūsų empatiją ir jautrumą aplinkai bei kalba apie tai, kur (ne)galime būti po kelių metų. „Visi septyni rinkinio filmai – tai kino pasakojimai, parodantys, kaip mūsų sprendimai ir veiksmai, kuriuos sąmoningai ar nesąmoningai priimame šiandien, daro įtaką mūsų rytojui. Jų kūrėjai tarsi sako: atkreipkime dėmesį į tai, kas vyksta, ir prisiimkime atsakomybę už ateitį, kol dar ne per vėlu ir dar galime ką nors padaryti“, – pasakoja ji.
Šiemet rinkinyje – viena stipriausių ir būtinų pamatyti metų dokumentikų, „Oskaro“ laureato, žurnalisto Mstyslavo Chernovo filmas „2000 metrų iki Andrijivkos“, nukeliantis tiesiai į Ukrainos karių mūšį. Pasitelkus kareivių kūno kamerų vaizdus, žiūrovas įmetamas į vieną karščiausių fronto atkarpų, kur kiekvienas atkovotas metras kainuoja neįtikėtinas pastangas.
Kova prieš pačią žemę – taip galima pristatyti kito Ukrainos kino kūrėjo Dmytro Hreshko dokumentinę poemą „Divija“, kuri žiūrovo dėmesį atkreipia į kitus karo dalyvius – Ukrainos miškus ir gyvūnus. Kol viena pusė sėja mirtį, kita – išminuotojai, kūnų ieškotojai, ekologai – fiksuoja tragedijos padarinius ir bando atkurti trapias Ukrainos ekosistemas. Laimei, gamta, kaip ir žmonės, taip lengvai nepasiduoda.
„Mus ir „Kino pavasarį“ sieja bendros vertybės – supratimas, kad esame atsakingi už aplinką, kurioje gyvename, – sako rinkinį remiančio didžiojo festivalio partnerio ERGO vadovas Tadas Dovbyšas. – Verslo pareiga šiandien yra ne tik reaguoti į rizikas, bet ir aktyviai prisidėti prie iniciatyvų, skatinančių rūpintis tais, kurie patys už save kovoti negali. Todėl džiaugiuosi, kad kartu galime kurti saugesnį ir sąmoningesnį rytojų, kuriame gamta ir žmogus egzistuotų darnoje.“
Filmas apie gamtos pasaulį, kuris nekenktų aplinkai – tokį tikslą turėjo režisierius Edas Sayersas, todėl pakvietė žmones visame pasaulyje filmuoti gyvūnus ir kraštovaizdžius savo artimiausioje aplinkoje super 8 juostos kameromis, o užfiksuotą medžiagą atsiųsti jam. Rezultatas – filmas „Super gamta“: jaudinantis meilės laiškas gamtai ir kvapą gniaužianti kelionė per 25 šalis penkiuose žemynuose.
Beje, „Kino pavasaris“ kviečia atkreipti dėmesį į specialius filmų „Divija“ ir „Super gamta“ seansus su teminėmis ekskursijomis Vilniuje ir Kaune. Prieš kai kurias šių filmų peržiūras žiūrovai kartu su miško ir gamtos garsovaizdžio tyrinėtoju klausysis, ką šneka gamta, išbandys miško maudynių praktiką, atvers duris į pikantišką ir paslaptingą grybų pasaulį, susipažins su intriguojančiu vabzdžių pasauliu, pasiners į gamtos edukacijas ir miško terapijas.
Antrą kartą „Oskarui“ nominuota režisierė Kaouther Ben Hania visai atsitiktinai išgirdo šešiametės Hind Radžab pagalbos skambučio įrašą, apskriejusį visą pasaulį. Tai virto jos naujausiu filmu „Hind Radžab balsas“, kuriame kūrėja pasakoja tikrą istoriją apie tai, kaip pagalbos centro savanoriai stojo į lenktynes su laiku, bandydami išgelbėti Izraelio pajėgų ugnyje Gazos Ruože įstrigusią mergaitę.
Tuo tarpu festivalio žiūrovams gerai pažįstamos prancūzų aktorės Hafsios Herzi filmas „Mažoji sesė“, sukurtas pagal Fatimos Daas autobiografinę knygą, atskleidžia pamaldžios jaunos musulmonės vidinę kovą, kai ji bando suderinti tai, kas nesuderinama: griežtus religinius įsitikinimus ir bundantį potraukį moterims. Kanų kino festivalyje filmas įvertintas „Queer palme“, o aktorė Nadia Melliti apdovanota geriausios aktorės prizu.
Bendrame Ukrainos ir Lietuvos filme „Iki pergalės!“ (rež. Valentynas Vasyanovyčius), pelniusiame „Platform“ programos prizą Toronto kino festivalyje, vaizduojamas neramus Ukrainos pokaris, kuriame pagrindinis filmo herojus Romanas svajoja vėl kurti filmus. Filme nematyti karo žiaurumų – jo kūrėjai sąmoningai norėjo pažvelgti šiek tiek toliau: kas bus, kai karas pasibaigs.
Praėjusiame Venecijos kino festivalyje už viso gyvenimo nuopelnus specialiu „Auksiniu liūtu“ apdovanotas vokiečių režisierius Werneris Herzogas savo naujajame dokumentiniame pasakojime „Drambliai vaiduokliai“ leidžiasi į dvasinę kelionę, kurios metu siekiama iš naujo atrasti legendinius Lisimos dramblius vaiduoklius. Filmas nėra paprasta gamtos dokumentika – tai pasakojimas apie žmogaus ambiciją pamatyti tai, kas nenori būti pamatyta.
