renginiai Klaipėdoje
Kūrėjai, kurių laukia visos kino salės, ir filmai, apie kuriuos kalba visas pasaulis – kovo 9–22 d. vyksiantis Vilniaus miesto festivalis „Kino pavasaris“ juos pristato programoje „Meistrai“. Joje – naujausi įvertintų režisierių Joachimo Triero, Julios Ducournau, Jafaro Panahi, Kaouther Ben Hania, taip pat kino veteranų Guso Van Santo, Agnieszkos Holland ir kitų darbai, išsiskiriantys profesine branda ir kalbantys temomis, kurių negalima ignoruoti.
Pasak „Kino pavasario“ programos ir pirkimų vadovės Dovilės Grigaliūnaitės, kino meistrai atidžiai stebi pasaulį, o jų kūryba tampa šiandieninės visuomenės veidrodžiu, jautriai parodančiu, ko reikėtų nepraleisti mums visiems.
„Savęs pažinimo, santykių, susipriešinimo, šeimos, toksiško vyriškumo, politikos ir kitos temos šių režisierių darbuose žiūrovui atsiskleidžia naujomis formomis, o jų meistrystė tampa tiltu, leidžiančiu kūrinio idėjai virsti gilia ir ilgai išliekančia asmenine patirtimi“, – sako ji.
Šiais metais „Kino pavasario“ programoje „Meistrai“ žiūrovai pamatys 12 filmų, tarp kurių – ir festivalio atidarymo filmu tapusi Skandinavijos kino meistro Joachimo Triero drama „Sentimentali vertė“, ir naujausias pernai „Kino pavasaryje“ viešėjusios lenkų kino režisierės Agnieszkos Holland kūrinys „Francas“.
„Filme „Francas“ vienas meistras – kino kūrėja A. Holland – sutinka kitą meistrą – rašytoją Francą Kafką – ir parodo mažiau žinomą jo pusę. Jaunas vyras, vegetaras, įstrigęs darbe, patiriantis nerimą – kas iš mūsų nėra taip jautęsis? – retoriškai klausia programą palaikančio biurų miesto „Simbiocity“ vadovas Rokas Adlis. – A. Holland sako mums, kad nepaisant rašytojo talento, F. Kafka buvo toks pats žmogus, kaip ir kiti. Tai mums leidžia patikėti, kad kiekvienas galime kurti pokytį ar pradėti iš naujo. Ir tai galioja visur – nuo kino ekranų iki mūsų kasdienių darbų.“
Dar vienas „Kino pavasario“ pasakojimas apie žinomą asmenybę – naujausias Filipinų kino meistro Lavo Diazo filmas „Magelanas“. Prikaustantis kūrinys perrašo nusistovėjusį mitą apie portugalų keliautoją ir atradėją Fernandą Magelaną – dažnai herojišku tyrinėtoju laikomas vyras filme atskleidžiamas kaip brutalus kolonizatorius.
Kinų režisieriaus Bi Gano Kanuose apdovanota fantastika „Prisikėlimas“ mums visiems dar kartą primena, kad kinas yra ne tik laisvalaikio pramoga – jis gali jungti skirtingas kultūras, įvairius laikmečius ir žmones. Filmo pasakojime – žmonija, atsisakiusi sapnų mainais į nemirtingumą, kur vis dar gebantys sapnuoti nukelia žiūrovą į šešių skirtingų žmogaus pojūčių įkvėptas vizijas.
„Kino pavasario“ žiūrovams gerai pažįstamas Irano kino meistras Jafaris Panahi Kanų „Auksinę palmės šakelę“ pelniusiame ir dviem „Oskarams“ nominuotame kino pasakojime „Tiesiog atsitikimas“ pasitelkia kelio filmo žanrą, kad papasakotų grupelės buvusių Irano politinių kalinių sprendimą dėl keršto savo kankintojui.
Tuo tarpu viena šiuolaikinio JAV nepriklausomo kino stuburą formuojančių kino kūrėjų Kelly Reichardt savo filme „Genialus planas“ Vietnamo karo fone pasitelkia apiplėšimo motyvą ir tyrinėja toksiškus vyriškumo aspektus.
Pagal tikrą istoriją sukurta Guso Van Santo veiksmo komedija „Viela ant kaklo“ taikliai atliepia šiandienos susipriešinimą, kai po nesąžiningo sandorio pagrindinis veikėjas prie brokerio kaklo pritvirtina ginklą ir prieš visą pasaulį reikalauja pinigų bei viešo atsiprašymo.
Antrą kartą „Oskarui“ nominuota režisierė Kaouther Ben Hania visai atsitiktinai išgirdo šešiametės Hind Radžab pagalbos skambučio įrašą, apskriejusį visą pasaulį. Tai virto jos naujausiu filmu „Hind Radžab balsas“ – režisierė papasakojo tikrą istoriją, kai pagalbos centro savanoriai stojo į lenktynes su laiku, bandydami išgelbėti Izraelio pajėgų ugnyje Gazos Ruože įstrigusią mergaitę.
„Kino pavasario“ žiūrovams iš filmų „Vasara, 1993-ieji“ ir „Alkarasas“ pažįstama režisierė Carla Simón su naujausia drama „Romerija“ šviesiai užbaigia šeimos trilogiją. Filme ji remiasi savo asmenine skaudžia šeimos istorija – būdama šešerių režisierė neteko tėvų, mirusių nuo AIDS. Žiūrovas kartu su aštuoniolikmete Marina leidžiasi į saulėtą Ispanijos uostamiestį narplioti tėvų istorijos.
Radikalaus šiuolaikinio kino veidu tapusi prancūzų kino meistrė Julia Ducournau filme „Alfa“ žiūrovą vedžioja po siaubo ir estetikos zoną, kurioje greitai plinta ligos užkratas ir aukos negrįžtamai virsta marmurinėmis statulomis, o vėliau – dulkėmis.
Į „Kino pavasario“ „Meistrų“ programą sugrįžta ir japonų režisierius Koji Fukada. Jo dramoje „Teisė mylėti“ pasirinkimas tampa sumaišties pradžia. Kai kylanti j-pop (Japonijos popmuzikos) dievaičių grupės narė sulaužo sutartyje numatytą taisyklę – jokių pasimatymų, viskas pradeda klostytis toli gražu ne sklandžiai, o naujai susikūrusi pora atsiduria teisme.
Tuo tarpu italų meistras Gianfranco Rosi dokumentiniame pasakojime „Po debesimis“ kviečia patyrinėti Italiją be saulės, kur Vezuvijaus papėdėje archeologai kasdien atkasa praeitį, ugniagesiai laukia naujo iškvietimo, o vietiniai nuolat baiminasi Pompėjos likimo.
Meistrai, mėgstantiems trumpai
Trumpametražio kino gerbėjams „Kino pavasaris“ suteikia galimybę vienu metu susitikti net su 5 ryškiais kino kūrėjais programoje „Meistrai – trumpai“.
Filmo „Jausmų galia“ scenarijaus autorius Charlie Kaufmanas savo režisuotame trumpo metro pasakojime „Kaip pagauti vaiduoklį“ vyksta į Atėnus, kur pagrindinė herojė klajoja su mirusiu palydovu. Ją vaidina „Oskarui“ už geriausią moters vaidmenį filme „Hamnetas“ nominuota aktorė Jessie Buckley.
Lenkų režisierius Pawełas Pawlikowskis, daugeliui gerai pažįstamas kaip filmo „Šaltasis karas“ kūrėjas, pristato dar vieną nespalvoto kino ir fortepijono meistrystės pamoką trumpo metro filme „Mūza“. Tuo tarpu kitas kino meistras – pernai festivalyje rodyto trilerio „Žokėjus“ režisierius Luisas Ortega, trumpametražiame filme „Visada naktis“ skrodžia suskilusios šeimos istoriją.
Į „Kino pavasario“ „Meistrai – trumpai“ programą su filmu „Paskutinės Nikės dienos“ sugrįžta ir praėjusiame festivalyje viešėjęs Kanados kino kūrėjas Denis Côté, o prancūzų režisierė Alice Diop trumpametražiame filme „Fragmentai Venerai“ mąsto apie meną ir juodaodžių moterų sudaiktinimą.
