„Aš svajoju apie tai, kad kiekvienas mokinys, net ir pasirinkęs kitą gyvenimo kelią, paliktų šokio salę su įgūdžiais, kurie leistų jam klestėti bet kurioje gyvenimo srityje“, – sako Ilona Stankevičienė, Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro vaikų šokių studijos „Junga“ vadovė, neformaliojo vaikų švietimo (šokis) mokytoja ekspertė, švietimo vadybos magistrė, apdovanota Karalienės Luizės medaliu „Už nuopelnus švietimui ir kultūrai“, Tarptautinio mažųjų šokėjų festivalio-konkurso „Šokime kartu – „Junga“, aš ir tu“ organizatorė. Beveik tris dešimtmečius ji kryptingai ugdo jaunuosius šokėjus, o vadovaujama legendiniam šokių kolektyvui „Junga“ nuolat atstovauja Lietuvai tarptautiniuose šokių konkursuose ir festivaliuose, iš kurių grįžta su prizais, apdovanojimais ir reikšmingu tarptautiniu pripažinimu.
Su savo ugdytiniais Ilona Stankevičienė aktyviai keliauja po Europą ir kitas šalis, dalyvaudama konkursuose Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Ukrainoje, Gruzijoje, Italijoje, Turkijoje, Ispanijoje ir kitur. Šios koncertinės kelionės – tai ne tik pergalės ir taurės, bet ir išskirtinė ugdymo patirtis vaikams, ugdanti savarankiškumą, kultūrinį sąmoningumą, komandinę dvasią ir pasitikėjimą savimi. Tarptautinė scena „Jungai“ tampa erdve augti, lygintis, tobulėti ir drąsiai kurti, o pačiai mokytojai – galimybe nuolat plėsti profesines ribas ir grįžti su naujomis idėjomis į šokio salę Klaipėdoje.
Ar įmanoma nemėgti šokti?
Šokis yra senas, kaip pati žmonija, kiekvienas žmogus turi įgimtą polinkį muziką perkelti į judesį. Šokis kaip muzikos, garso ir judesio derinys ugdo estetinę nuovoką, kūrybingumą, formuoja žmogaus dvasinį pasaulį, jautrumą grožiui, išmoko gražiai judėti, bendrauti.
Tai viena iš nedaugelio veiklų, kuri vienu metu stimuliuoja kūną, protą ir emocijas, todėl laikoma kaip itin efektyvi smegenų sveikatą gerinanti veikla. Tik nesakykite, kad jūs ar jūsų vaikai nejaučia ritmo. Tai netiesa. Tad pamirškite visas abejones ir šokite!
Ar jūs laiminga pasirinkusi savo profesiją?
Kiek save atsimenu, nuo pat vaikystės jutau didelį potraukį šokiui. Šešerių mama mane nuvedė į Sedos kultūros namus pas jauną choreografę… Ir aš jaučiuosi laiminga iki šiol – jau 29 metus dirbdama mylimą šokių mokytojos darbą.
Ar būna, kad vaikas, kuris ateina be meilės šokiui – ir kaip jūs ją „užauginate“?
Mano šokio mokytojos profesinė karjera prieš 28 m. prasidėjo ir iki šiol plėtojasi Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centre. Trylika metų vaikų šokių studijoje „Vijurkas“ ir jau penkiolika metų vadovauju vaikų šokių studijai „Junga“. „Junga“- vienas ilgiausiai gyvuojančių šokių kolektyvų Lietuvoje. „Jungai“ jau 77-eri metai. Jaunimo centre nuo pat pradžių mane supo ir supa puikūs kolegos Margarita Finkel, Violeta Šleinienė, centro vadovai Aleksas Bagdonavičius, Ramūnas Kaubrys, suburta profesionali mokytojų ir vadovų komanda, kurie man užaugino profesinius sparnus. Į šokių studiją „Junga“ priimami vaikai nuo 4 iki 19 metų. Vienus vaikus atveda tėvai, kiti ateina patys, o treti – pakviesti draugų. Jaunimo centrą ir „Jungą“ renkasi tik motyvuoti vaikai. Svarbiausias atrankos kriterijus – noras šokti, nežiūrint į kiekvieno vaiko individualius fizinius choreografinius gebėjimus. Pirmasis susitikimas su šokio mokytoju vaiko atminty išlieka labai ilgai. Šokio veiklą vaikai labai mėgsta, nes tai prigimtinis poreikis per judesį išreikšti save. Tad čia mokytojas turi būti ypač ryški asmenybė, savo darbą mylintis, kūrybingas asmuo, nes neformalųjį ugdymą vaikai renkasi savo noru, niekieno neverčiami ir tą motyvaciją stengiuosi palaipsniui auginti: tiek sau, tiek mokiniams kelti vis naujus tikslus, iššūkius. Sau vis primenu, kad mano tikslas – ne mokyti konkretaus šokio, o mokyti reikšti savo mintis ir jausmus judesių pagalba. Šokio mokyme svarbiausias aspektas – saviraiška, nes ji leidžia priskirti šokį menui, o ne fiziniam pasirengimui.
Kas yra tas „Jungos“ mokytojos braižas, kuris įtraukia net droviausius?
Vaikus žavi ne tik romantiškas kolektyvo pavadinimas, bet ir kolektyvo spalvinga praeitis, pasiekimai. Šokių studijoje šiuo metu mokosi džiazinio, klasikinio bei sportinių šokių virš 100 vaikų, ir juos moko be manęs, dar dvi nuostabios šokio mokytojos Audronė Bastytė-Ignatavičė, Eglė Kiškiūnienė bei koncertmeisteris Romualdas Kalvėnas. Juokaujame keturiese tarpusavyje, kad esame ekspertų komanda, nes trys turime ekspertų kvalifikacinę kategoriją. Į šokio pamokas ateinu su kūrybine energija, mokydama šokio elementų ar šokio pasirodymo visada stengiuosi pademonstruoti šokio judesį kaip galiu geriausiai, pakeldama aukščiau už šokėjas koją, padarydama špagatą, sukdama šokių salėje piruetus, ar atlikdama šuolį – taip nustebindama ir įtikindama savo šokėjus, kad jie viską gali. Mokinius giriu ne už pasiektą rezultatą, bet už pastangas.
Minėjote, kad esate šokio mokytoja ekspertė.
Mano profesinė karjera nuo 1997 m. vystosi tame pačiame Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centre. Sėkmingai vadovauju (esu neformalus lyderis) šokių studijai „Junga“, kuri gyvuoja jau 77 metai, nuo 2013 m. neformaliojo vaikų švietimo (šokis) mokytoja ekspertė. 20 metų vedžiau džiazinio šokio paskaitas dirbdama lektore Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Sportinių šokių katedroje. Esu išleidusi du metodinius leidinius šokio mokytojams – „Vaikų disko šokiai“, „Džiazinio šokio technika“.
Aktyviai dalyvauju Jaunimo centro savivaldoje, esu kolegų gerbiama, mylima. Matau save tik švietimo sistemoje. Norint išlikti paklausiam neformaliajame ugdyme, būti įdomiam savo mokiniams, užtikrintai jaustis savo rolėje – labai svarbu nuolat mokytis, tobulinti savo profesines kompetencijas. Nes neformalusis ugdymas nėra privalomas, todėl mokiniai renkasi jiems patinkančią popamokinę veiklą dėl mokytojo autoriteto, jo asmeninių savybių, daromos įtakos geriems ugdymosi rezultatams. Suteikta neformaliojo vaikų švietimo (šokis) mokytojo eksperto kvalifikacinė kategorija mane įpareigoja būti pavyzdžiu jauniems savo kolegoms, kad ir jie išsikeltų aukštus profesinius tikslus ir jų siektų.
Ar svarbu vaikus išmokyti patikėti savimi?
Pasitikėjimas šokyje gimsta ne iš pagyrų, o iš mokinio kompetencijos jausmo ir matomos jo pažangos. Aš siekiu, kad mokiniai jaustųsi užtikrintai, o ne tik „gerai“. Niekada nevertinu vien galutinio rezultato. Visada pabrėžiu pastangas, atsidavimą, naujo būdo bandymą ir patį mokymosi procesą. Nuolatos primenu mokiniams jų ankstesnius pasiekimus. Kai jiems sunku, sakau: „Prisimink, kaip sunku buvo atlikti piruetą, ar kojos mostą prieš pusę metų? Jau išmokai. Šitas judesys yra tik dar vienas žingsnis tavo „įgūdžių skrynelėje“.
Ar galite papasakoti apie projektines veiklas, kurios Jums pačiai buvo didžiausias iššūkis ar pasididžiavimas?
Šiuolaikinis gyvenimo tempas šokio mokytojui kelia naujai mąstančio, kūrybingo, sugebančio taikyti inovatyvius ugdymo metodus, susitelkusio į nuolatinį mokymąsi ir kolegialaus bendradarbiavimo iššūkius. Ir iššūkiai- mano kasdienybė. Domiuosi švietimo lyderystės teorijomis, prieš 5 metus ISM universitete įgijau Švietimo vadybos magistro laipsnį. Dalyvauju įvairiose su švietimo sistemos tobulinimu susijusiose konferencijose, mokymuose. Prieš metus dalyvavau NŠA organizuojamose profesinėse stažuotėse Pietų Korėjoje. Šios stažuotės metu susipažinau su Korėjos EdTech (švietimo technologijų) bendrovių kuriamomis inovacijomis, kaip jos gali padėti efektyviau mokyti(s). Taip pat siekiau sužinoti daugiau apie verslo siūlomus sprendimus švietimo sektoriui, aplankyti didžiausią Azijos šalyse edukacinių technologijų parodą „EDUCATION KOREA 2024“ ir susipažinti su inovatyviomis skaitmeninėmis mokymo priemonėmis, Edtech sprendimų diegimo mokyklose modeliu ir gerosiomis praktikomis. susipažinau su Korėjos valstybinėmis ir privačiomis mokyklomis, jų naudojamomis skaitmeninėmis mokymo priemonėmis, vykdomais ir planuojamais pokyčiais ugdymo ir skaitmeninių priemonių naudojimo srityje, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo metodais.
Šiais metais buvau išvykusi į savarankišką profesinę stažuotę Ispanijoje susipažinti su tarptautinių šokių konkursų organizavimo ypatumais ir praktika, informacijos, žmogiškųjų išteklių valdymo subtilybėmis, pasidalyti gerąja patirtimi bei susipažinti su šokio ugdymo tendencijomis tarptautiniu lygmeniu. Buvau pakviesta renginių organizavimo įmonės „Fiestalonia Milenio“ dalyvauti organizuoto šokių konkurso „Dance factory 2025“ veiklose – būti tarptautinėje vertintojų komandoje, dalintis patirtimi su šokėjais ir jų vadovais, dalyvauti meistriškumo pamokose, stebėti profesionalius pasirodymus, teikti apdovanojimus šokėjams iš Airijos, Maroko, Turkijos, Latvijos ir Ispanijos. Užmezgiau ryšius su užsienio šokių kolektyvais ir „Fiestalonia Milenio“ kvalifikacijos ir renginių organizavimo įmone dėl tolimesnio bendradarbiavimo atvykstant su savo mokiniais ir kolegomis iš Lietuvos dalyvauti jų organizuojamuose tarptautiniuose renginiuose. Ir „Junga“ yra pakviesta vykti gegužės mėnesį į Ispaniją į tarptautinį šokių konkursą „Global Dance Planet 2026“.
Magistro studijos, stažuotės užsienyje buvo finansuojamos ŠMSM projektinėmis lėšomis. Valstybė į mane investuoja, tad jaučiu atsakomybę ir pareigą įgytas žinias ir švietimo inovacijas dalintis su švietimo bendruomene. Tikiu, kad dalyvavimas profesinėse stažuotėse dar labiau padeda efektyviau mokyti (tis), diegti užsienyje taikomus ugdymo šokiu metodus, siūlomas galimybes bei įgyta patirtimi pasidalinti su savo kolegomis neformaliojo vaikų švietimo lauke, tiesiogiai savo darbe organizuojant tarptautinį mažųjų šokėjų festivalį-konkursą „Šokime kartu – „Junga“, aš ir tu“, įgyvendinant aplinkosauginį Klaipėdos savivaldybės finansuojamą projektą „Mėlynoji žemė“, kuris šį rudenį turėjo didžiulį pasisekimą, pasirodymams.
Jūsų kelionės su mokiniais – išskirtinės. Kur jau esate nukeliavę?
„Junga“ kolektyvo nariai, keliaudami į festivalius bei konkursus, visuomet turi tikslą tapti prizininkais ir dažniausiai tai pavyksta. Apie sėkmę liudija gausybė taurių, diplomų bei padėkų, parsivežtų iš įvairių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Ukrainos, Gruzijos, Italijos, Turkijos, Ispanijos. Jomis nukabinėtos Klaipėdos jaunimo centre skirtų patalpų kolektyvui sienos. Vienas iš didžiulės šokėjų motyvacijos ir priklausymo jausmo stiprinimo „Jungai“ – koncertinių kelionių į užsienį laukimas. Šokėjai stengiasi gerai pasiruošti, tad dažniausiai tuščiomis negrįžtame. Ir svarbiausias kitų metų tikslas – nukeliauti į prestižinį šokių festivalį-konkursą Ispanijoje bei aplankyti Barseloną.
Kaip tokios kelionės keičia vaikus?
Koncertinės kelionės šokių studijos šokėjams kartu su mokytojais į užsienį yra nepaprastai galinga ugdymo patirtis, keičianti vaikus iš esmės. Koncertinės kelionės šokėjus padaro drąsesniais, atsakingesniais, labiau motyvuotais ir kultūriškai sąmoningais. Jiems tenka rūpintis savo daiktais, kostiumais, laiku. Namuose šias funkcijas dažnai atlieka tėvai(juokiasi). Kelionėje jie tampa atsakingi už kolektyvo sėkmę (pvz., jei pamirš kostiumo dalį, tai paveiks visą pasirodymą). Susiduria su nuovargiu, ilgu laukimu, pasirodymo stresu neįprastoje vietoje. Sėkmingai įveikus šiuos iššūkius, sustiprėja savivertės jausmas. Vaikai išmoksta prisitaikyti, padėti vienas kitam ir veikti kaip viena komanda. Pokyčiai yra pastebimi mūsų šokėjuose ir įvyksta per trumpą laiką dėl intensyvios ir neįprastos aplinkos. 2026 m. vasarą „Junga“ dalyvaus Lietuvos moksleivių dainų šventėje. Ruošiamės vykti su 40 šokėjų. Planuoja vykti ir mūsų pradinukai!
Kaip pati ruošiatės naujam sezonui?
Mano darbe pasiruošimas naujam sezonui yra ne mažiau kūrybiškas procesas, nei pačios šokio choreografijos statymas. Peržiūriu šokių studijos „Junga“ ugdymo programą, suplanuoju pokyčius šokėjų grupėse. Renku netikėtą, bet įkvepiančią muziką – ji yra choreografijos pagrindas. Visada klausausi muzikos su tikslu. Man rūpi ne melodija, o tekstūra, akcentai, ritmas ir dinamika. Kai grįšime po atostogų rudenį, viskas jau turi būti padaryta, pasirūpinta kolektyvo viešinimu, kad pritraukti kuo daugiau mokinių ir laukti sugrįžtant senųjų.
Koks Jūsų laisvalaikis?
Laisvalaikį irgi mėgstu leisti aktyviai. Savaitgaliais, jei nevykstame su šokių kolektyvu į konkursus, renginius, būtinai ryte važiuojame su vyru prie jūros ir aktyviu žingsniu praeiname pajūriu 6-8 kilometrus. Nurimstu, atsipalaiduoju dirbdama sode, puoselėdama namų aplinką. Vasaros atostogų metu mėgstu važinėti dviračiu, aplankyti kokį įdomų Europos miestą.
Kokia Jūsų svajonė?
Aš svajoju apie tai, kad kiekvienas mokinys, net ir pasirinkęs kitą gyvenimo kelią, paliktų šokio salę su įgūdžiais, kurie leistų jam klestėti bet kurioje gyvenimo srityje. Mano tikslas, kad mokiniai taptų ne tik gerais šokėjais, bet ir sąmoningais, drąsiais, kūrybiškais žmonėmis, gebančiais kurti prasmę, matyti grožį, estetiką bet kokioje aplinkoje. O nuostabiausia mokytojo svajonė, dovana, kai mokinys pranoksta mokytoją bei pasirenka būti šokio mokytoju. Tada tu supranti, kad tu gali daryti įtaką, auginti jaunas asmenybėms, kad tavo darbas yra vertingas ir turi prasmę.
Mokiniai visus metus yra laukiami Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro vaikų šokių studijoje „Junga“. Nes mūsų neištiks likimas pasenti – čia visada šurmuliuoja jaunystė, energija, nuolatinis tobulėjimas.
Agnė Benetytė
