Kareiviai apiplėšia Pažaislio vienuolyną. Pagrobtos vertybės sunkvežimiais išgabenamos nežinoma kryptimi, o vienuolynas paverčiamas senelių namais. Iš Aušros vartų koplyčios Vilniuje dingsta Marijos Dievo Motinos paveikslas.
Tuo pat metu pačiame Kauno centre apiplėšiami inkasatoriai – įvyksta susišaudymas, nukaunami keli emgėbistai. O po savaitės Marijampolė įvyksta „blynų balius“…
Ar šie įvykiai susiję?
Atsakymą rasime naujausiame literatūrinės I. Simonaitytės premijos laureato Mindaugo Milinio istoriniame romane „Klastotė“, kuriame autorius tęsia rezistencijos bolševikinei okupacijai temą.
Dažais kvepianti knyga skaitytojus pasieks jau kitų metų pradžioje.
„Šiame istoriniame trileryje ne religinių vertybių vagystė ar įžūlus banko apiplėšimas yra svarbiausia. Tai romanas apie pasirinkimą. Kaip išlikti žmogumi, kai esi sekamas ir kiekviename žingsnyje privalai rinktis? Tačiau kuris pasirinkimas yra teisingas? Garbingai žūti, ar išsaugoti gyvybę? Na gerai, pasirinkai. Likai gyvas, tačiau išdavei. Dėl to žuvo tavo draugai. Kaip gyvensi toliau?“ – svarsto autorius.
M. Milinio romane „Klastotė“ rinktis privalo visi veikėjai. Savo kelią pasirinko ir iš jo nė per sprindį neišklydo Konstancija, savo tapatybę slepiantis paslaptingasis Dovas Gelžaitis, skaitytojams pažįstamas iš ankstesnių M. Milinio romanų, laikrodininku apsimetantis palūkininkas Lazaris Gutmanas, gražuolis karštakošis partizanas Tautvaiša, narsusis kovotojas Mažytis, kitaip vadinamas Mažvydu, docentas Markulis – daktaras Narutavičius, net MGB ministras Jefimovas.
Ironiška, tačiau šiame kūrinyje pasirinkti verčiamas net Sniečkus ir pilkuoju kardinolu vadintas valdyti Lietuvos atvykęs kremliaus emisaras Suslovas. Tačiau pastarųjų pasirinkimai nelygiaverčiai. Jei partizanai renkasi tarp išdavystės ir pasiaukojimo, tai bolševikai ir jų parankiniai – tarp lojalumo Stalinui ir asmeninės gerovės.
Trilerį primenančio kūrinio atmosfera tokia įtempta, kad jį skaitydamas užuodi dūmus, girdi traukinio ratų dundėjimą, kulkosvaidžių papliūpas miške, įtrauki galvą slėpdamasis nuo prašvilpiančių kulkų, gūžiesi nuo žvarbaus vėjo ir įkyraus lietaus. Kinematografiškumas – išskirtinis M. Milinio romanų bruožas.
„Klastotės“ autorius prisipažino, kad romano kelias iki skaitytojų nebuvo lengvas. „Kūrinį išleisti atsisakė net devynios Vilniuje veikiančios knygų leidyklos. Juokingiausia, kad atsisakė net ir tos, kurios viešojoje erdvėje akcentuoja, jog didelį dėmesį skiria ne verstinei, o lietuviškai literatūrai ir lietuvių autoriams. Šios leidyklos, gavusios rankraštį, atsakė, kad jų „leidybiniai planai sudėlioti kita kryptimi. Matyt, knygoje nagrinėjama tematika jiems neaktuali. Kito atsakymo nežinau,“ – nenusiminė autorius.
Tačiau klaipėdietis žurnalistas ir redaktorius Antanas Stanevičius, vadovaujantis Klaipėdos knygų leidyklai „Eglė“, buvo kitokios nuomonės. „Ši tematika man priimtina. Tokių knygų reikia. Ir jos tikrai yra skaitomos. Mindaugas Milinis savo knygose paliečia geras temas“, – įsitikinęs leidėjas.
Knygynų lentynas romanas pasieks kitų metų pradžioje.
„Knygų mugėje jis jau bus“, – žada rašytojas M. Milinis.
Romaną „Klastotę“ autoriui sukurti padėjo Klaipėdos miesto savivaldybės 2024 m. skirta kultūros ir meno stipendija.
