renginiai Klaipėdoje
Jau devyniolikti metai, kai LR Seimo nutarimu spalio 16 d. įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena, tačiau visuomenėje šiai datai paminėti vis dar skiriama mažokai dėmesio.
Todėl Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi imasi iniciatyvos užpildyti informacijos spragą ir kviečia klaipėdiečius bei miesto svečius į renginių ciklą, išsamiai supažindinantį su istorinėmis šio antihumaniško reiškinio aplinkybėmis.
Spalio 10 d. 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“. Renginio metu pranešimą „Vilkų ir karo vaikai. Istorija, atmintis ir dabartis Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo“ skaitys šios temos žinovė, Klaipėdos universiteto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Ruth Leiserowitz.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis jų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis. Ilgainiui šiuos vaikus, kurie yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių nusikaltimų liudininkai, imta vadinti „vilko vaikais“. Parodos stenduose pateikiama istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis bei dokumentais, vaikų kelionės iš Rytprūsių į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Vaizdo monitoriuose – filmuoti autentiški pasakojimai lietuvių/vokiečių kalbomis. Ši paroda Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje veiks iki lapkričio 22 d.
Spalio 16 d. 17 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) Lietuvos gyventojų rezistencijos ir genocido tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys skaitys pranešimą „Sovietų nusikaltimai Rytų Prūsijoje 1944‒1946 metais“.
Jis primins, kad Klaipėdos krašte ir visuose Rytprūsiuose beveik nebuvo gyvenviečių, kuriose sovietų kareiviai nebūtų žudę ir kankinę civilių gyventojų, naikinę ir plėšę jų turto. 1945 m. žiemą tūkstančiai besitraukiančių per užšalusias Kuršių marias pabėgėlių buvo apšaudomi iš oro. Skaičiuojama, kad per Rytprūsių operaciją sovietai paskandino 73 laivus su pabėgėliais. Didžiausia tragedija įvyko 1945 m. sausio 30 d., kai sovietų povandeninis laivas nuskandino lainerį „Wilhelm Gustloff“, tada žuvo apie 9,5 tūkst. žmonių. Išlikę gyvi Karaliaučiaus krašto gyventojai buvo grūdami į Karaliaučiaus, Įsruties, Prūsų Ylavos, Gastų, Tolminkiemio koncentracijos stovyklas, kur jų laukdavo vergiškas darbas, neretai ir mirtis. Liko tūkstančiai našlaičių, vadinamųjų „vilko vaikų“, kurie gelbėdamiesi nuo bado tiltu per Nemuną ar prekiniais traukiniais bėgo į Lietuvą. Iki 1944 m. Mažojoje Lietuvoje gyveno 2,6 mln. žmonių, per paskutinį Antrojo pasaulinio karo pusmetį gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 4 kartus.
Renginio nuotaiką padės kurti kanklininkė Austėja Kaulickytė, kūrybiškai interpretuojanti Mažosios Lietuvos liaudies dainas. Savo asmenine patirtimi ir atsiminimais pasidalins evangelikų liuteronų kunigas Liudvikas Fetingis. Renginio vedėja ‒ Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ valdybos narė prof. Dalia Kiseliūnaitė.
