Liepos 25-27 dienomis – Klaipėdos gatvėse, aikštėse ir skveruose skambės Jūros šventė, šiais metais kviečianti šūkiu – TAIP SKAMBA JŪRA. Vienas seniausių ir didžiausių renginių Lietuvoje nuo pirmosios savo gimimo dienos buvo dedikuotas jūrai ir jūrinei kultūrai, kuri kasmet užima reikšmingą vietą gausioje šventės programoje. Tarp tris dienas vykstančių Jūros šventės renginių – garbingos jūrinės tradicijos: negrįžusių iš jūros pagerbimas, tradicinių ir istorinių laivų parado „Dangės flotilė“ renginiai, Lietuvos karo laivyno garbinga sukaktis, jūriški susitikimai ir ne viena staigmena.
Padėka ir pagarba jūrininkų bendruomenei
Kasmet Jūros šventės išvakarėse prie paminklo „Albatrosas“ Smiltynėje vyksta iškilminga jūrininkų pagerbimo ceremonija. Organizatoriai – Lietuvos jūrų muziejus ir AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kviečia visus liepos 24-ąją, 15 val. į iškilmingą jūrininkų pagerbimo ceremoniją „Jūrą mums atvėrusiems“ bei aukščiausių jūrų transporto srities apdovanojimų Jūros šventės proga teikimus.
Liepos 25-ąją, penktadienį, 18 val. prasidės laukiamiausias Jūros šventės akcentas – jūrinė eisena, globojama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos. Eiseną garbingai veda jūrininkų bendruomenė, kapitonai, jūros veteranai ir jų šeimų nariai. Tradiciškai eisena startuos iš J. Janonio gatvės. Toliau eisenos dalyviai žygiuos Herkaus Manto g., Naujojo Sodo g., Pilies g., į Kruizinių laivų terminalą, kur Kruizinių laivų terminalo scenoje įvyks oficiali Jūros šventės 2025 atidarymo ceremonija. Eisenos dalyvių pristatymas vyks už Pilies tilto.
Šeštadienį, liepos 26-ąją, 9.30 val. – pirmojo nepriklausomos Lietuvos jūrų uosto kapitono Liudviko Stulpino atminimo pagerbimas Kopgalio kapinaitėse (Smiltynė). Literatūrinę-muzikinę kompoziciją „Jūra suartina ir jungia“ dedikuoja Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijos bendruomenė (Kopgalio kapinaitės, Smiltynė). 10 val. – žuvusios laivo LINKUVA įgulos pagerbimas prie memorialo (Klaipėdos Skulptūrų parkas).
Ilgaamžė Jūros šventės ceremonija – negrįžusių iš jūros pagerbimas, kuomet į Baltijos jūros bangas nuleidžiami vainikai. Tai ceremonija, kurioje kasmet pagerbiami žuvusieji jūroje, visi savo darbais ir žygiais garsinę Lietuvą, kūrę jūrines tradicijas. Pamatyti ceremoniją iš arčiau kviečia Mažųjų laivų asociacija „Pajūrio laivai“. Tradiciškai, nemokamai bus plukdomi visi su savimi atsinešę gėlių žiedų. „Pajūrio laivai“ norinčius dalyvauti žuvusiųjų pagerbimo ceremonijoje plukdys nuo dešiniosios Dangės krantinės (pakeliui į Šiaurinį ragą). Laivų atsišvartavimas – liepos 26-ąją, 11 val.
Sekmadienį, 12 val. Šv. Mišios už žuvusius jūroje ir visą jūrinę bendruomenę Marijos Taikos karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6).
Lietuvos karo laivynui – 90
Šiais metais Lietuvos karo laivynui sukanka 90 metų. 1935 m. rugpjūčio 1 d. – Lietuvos kariuomenės vado, divizijos generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas pirmasis Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“. Šiuo metu Karines jūrų pajėgas sudaro 7 struktūriniai vienetai: Vadovybės štabas, Karo laivų flotilė, Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, Mokymo centras ir Logistikos tarnyba. Rikiuotėje – 7 kariniai laivai, paieškos ir gelbėjimo laivas, 3 uosto kateriai ir 1 greitaeigis kateris.
Jūros šventės programoje – garbingos sukakties elementai: liepos 26-ąją, žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremoniją ir karinių laivų prasilenkimą Baltijos jūroje papildys Lietuvos, Estijos, Lenkijos ir Švedijos karo laivai. Kiek vėliau – 16.00 val. paminklo, skirto Lietuvos karo laivyno kūrėjams (1935–2025), iškilminga atidengimo ceremonija Danės krantinėje prie Biržos tilto. Liepos 27-ąją, 10.00-14.00 val. visi norintys kviečiami aplankyti Lietuvos ir užsienio karinius laivus Klaipėdos kruizinių laivų terminale. SVARBU – lankytojai privalo turėti galiojantį asmens dokumentą.
Dangės flotilė – karališkos istorijos burėse
Vienas įspūdingiausių Jūros šventės akcentų – tradicinių ir istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“ – kviečia leistis į teatralizuotą kelionę per Klaipėdos jūrinę praeitį. Liepos 25–27 dienomis Dangės upė vėl taps gyvu istorijos taku – nuo Pilies iki Biržos tilto plauks mediniai burlaiviai, kurių deniuose atgis reikšmingiausi uostamiesčio raidos epizodai.
Penktadienį, 20 val. bus keliamas Pilies tiltas, o 20.15 val. prasidės iškilmingos flotilės sutiktuvės, lydimos teatralizuotų pasirodymų – pasirodys tokios istorinės asmenybės kaip hercogas Albrechtas Brandenburgietis, karalienė Luizė, olandų pirkliai bei pirmieji Klaipėdos burlaivių statytojai. Renginį ves Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė ir istorikas prof. Alfredas Bumblauskas. Nuo 21 val. prie paminklo „Žvejys“ bus galima aplankyti medinius burinius laivus.
Šeštadienį, nuo 15 val. kviečia pažinimo erdvė ,,Klaipėda – karališkas Prūsijos uostas“, 18 val. vyks tradicinių ir istorinių laivų parado „Dangės flotilė“ įgulų pristatymas bei regatos „Burpilis“ apdovanojimai, o nuo 23 val. – naktinis istorinių laivų paradas „Nakties burės“. Sekmadienį, 9 valandą ryto, tradicinių laivų flotilė bus išlydėta simboliškai keliant Pilies tiltą. Šis renginys – ne tik reginys akims, bet ir gyvas miesto istorijos pasakojimas, jungiantis Klaipėdos praeitį, dabartį ir jūrinę tapatybę.
Jūros šventės staigmena – prancūzų pasirodymas ant vandens „ACQUA FORTE“
Išskirtinė šių metų Jūros šventės dovana visiems renginio svečiams – unikalus ir novatoriškas trupės iš Prancūzijos „Ilotopie pasirodymas ACQUA FORTE (RYŠKUS VANDUO). Trupė „Ilotopie“ garsėja savo įspūdingais pasirodymais viešosiose erdvėse, ypač vandens paviršiuje, kur aktoriai atrodo tarsi vaikščiojantys vandeniu, naudodami specialiai sukurtas plaukiojančias platformas ir scenografiją. Klaipėdoje, liepos 25 ir 26 dienomis prancūzų šou nušvies Jono kalnelį. Įspūdingi scenografiniai elementai, dėmesį kaustanti muzika ir daugybė pirotechnikos elementų apsijungia pasaulyje pripažintame projekte ACQUA FORTE.
Abejingų nepaliekančiame spektaklyje svarbiausias vaidmuo tenka gyvybinei jėgai – vandeniui, atskleidžiančiam trapią žmogaus prigimtį. Spektaklio idėja siekiama išryškinti jautrią bei poetinę aktorių prigimtį – lyg mažą plūduriuojančią bendruomenę, gyvenančią savo ritmu. Spektaklyje gausu ugnies elementų, simbolizuojančių gyvybę ir pavojų – nuo šventiškų fejerverkų iki nevaldytų sprogimų.
Ne vienerius metus stebėtas ir planuotas prancūzų trupės pasirodymas, šiais metais realizuojamas tik Klaipėdos miesto savivaldybės papildomo finansavimo dėka.
Spektaklyje pasirodo 15 artistų, žiūrovai išvys 13 sceninių, mobilių ir plūduriuojančių įrenginių. Renginio trukmė – 45 min.
Numatoma, kad projektas bus rodomas:
2025 m. liepos 25 d. 23.00 val. (1 kartas).
2025 m. liepos 26 d. 23.00 val. (1 kartas).
Pasirodymo trukmė – 45 min.
Detali Jūros šventės programa: https://klaipedossventes.lt/
