renginiai Klaipėdoje
Gruodžio 4 d., trečiadienį, 17.30 val., Baltojoje galerijoje, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje atidaroma jubiliejinė, 25-oji Lietuvos ekslibriso paroda. Renginys skirtas pirmosios lietuvių ekslibriso parodos 95 metų sukakčiai paminėti ir pagerbti menininkams, aktyviai prisidėjusiems prie ekslibriso meno puoselėjimo. Parodą pristatys parodos kuratorius prof. Vaidotas Janulis. Organizatorius – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė. Klaipėdoje paroda bus eksponuojama iki 2025 m. sausio 4 d.
Nuo 1960 m. vykstanti Lietuvos ekslibrisų paroda žymi tradicijų tęstinumą ir, kaip įprasta, pristato skirtingų šalies regionų menininkų kūrybą. Organizatoriai kvietė kūrėjus paminėti 1928 m. M. K. Čiurlionio galerijoje Kaune surengtos pirmosios lietuvių ekslibriso parodos sukaktį ir pagerbti menininkus, aktyviai įsitraukusius į ekslibriso judėjimą, prisidėjusius prie jo puoselėjimo. Tai – visiems gerai žinomos asmenybės, kurių pastangomis nuo XX a. 3-iojo dešimtmečio iki XXI a. pradžios buvo plėtojamos knygos ženklo tradicijos – rengiamos vietinės ir tarptautinės parodos, konkursai, leidžiami katalogai: pirmosios lietuvių ekslibriso parodos rengėjas dailėtyrininkas, muziejininkas Paulius Galaunė (1890–1988), ilgametis Lietuvos ekslibrisų parodos ir Vilniaus ekslibrisų bienalės organizatorius Valerijonas Vytautas Jucys (1930–2016), menininkai Gerardas Bagdonavičius (1901–1986), Vincas Kisarauskas (1934–1988) ir daugelis kitų.
Jau 25-ąjį kartą vykstančios parodos rengėjai paliko daug laisvės individualiems kūrybiniams sprendimams, rekomenduodami, bet griežtai neribodami siūlomų temų, ragindami menininkus teikti įvairios tematikos darbus. Dėl to renginys įgauna bendruomenę telkiančios svarbos, įsiteisina kaip knygos ženklui dedikuota šventė, kurią rengia Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Šiandien ši institucija bene vienintelė taip nuosekliai ir kryptingai dirba lietuviško ekslibriso labui. Dar 2021 m. biblioteka (tiksliau nuo 2018 m. veikiantis jos padalinys – Knygos grafikos centras) atgaivino ir sėkmingai tęsia Lietuvos ekslibriso parodų rengimą bei palaiko beveik šimtametę Galaunės pradėtą tradiciją. Lietuvos ekslibrisų paroda, kaip ir daugelis kitų bibliotekos organizuojamų renginių, vienija knygos ženklų kūrėjus, įrodo, kad menininkus tebedomina ši sritis, nors dar amžiaus pradžioje buvo nerimauta dėl menkstančio dėmesio.
Parodoje išvysime skirtingų kartų menininkų darbus, sukurtus 2022–2024 m. Dalyvių ir kūrinių gausa pateikia įvairiaspalvę technologijų, stilių ir temų puokštę – tai tendencingas šio žanro parodų bruožas, garantuojantis, kad margoje kolekcijoje kiekvienas atras patinkantį kūrinį. Nepaisant įvairovės, ekslibrisus parodoje vienija meninė jų funkcija. Ši tendencija jau keletą dešimtmečių būdinga knygos ženklams, seniai nutolusiems nuo tradicinės savo paskirties, tad ir čia jos nerasime. Dalis darbų buvo sukurti įvairioms, per trejų metų laikotarpį vykusioms parodoms, kiti funkcionuoja kaip proginiai ar draugystės ženklai, dedikacijos. Gausus kūrinių pluoštas atliepia ir organizatorių rekomenduotą temą, yra skirti ekslibriso puoselėtojams – Bagdonavičiui, Kisarauskui, Galaunei, kolekcininkams italui Enzo Pellai, danui Klausui Rödeliui ir kitiems asmenims. Didžioji kolekcijos dalis atspindi platesnį kultūrinį kontekstą – pažymi iškilių meno, mokslo asmenybių sukaktis, yra skirti organizacijoms ar renginiams. Galima išvysti dedikacijas Marijai Gimbutienei, pal. Teofiliui Matulioniui, Vladui Putvinskiui-Pūtviui, Vytautui Landsbergiui, Gražinai Didelytei; Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių metams, Tauragei – Lietuvos kultūros sostinei, Vilniaus dailės akademijai, Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui, Vilniaus, Trakų jubiliejiniams metams ir kt.
Paroda atskleidžia plastinių raiškų įvairovę – nuo tradicinėmis technikomis atliktų darbų iki netikėtų autorinių eksperimentų. Pastarąją kryptį reprezentuoja skiautinio, rankų darbo popieriaus, karpinio ir net asambliažo technika sukurti ekslibrisai. Vis dėlto dauguma autorių renkasi klasikines, laiko patikrintas raiškas – giliaspaudę ir iškiliaspaudę grafiką, įvairias piešimo technikas. Populiarumo nepraranda apie 2000-uosius ypač klestėjusi skaitmeninė grafika. Įdomu, kad jos imasi vyresnės kartos menininkai, per daugelį metų gerai perpratę ir įvaldę skaitmenines vaizdų kūrimo priemones (Mikalojus Povilas Vilutis, Henrikas Mazūras, Alfonsas Čepauskas ir kt.). Technikos pasirinkimas dažnai nulemia kūrinio vaizdo sąrangą: giliaspaudė suteikia grafikos miniatiūrai būdingo siužetiškumo, iškiliaspaudė duoda rupaus archajiškumo, kompiuterinė grafika pasižymi vaizdo eklektika etc. Įvairialypė parodos visuma demonstruoja neišsenkamas šiandienio ekslibriso galimybes: nuo subtiliai lakoniškų Vaivos Kovieraitės-Trumpės, naratyvinių Kristinos Daniūnaitės, emblemiškų Vladimiro Beresniovo, abstrakčių Neringos Žukauskaitės iki šriftinių Alberto Gursko, šmaikščių Ramūno Petrusevičiaus, išraiškingų Rasos Janulevičiūtės bei daugelio kitų autorių darbų.
Parodoje, be Lietuvos meno pasaulyje puikiai žinomų vardų, galima išvysti ir rečiau matomų ar savamokslių autorių kūrinių. Tai tik įrodo, kad ekslibrisas yra saviraiškai atvira, plačią kūrėjų bendruomenę vienijanti medija. Svarbiausia, kad 25-ąjį kartą rengiama paroda žymi neblėstantį domėjimąsi knygos ženklu, pagerbia šios srities entuziastus, be kurių nebūtų tęstinumo, tokio aktualaus ir brangintino šiomis neramiomis dienomis.
Menotyrininkė Jurga Minčinauskienė
