Jau šį šeštadienį, gegužės 18-ąją, minint Tarptautinė muziejų dieną, Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre 12 val. rengiamos Žemaitiškos ruoniukų vardynos. Jų metu bus apdovanoti Žemaitiškų vardų konkurso nugalėtojai, o lankytojai supažindinti su centro globotiniais.
Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliais besirūpinantis Jūros žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, sako, kad šiemet centre gydoma 19 ruoniukų.
– Visų būklė į jau į gerąją pusę, 11 ruoniukų jau lauke, maitinasi savarankiškai – silke ir grundalais. – pasakojo ketvirtą dešimtį ruonių mažyliais besirūpinantis Arūnas. – Grundalus ir gyvus žvejojame, ir šaldytus duodame. Viena ruoniukė ėda tik grundalus. Septyni ruoniukai dar karantine, jie yra atskiruose baseinėliuose, artimiausiu laiku ir juos mokysime savarankiškai maitintis žuvimi. Du paskutiniai atvežti ruoniukai buvo su kastinėms plėštinėms žaizdomis, kurios pilnai dar neužsitraukė, dar susirgo vėjaraupiais, jie puola ir kitus, bet – labiausiai šiuos nusilipusius. Šiems gyvūnams daug leidom antibiotikų, jų imuninė sistema labiausiai pažeista. Sveikesni ruoniukai spėriai taisosi, jau dabar svorio priaugo dvigubai – iki 25-20 kg, jeigu ir toliau tokiu tempu augs, liepos gale galėsime paleisti į jūrą.
Arūnas Grušas kartu su savo komanda kasmet ruoniams suteikdavo vardus pagal tam tikras radimvietes, pvz. Preila, Smiltynė, Naglis, Juodkrantė ir t.t. Pavadinimai pradėjo kartotis, idėjos sekti, tad muziejininkui kilo mintis, kad ruoniukams-pamestinukams vardus turi rinkti Lietuvos žmonės, atsiremiant į etnokultūrinius Lietuvos regionus.
Ruoniukų vardai, susiję su Lietuvos regionų tarmėmis, buvo pradėti rinkti 2019 m., kai pradėjo ženkliai daugėti į Lietuvos jūrų muziejų patenkančių silpnų, sužeistų, pasimetusių nuo mamų ruoniukų.
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sako:
– Jau aplankėme Žemaitiją, Aukštaitiją, Suvalkiją, o šiemet, minint Žemaičių rašto metus, vėl atsigręžėme į Žemaitiją. Tačiau šiuokart kvietėme rinkti vardus ne tik žemaičius, bet visus Lietuvos žmones rinkti žemaitiškus vardus ruoniukams, konkursas startavo Žemaičių muziejuje „Alka“.
Konkursui vardus pateikė 895 asmenys. Iš tūkstančio gautų vardų pasiūlymų atrinkti 30 labiausia tinkančių pagal ruoniukų charakterį ar išvaizdą, pagal žemaitiško žodžio retumą arba skambumą: Aniuols, Barta, Blezdinga, Broknė, Ciongs, Čiopa, Čiūtė, Dabena, Dėcens, Drėgonts, Duovėna, Gembė, Griūšė, Kipis, Kontėns, Kresna, Krėžis, Kriupis, Lėžė, Mėgla, Mėslė, Ouga, Parpalis, Pliorpals, Pliuškė, Ripka, Sliduoks, Šmakals, Valiūks ir Veizorius.
Žemaitiškų vardynų renginyje dalyvaus ir pagrindiniai šių metų ruoniukų vardynų akcijos partneriai – socialiai atsakingas prekybos tinklas – „Lidl Lietuva“ atstovai, kurie ruoniukų rastinukų „krikštatėviams“ įteiks „Lidl Lietuva“ įsteigtus prizus.
Ruoniukų vardynų renginys vyks Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre (Smiltynės g. 2, Klaipėda). Renginys nemokamas.
Iš viso muziejus per daugiau nei 30 metų yra reabilitavęs ir paleidęs atgal į jūrą 174 Baltijos pilkųjų ruonių jauniklius. LIDL paramos dėka 18 jų buvo pritvirtinti siųstuvai, kurie teikė informaciją apie jų judėjimą bei mitybą. Siųstuvų duomenys itin reikšmingi Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui, kadangi tai yra praktiškai vienintelis būdas siekiant sužinoti apie tai, ar reabilituotas ruoniukas Baltijoje sėkmingai išgyveno ir prisitaikė. Tokios žinios leidžia spręsti apie reabilitacijos metodų efektyvumą, jei reikalinga – daryti pakeitimus.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.
Pavel Kulikov nuotrauka
