Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos konferencijų salėje surengė konferenciją „Muzika ir teatras Klaipėdoje: istorinės atodangos ir nūdienos kontekstai“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osioms metinėms. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė muzikologė, muzikos kritikė, pedagogė prof. dr. Danutė Petrauskaitė, muzikologė prof. dr. Daiva Kšanienė, menotyrininkas prof. dr. Helmutas Šabasevičius, kompozitorė, pedagogė, muzikos vadybininkė Loreta Narvilaitė, teatrologė dr. Daiva Šabasevičienė.
Diskusijoje „Kultūros institucijų misija ir publikos lūkesčiai” dalyvavo ne tik Laima Vilimienė (Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė, Valstybės scenos meno įstaigų asociacijos tarybos pirmininkė), Tomas Juočys (Klaipėdos dramos teatro vadovas), Valentinas Masalskis (LMTA profesorius, Klaipėdos jaunimo teatro ir „Taško teatro“ įkūrėjas, Sofijos meno festivalio Kuliuose meno vadovas, režisierius), bet ir pranešimus skaitę lektoriai bei konferencijos klausytojai. Diskutuota gerokai ilgiau nei planuota, nes rasta visiems labai svarbių temų, kurios vertos dar išsamesnių aptarimų! Konferenciją moderavo Veronika Janatjeva, diskusiją – Agnė Bukartaitė.
Sveikindama konferencijos dalyvius ir svečius Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė džiaugėsi nauja, mažiau įprasta galimybe pabendrauti su Muzikinio teatro publika. „Džiugu, kad susitinkame konferencijoje „Muzika ir teatras Klaipėdoje: istorinės atodangos ir nūdienos kontekstai“, kuri dedikuota labai svarbiai datai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osioms metinėms, o ši tema labai įdomi daugeliui. Juk muzika ir teatras – tarsi tautos sielos veidrodis, kuriame atsispindi ne tik tai kuo gyvename šiandien, bet ir prabėgusių istorinių įvykių ženklai. Baigiantis 2023-iesiems galima reziumuoti, kad šiemet šiai datai Muzikinis teatras skyrė daug gražių renginių: metų pradžios koncertą, Klaipėdos festivalio programą, joje – iš pajūrio kilusių kompozitorių specialiai šiai sukakčiai sukurtą istorijų operą „Klaipėda“ ir Carl Orff „Carmina Burana““,- sakė L. Vilimienė.
Konservatorijos išauginti muzikai, teatras sceninės muzikos jūroje ir gyvenimas „pasaulio paribyje“…
Savo pranešime „Klaipėdos konservatorijos auklėtinių muzikinė veikla Lietuvoje ir egzilyje 1930–1980 m.“ prof. dr. Danutė Petrauskaitė atskleidė daug istorinių faktų. Ypatingos reikšmės faktas – 1923 m. kompozitoriaus Stasio Šimkaus iniciatyva Klaipėdoje atidaryta muzikos mokykla, (konservatorija). 1924 m. mokykloje įkurtas orkestro skyrius, suformuojamas Klaipėdos muzikos mokyklos simfoninis orkestras. 1925 m. sausio 1 d. LR Ministrų kabineto nutarimu mokykla suvalstybinta. 1925 m. gegužės 25 d. Klaipėdos Šaulių namų salėje įvyko pirmasis Klaipėdos muzikos mokyklos simfoninio orkestro koncertas. Klaipėdos konservatoriją baigė daugybė ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje gerai žinomų muzikų: 1928 m. – Motiejus Budriūnas ir Vytautas Marijošius; 1929 m. laidoje tarp kitų – Domas Andrulis ir Juozas Bertulis – pirmieji kompozicijos skyriaus absolventai; 1930 m. buvo išleista gausiausia absolventų laida – 43 asmenys. Iš labiausiai pasižymėjusių buvo violončelininkas Petras Armonas, Viktoras Dapšys, Kazys Urbonas, smuikininkas Vincas Arnastauskas ir Jonas Motiekaitis, fagotininkas Kazys Baltramiejūnas, valtornininkai Alfonsas Baužinskas ir Kostas Gurevičius, obojininkas Antanas Ilčiukas, fleitininkai Jonas Novakauskas ir Juozas Pakalnis, klarnetininkas Povilas Samuitis. Ši mokymo įstaiga parengė kvalifikuotų specialistų visai Lietuvai, nemaža jų dalis įsidarbino to meto Valstybės teatro Kaune orkestre. Kiti absolventai tęsė studijas užsienyje, pvz. Vytautas Marijošius ir Jeronimas Kačinskas Prahos konservatorijoje ir tapo žymiais dirigentais bei lietuviškos muzikos puoselėtojais ne tik Lietuvoje, bet ir išeivijoje.
Muzikologė prof. dr. Daiva Kšanienė savo mokslinėse studijose nuosekliai tyrinėja Muzikinio teatro raidą Klaipėdoje nuo jo ištakų iki šių dienų. Konferencijoje prof. dr. Daiva Kšanienė pristatė pranešimą tema „Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kelias“, pasakojantį apie 1987-2023 m. teatro veiklos periodą. „Tai mano pastebėjimai artėjant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 40-mečiui“.
Prelegentė pabrėžė ir gilias bei prasmingas muzikinio teatro ištakas XIX amžiuje. Dabartinio muzikinio teatro pradžia – Klaipėdos liaudies operos teatro veikla.1987 m. sausio 1 d. Kultūros ministras pasirašė įsaką, kuriuo Klaipėdos liaudies opera, pasiekusi profesionalų meninį lygį, buvo reorganizuota į Valstybinį muzikinį teatrą.
Įteisinus valstybinį statusą, teatro situacija iš esmės ėmė keistis. Iškeldinus visus mėgėjų kolektyvus, Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui atiteko visas didžiulis buvusių Kultūros rūmų pastatas. Tačiau muzikinės visuomenės puoselėti lūkesčiai pirmaisiais Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro veiklos metais nepasiteisino. Pozityvus lūžis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gyvenime įvyko 1995 m., pradėjus vadovauti iš Kauno atvykusiam, didelę darbo teatre patirtį turinčiam dirigentui Stasiui Domarkui. Muzikinis teatras turėjo daug talentingų vadovų. Profesorė savo pranešime pateikė glaustą jų veiklos analizę, tačiau pastoviam teatro tobulėjimui labai trukdė nuolatinė vadovų kaita.
2018 m. Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui vadovaujant muzikologei, kultūros vadybininkei Laimai Vilimienei prasidėjo Muzikinio teatro rekonstrukcija. Didžiulis meno kolektyvas liko be namų, vadovei teko rūpintis meninių trupių – simfoninio orkestro, choro, solistų, baleto artistų repeticijų patalpomis, išblaškytomis po visą miestą, rasti darbo kabinetus administracijos darbuotojams, aptarnaujančioms tarnyboms ir pan., o svarbiausia – nenutraukti operų, baletų rodymo, koncertų rengimo, naujų spektaklių kūrimo proceso. O kur dar statybų rūpesčiai… Nepaisant nepalankių sąlygų, vadovei pavyko sklandžiai sustyguoti visų grandžių darbą ir „benamiu“ tapusio Muzikinio teatro veikla vystėsi ypač sėkmingai, o 2024 m. pavasarį jau laukiame ir pirmo per Nepriklausomybės atgavimo laikotarpį šalyje pastatyto teatro atidarymo.
Per daugiau kaip tris Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gyvavimo dešimtmečius, keičiantis vadovams, kito ir teatro vizija, repertuarinė kryptis, tačiau kolektyvas augo, brendo ir stiprėjo. Pastatyta daug įdomių, meniškai puikių operų, operečių, miuziklų, baletų, stambios formos koncertinių veikalų, surengtas ne vienas solistų, choro, baleto artistų, simfoninio orkestro koncertas. Muzikinis teatras Klaipėdoje pamažu vis ženkliau atranda savo vietą begalinėje ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio sceninės muzikos jūroje.
Prof. dr. Helmutas Šabasevičius susirinkusiems pristatė įdomią temą „Klaipėdos baletas ir šiuolaikinis šokis Lietuvos kultūros kontekste“.
Dr. Daiva Šabasevičienė susirinkusius tiesiog sužavėjo pasidalindama savo tyrimu tema „Muzika Klaipėdos dramos teatrų spektakliuose“. Pranešime buvo pateikti faktai, įvykiai, o greta ir daug vaizdingų ir įkvepiančių citatų iš pokalbių su teatro kūrėjais. Auditorija susidomėjusi gaudė kiekvieną jos ištartą žodį, tad neabejojama, jog D. Šabasevičienė su šia tema į Klaipėdą sugrįš dar ne kartą.
Kompozitorė Loreta Narvilaitė, vasarą kartu su kolegomis kompozitoriais elinge pristačiusi istorijų operą „Klaipėda“, skirtą tai pačiai iškiliai datai, kaip ir konferencija, susirinkusiems pateikė savo esė tema „Kompozitorės gyvenimas mieste „ant pasaulio krašto“.
Sėkmingai laviruoti tarp kokybiško repertuaro ir publikos auginimo
Baigiamojoje konferencijos dalyje – diskusijoje „Kultūros institucijų misija ir publikos lūkesčiai” dalyvavo Laima Vilimienė (Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė, Valstybės scenos meno įstaigų asociacijos tarybos pirmininkė), Tomas Juočys (Klaipėdos dramos teatro vadovas), Valentinas Masalskis (LMTA profesorius, Klaipėdos jaunimo teatro ir „Taško teatro“ įkūrėjas, Sofijos meno festivalio Kuliuose meno vadovas, režisierius), pranešimus skaitę lektoriai.
Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys sakė, jog žmonės dažnai į jo vadovaujamą įstaigą ateina tarsi ieškoti kažkada matyto teatro. Tačiau teatras, kaip ir visas greitai kintantis laikmetis, nestovi vietoje – jis keičiasi. Teatro misija – sujaudinti, kartais net sukrėsti, jokiu būdu nepalikti žiūrovo abejingo.
Jam antrino Klaipėdos jaunimo teatro ir „Taško teatro“ įkūrėjas Valentinas Masalskis sakydamas, kad „buvusio teatro nebus – nes nebėra ir buvusios publikos. Antrą kartą į tą pačią upę nepavyks įbristi. Gaila, kad teatras kartais užsižaidžia formomis, o tai kartais nuveda į teatro esmės praradimą“.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė akcentavo, kad rinkodara – svarbi teatro dalis: „Šią sritį daug tyrinėjau ir turiu tris publiką pritraukiančius veiksnius – aukšta meninė kokybė, t.y. ne tik atlikėjus, bet ir publiką auginantis repertuaras; publikos plėtra, kuri vienodai aktuali viso pasaulio pasaulio teatrams; finansai – sėkmingai laviruoti tarp kokybiško repertuaro ir publikos auginimo, t.y. uždirbti pakankamai lėšų, leidžiančių įgyvendinti kilnius sumanymus“.
KVMT inf.
