Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje (Liepų g. 33) rugpjūčio 3 d., ketvirtadienį, 18 val. atidaromos net dvi parodos. Pirmoji – Niujorke gyvenančio ir kuriančio menininko Žilvino Kempino personalinė paroda „Šviesos skulptūros“. Antroji – Pietų Korėjoje ir Taivane rodyta grupinė meninės fotografijos paroda „Atodangos. Tapatybės paieškos Lietuvos fotografijoje“. Parodos veiks iki 2024 m. pavasario.
„Prano Domšaičio galerija tampa itin ryškiu šviesos centru Klaipėdoje. Niujorke kuriančio konceptualaus menininko Žilvino Kempino kūriniai ir aukšto lygio fotografijos – šviesos meno – paroda yra reikšmingas įvykis ne tik uostamiesčio, bet ir Lietuvos kultūriniame gyvenime. Kviečiu meno skleidžiamos šviesos galią patirti ir pajūrio gyventojus, ir čia atvykstančiuosius atostogauti“, – sako LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Hipnotizuojantis Žilvinas Kempinas
Ž. Kempinas instaliacijas kuria iš netradicinių medžiagų, derina kinetinio, minimalistinio ir optinio meno elementus. Menininkas kūrybinėje praktikoje dažnai naudoja magnetinę juostą, tačiau parodoje „Šviesos skulptūros“ rodomus kūrinius jungiantis elementas yra šviesa.
„Autonominę šviesą savo darbuose naudoju lyg skulptūrinę medžiagą, įsivaizduoju ją kaip kinetinį elementą“ – apie šviesos vaidmenį kūriniuose pasakoja Ž. Kempinas.
Parodoje pirmą kartą Lietuvoje rodomi trys menininko kūriniai: „186 000 mylių per sekundę“, „Nautilus“ ir „EŽ serija“ (Elektrinės žvaigždės)“. Šviesotamsos žaismas, kruopščiai apskaičiuota trapi pusiausvyra, tobula geometrinė simetrija ir lėtas erdvinis judesys kūrinius paverčia hipnotizuojančiais objektais.
Iš trijų objektų sukomponuota kinetinė skulptūra „Nautilus“ (2021 m.) parodos erdvėje kuria nuolatos kintančias optines scenas. Skulptūros skleidžiama šviesa išryškina kiekvieną jos elementą ir išskleidžia dinamišką linijinį ornamentą ant grindų. „186 000 mylių per sekundę“ pirmą kartą eksponuotas Niujorke, šiuolaikinio meno centre „PS1“, 2003-aisiais. Geometrinį šviesos raštą sukuria apšviestos sienos paviršiuje susmeigtos baltos adatos ir jų metami juodi šešėliai. Trečioji šviesos skulptūra „EŽ serija“ (Elektrinės žvaigždės)“ – tai 2018 m. sukurta sudėtinga geometrinė struktūra iš tiesių vielos linijų. Šviesos skulptūros eksponuojamos buvusioje galerijos kino salėje.
„Džiaugiuosi, kad Žilvinas Kempinas grįžta namo, o klaipėdiečiai turi išskirtinę galimybę susipažinti su tarptautiniu mastu pripažinto lietuvių menininko, paauglystę praleidusio uostamiestyje, kūryba. Šioje parodoje šviesa yra tema, objektas ir kurianti medžiaga“, – pasakoja parodos kuratorė, Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė, kviesdama dalyvauti ir parodą lydinčiuose renginiuose.
Ž. Kempinas (g. 1969 m.) 1993 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijo tapybos studijų bakalauro laipsnį, vėliau, 2002 m., Niujorko miesto universiteto Hanterio koledže – tarpdisciplininių studijų magistro laipsnį. Ž. Kempinas 2012 m. įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už įtaigią minimalistinę šiuolaikinio meno kalbą ir jos tarptautinį atgarsį. Nuo 1992 m. aktyviai rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose bei bienalėse. 2007 m. menininkui įteikta Calderio premija, o 2009 m. jis atstovavo Lietuvai 53-iojoje Venecijos bienalėje.
Lietuvos fotografijos žvaigždynas
Į Klaipėdą atkeliaujanti paroda „Atodangos. Tapatybės paieškos Lietuvos fotografijoje“ 2021 m. eksponuota Seulo Hanmi muziejuje (P. Korėjoje), o 2022 m. – Nacionaliniame Taivano dailės muziejuje bei Nacionaliniame fotografijos ir vaizdo centre Taipėjuje (Taivane).
Anot parodos kuratorių Ugnės Marijos Makauskaitės ir Justinos Augustytės, paroda supažindina ne tik su Lietuvos fotografija, bet ir su šalies istorija, atskleidžia žmonių savimonės pokyčius.
„Dėl šios priežasties išskyrėme identitetą kaip pagrindinį parodos aspektą, kaip vieną iš galimų įrankių menininkų kūrybai atverti. Pati ekspozicija sudaryta iš trijų dalių, apžvelgiančių tapatybės raišką fotografijoje skirtingais laikotarpiais. Juos skiriančios chronologinės ribos yra sąlygiškos, tačiau kiekvienoje dalyje pristatomos pagrindinės konkretaus laikotarpio tendencijos, aktualiausios temos ir ryškiausi kūrėjai“, – pasakoja kuratorės.
Pirmojoje parodos dalyje „Identitetas kaip realybė“ pristatomi iki 1990-ųjų aktyviausiai kūrę fotomenininkai. Jiems teko laviruoti tarp tuometinių oficialių reikalavimų ir kūrybinės laisvės troškimo. Antrojoje dalyje – 9 dešimtmetyje debiutavusi fotografų karta. Ji savo kūryboje nagrinėjo sudėtingus individo ir visuomenės santykius valstybės politinio lūžio fone. Trečioji parodos dalis „Identitetas kaip idėja“ kviečia susipažinti su XXI a. sukurtais darbais.
Parodoje pristatomos Antano Sutkaus, Romualdo Rakausko, Aleksandro Macijausko, Algimanto Kunčiaus, Vito Luckaus, Romualdo Požerskio, Rimaldo Vikšraičio, Vaclovo Strauko, Romo Juškelio, Virgilijaus Šontos, Violetos Bubelytės, Gintauto Trimako, Algirdo Šeškaus, Remigijaus Treigio, Alfonso Budvyčio, Gintaro Zinkevičiaus, Lauros Garbštienės, Akvilės Anglickaitės, Dovilės Dagienės, Tado Kazakevičiaus, Geistės Kinčinaitytės, Vytauto Kumžos fotografijos. Didžioji kūrinių dalis yra iš LNDM fotografijos rinkinio. Kitus parodai skolino autoriai ir „The Rooster Gallery“.
Dar daugiau kultūros potyrių pajūryje
LNDM pajūrio padaliniuose visą vasarą galima lankytis aktualiose parodose, mėgautis kokybiškais kultūros renginiais ir dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose.
Juodkrantėje veikiančioje LNDM Pamario galerijoje eksponuojamos Kosto Dereškevičiaus kūrybos paroda „Besišypsanti“, Lino Jusionio „Žingsnių skaičiavimas“, Kuršių marių pakrantėje galima apžiūrėti Nomedos ir Gedimino Urbonų garso instaliaciją „Ateitybės sala“. Galerijoje beveik kasdien vyksta edukaciniai užsiėmimai šeimoms.
Laikrodžių muziejuje Klaipėdoje veikia baldų paroda „Kasdienybės architektės. Gyvenamųjų interjerų baldų dizainas. 1959–1984“, Klaipėdos 770-ajam gimtadieniui skirta „Sugrįžę iš praeities“, Giedrės Jaronytės instaliacija „Kasdienos 23“, taip pat – nuolatinė muziejaus ekspozicija. Palangos gintaro muziejuje galima apžiūrėti parodą „Gintaras iš gelmių“ ir nuolatinę ekspoziciją.
Žilvinas Kempinas „Šviesos skulptūros“
Kuratorė Skaistė Marčienė
Dizainerė Loreta Uzdraitė
Kūrinius skolino privatūs asmenys
„Atodangos. Tapatybės paieškos Lietuvos fotografijoje“
Kuratorės: Justina Augustytė, Ugnė Marija Makauskaitė
Dizainerė Loreta Uzdraitė
Kūrinius skolino: „The Rooster Gallery“, autoriai
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus – vienas didžiausių nacionalinių meno muziejų Lietuvoje, kaupiantis, saugantis, tiriantis, konservuojantis, restauruojantis ir populiarinantis nacionalinės svarbos dailės, meno ir kultūros istorijos vertybes. Muziejaus kolekcija eksponuojama devyniuose padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Juodkrantėje.
Informaciją teikia:
LNDM Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė, tel. +370 600 39 972, el. p. skaiste.marciene@lndm.lt
LNDM Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė, tel. +370 667 08548, el. p. ruta.kaucikiene@lndm.lt
