Balandžio 6, 7 d. 18.30 val.
AGATA DUDA-GRACZ
MEILĖ (18+)
PREMJERA 2022 10 01
SPEKTAKLIS SKIRIAMAS SILEZIJOS TEATRO AKTORIAMS
PJESĖS AUTORĖ, REŽISIERĖ, KOSTIUMŲ DAILININKĖ, SCENOGRAFĖ IR CHOREOGRAFĖ AGATA DUDA-GRACZ
KOMPOZITORIUS ŁUKASZ WÓJCIK-ZAWIERUCHA
ŠVIESŲ DAILININKĖ KATARZYNA ŁUSZCZYK
PJESĖS VERTĖJAI Į LIETUVIŲ KALBĄ: GINTARAS GRAJAUSKAS, NIKODEM SZCZYGŁOWSKI
VERTĖJAS LIETUVIŲ, LENKŲ KALBOMIS NIKODEM SZCZYGŁOWSKI
REŽISIERĖS ASISTENTAI: MARIUS PAŽERECKAS, JERZY BASIURA
VAIDINA:
ALINA MIKITAVIČIŪTĖ, ARTŪRAS LEPIOCHINAS, BARTOSZ ROCH NOWICKI, CEZARY STUDNIAK, DARIUS MEŠKAUSKAS, DIGNA KULIONYTĖ, EGLĖ JACKAITĖ, JONAS BARANAUSKAS, JONAS GOLUBOVSKIS, JONAS VIRŠILAS, JUSTINA VANŽODYTĖ, KAMILĖ ANDRIUŠKAITĖ, KAROLINA KONTENYTĖ, KAROLIS MAISKIS, LINAS LUKOŠIUS, LIUDAS VYŠNIAUSKAS, MIKALOJUS URBONAS, REGINA ŠALTENYTĖ, RENATA IDZELYTĖ, RIMANTAS PELAKAUSKAS, SAMANTA PINAITYTĖ, SIGUTĖ GAUDUŠYTĖ, TOMA GAILIUTĖ, VAIDAS JOČYS
3.30 (SU PERTRAUKA)
Spektaklio veiksmas vyksta nežinomame pasaulio užkampyje – tai gali būti ir kaimas Lenkijoje ar Lietuvoje. Jame gyvena žmonės – neturtingi, įtariai žiūrintys į visokias naujoves, užstrigę savo krikščioniškai pagoniškoje mitologijoje. Gyventojų kaime likę nebedaug, o tie, kurie liko, persipynę vienas su kitu sunkiai atnarpliojamais giminystės ryšiais. Kartais atrodo, kad ir jie patys nelabai tas giminystes atseka – gal todėl vadina vienas kitą ne itin pagarbiomis pravardėmis.
KAIP IR KIEKVIENOJE UŽDAROJE BENDRUOMENĖJE, ČIA KNIBŽDĖTE KNIBŽDA SLAPTŲ NUODĖMINGŲ MEILIŲ, GILIAI SLEPIAMOS NEAPYKANTOS BEI SVAJONIŲ APIE KERŠTĄ UŽ SENAS NUOSKAUDAS.
Viskas staiga atsiveria per vienas laidotuves – buitinį realizmą akimoju pakeičia magiškasis realizmas. Ir slaptingi Eros bei Thanatos ryšiai, jų giluminis artumas atsiskleidžia visu savo šiurpoku gražumu…
Klaipėdos teatro žiūrovai lenkų režisierės Agatos Dudos-Gracz pavardę jau gerai žino: pernai Klaipėdos dramos teatre pastatytas jos spektaklis „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ tapo vienu didžiausių teatrinių įvykių, buvo rodomas tarptautiniuose teatro festivaliuose Lenkijoje ir Vengrijoje.
Kai darbo imasi A. Duda-Gracz, visada galima laukti netikėtumų. Režisierė pati rašo scenarijus savo spektakliams, kuria scenografiją ir kostiumus. Jos kultūrinis akiratis ir temų laukas – milžiniškas: nuo baroko dailės iki mūsų dienų gūdžios provincijos, užribio žmonių gyvenimo. Visur ji sugeba aptikti ir pamatyti žmogų, esminius jo būties dėsnius. Permatyti savo personažus kiaurai ir už jų išorinės niekšybės bei menkumo įžvelgti tikrąjį žmogiškumą, net savotišką egzistencinį heroizmą, vertą, jei ne simpatijų, tai bent jau tikros užuojautos.
Naujasis A. Dudos-Gracz spektaklis vadinasi „Meilė“. Kaip visada jos spektakliuose, jame bus daug tragizmo ir daug juoko. Daug žiaurumo ir daug užuojautos. Tiesmuko brutalumo ir filigraniško subtilumo. Bus daug meilės – ir daug mirties.
Pirkti bilietus: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/agata-duda-gracz-meile-375884/
Balandžio 8 d. 18.30 val.
DOMAN NOWAKOWSKI
KAI KURIOS ERELIŲ RŪŠYS
Rež. IGORIS REKLAITIS
PREMJERA 2022 03 18
PJESĖS AUTORIUS DOMAN NOWAKOWSKI
REŽISIERIUS IGORIS REKLAITIS
SCENOGRAFAS, KOSTIUMŲ DAILININKAS ARTŪRAS ŠIMONIS
VAIZDO PROJEKCIJŲ AUTORIUS JONAS BARANAUSKAS
VAIDINA:
PEPE – IGORIS REKLAITIS
KUKU – JONAS BARANAUSKAS
1.25 (BE PERTRAUKOS)
Netikėtomis, intriguojančiomis aplinkybėmis susitinka tiek amžiumi, tiek pasaulėžiūra du visiškai skirtingi personažai. Vienas – savo gyvenimo kelio pradžioje, pilnas svajonių, jaunatviško maksimalizmo ir idealizmo. Kitas – beprasidedančiame gyvenimo saulėlydyje, kai, įgijęs gyvenimo patirties, į jaunystės siekius ir norus pradeda žiūrėti realisto akimis. Palaidojęs išgalvotus idealus, prasmės pradeda ieškoti paprastesniuose, žemiškuose dalykuose. Ar pavyks jam atverti akis romantizuotam jaunuoliui, ar pavyks įtikinti, kad jo pasirinktas kelias yra pražūtingas?
Lenkų kino scenaristas ir režisierius Domanas Nowakowskis pjesėje „Kai kurios erelių rūšys“ kalba apie televizijos ir kitų medijos priemonių žalingą įtaką, apie jų invaziją į šiuolaikinio vartotojo smegenis, kai pradedama manipuliuoti tikromis ir menamomis vertybėmis.
Pirkti bilietus: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/d-nowakowski-kai-kurios-ereliu-rusys-375866/
Balandžio 13 d. 18.30 val.
SAULIUS ŠALTENIS
KALĖS VAIKAI
Rež. EIMUNTAS NEKROŠIUS
PREMJERA 2018 02 03
PJESĖS AUTORIUS SAULIUS ŠALTENIS
REŽISIERIUS EIMUNTAS NEKROŠIUS
SCENOGRAFAS, ŠVIESŲ DAILININKAS MARIUS NEKROŠIUS
KOSTIUMŲ DAILININKĖ NADEŽDA GULTIAJEVA
KOMPOZITORIUS ANTANAS JASENKA
REŽISIERIAUS ASISTENTAS MARIUS PAŽERECKAS
VAIDINA:
VARPININKAS KARVELIS – DARIUS MEŠKAUSKAS
LOTĖ – KAROLINA KONTENYTĖ
PATARĖJAS ABELIS – EDVARDAS BRAZYS
MARIJA – REGINA ŠALTENYTĖ
DAKTARAS ZAKSAS – IGORIS REKLAITIS
MOKYTOJAS – VAIDAS JOČYS
KRISTIJONAS – VIDAS JAKIMAUSKAS / AURIMAS PINTULIS
ELGETA, BUVĘS TEISĖJAS; PONAITIS MARAS – DONATAS ŠVIRĖNAS / JONAS BARANAUSKAS
KRISTIJONO MOTINA – NIJOLĖ SABULYTĖ
BALTOJI KALĖ – JUSTINA VANŽODYTĖ / SIGUTĖ GAUDUŠYTĖ
3.15 (SU PERTRAUKA)
SPEKTAKLIS LIETUVIŲ K. SU ANGLIŠKAIS TITRAIS.
SPEKTAKLIO METU YRA RŪKOMA
S. Šaltenio romanas kaip nacionalinės dramaturgijos kūrinys aktualus šiuo laikotarpiu, kai atkurta Lietuva įžengė į šimtmetį. Tai romanas, nukeliantis į donelaitiškąją epochą, artimą Klaipėdos kraštui istoriškai ir geografiškai.
Romane susipina daugybė klodų: istorinė Lietuvos praeitis – vokiečių kolonizacija, karai su rusais, lenkinimas, pirmieji šviesuoliai: Kristijonas Donelaitis, Martynas Mažvydas, Antanas Strazdas – tamsios liaudies švietėjai ir ganytojai; pasakos, sakmės, prietarai, burtai, užkalbėjimai ir raganavimai; dar senesni – matriarchato bendruomenės – mitų atgarsiai; Šventojo rašto nuotrupos ir postulatai.
Dailininkas ir rašytojas Leonardas Gutauskas apie šį S. Šaltenio romaną sakė: „Kalės vaikai“ – žiaurus stebuklas, ataustas auksiniais šviesos ir juodais požemių siūlais… Knyga, kokios lietuvių literatūroj dar nebuvo”.
Apdovanojimai:
2018 m. geriausio spektaklio apdovanojimas XXXIV Rokiškio Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje. Donatui Švirėnui įteiktas prizas už geriausią nepagrindinį vaidmenį šiame spektaklyje.
2018 m. festivalyje „Lietuvos teatrų pavasaris“ aktorė Karolina Kontenytė apdovanota prizu už geriausią moters (Lotės) vaidmenį.
Pirkti bilietus: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/s-saltenis-kales-vaikai-375890/
Balandžio 14 d. 18.30 val.
LARS NORÉN
DEMONAI
Rež. DARIUS RABAŠAUSKAS
PREMJERA 2020 02 28
REŽISIERIUS DARIUS RABAŠAUSKAS
SCENOGRAFĖ, KOSTIUMŲ DAILININKĖ LAURA LUIŠAITYTĖ
KOMPOZITORIUS JONAS JURKŪNAS
ŠVIESŲ DAILININKAS DARIUS MALINAUSKAS
IŠ ŠVEDŲ KALBOS VERTĖ RASA BARANAUSKIENĖ
REŽISIERIAUS ASISTENTAS VAIDAS JOČYS
SPEKTAKLIO MUZIKOS ĮRAŠE DAINUOJA KRISTINA ŽALDOKAITĖ
VAIDINA:
KATARINA – TOMA GAILIUTĖ
FRANKAS – JONAS BARANAUSKAS
JENA – JUSTINA VANŽODYTĖ
TOMAS – VAIDAS JOČYS
2.35 (SU PERTRAUKA)
SPEKTAKLIO METU YRA NAUDOJAMI „STROBE“ ŽIBINTAI
Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus, gyvenimą paversti pragaru.
Spektaklio režisierius Darius Rabašauskas: „Tai nėra tradicinė santykių aiškinimosi pjesė. Santuoka čia – tik aplinkybė, situacija. Svarbi, bet ne vienintelė įmanoma. Tad ir spektaklis bus labiau apie instinktus, vidinę jėgą: valdančią, kuriančią ir griaunančią. Būtent apie jėgą, apie demoną. Ir jeigu demonui veikti reikia žmogaus kaip kuriančios būtybės, tai pradžios arba pabaigos jėga glūdi būtent žmoguje. Bandome kalbėti apie jausmo (pajautimo) badą, vis labiau atbunkančius pojūčius, kuriems reikia vis ekstremalesnių potyrių. Apie vis aštresnio pajautimo paieškas, vis aštresnį dirgiklį, kuris leistų jausti gyvybę, jausti, kad gyveni. Vis aštresnio dirgiklio poreikį ir vis alkanesnius individus. Būtent badas, bado būsena lemia instinkto viršenybę, dominavimą. Nes personažai nieko nesiaiškina. Dominuoja „noriu“, „geidžiu“, „trokštu“. Ši bado būsena – išeities situacija, mes joje gyvename, nuo to atsispiria spektaklis. Ekstremalumas čia pasiekiamas per kitą žmogų, jo kankinimą. Ir savęs tuo pačiu metu. Skausmas – tikriausias gyvybės požymis. Kada skauda, jauti.“
Pirkti bilietus: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/lars-noren-demonai-375852/
Balandžio 16 d. 17.00 val.
JOANNA BEDNARCZYK
LOST LOST LOST
Rež. MICHAŁ BORCZUCH
REŽISIERIUS MICHAŁ BORCZUCH
PJESĖS AUTORĖ IR DRAMATURGĖ JOANNA BEDNARCZYK
SCENOGRAFĖ IR KOSTIUMŲ DAILININKĖ DOROTA NAWROT
ŠVIESŲ DAILININKAS ROBERT MLECZKO
KOMPOZITORIUS BARTOSZ DZIADOSZ
VAIZDO PROJEKCIJŲ AUTORIUS WOJCIECH SOBOLEWSKI
VERTĖJAS GINTARAS GRAJAUSKAS
REŽISIERIAUS ASISTENTAI: SARA DEC, ALIUS VEVERSKIS
VAIDINA:
DARIUS MEŠKAUSKAS – TYRINĖTOJAS DARIUS, JONAS MEKAS
DIGNA KULIONYTĖ – TYRINĖTOJA DIGNA, YOKO ONO
DOMINIKA BIERNAT – TYRINĖTOJA DOMINIKA, SUSAN SONTAG
JAN DRAVNEL – TYRINĖTOJAS DAN, JOHN LENNON
JONAS BARANAUSKAS – TYRINĖTOJAS JONAS, JONAS MEKAS
KAROLINA KONTENYTĖ – TYRINĖTOJA KAROLINA, SUSAN SONTAG
KAROLIS MAISKIS – TYRINĖTOJAS KAROLIS, JOHN LENNON, SCOTT NR. 1, NAM JUNE PAIK
MARTA OJRZYŃSKA – TYRINĖTOJA MARTA, YOKO ONO
RENATA IDZELYTĖ – TYRINĖTOJA RENATA, POLA CHAPELLE
RIMANTAS PELAKAUSKAS – TYRINĖTOJAS RIMANTAS, ADOLFAS MEKAS, VYTAUTAS LANDSBERGIS
SAMANTA PINAITYTĖ – TYRINĖTOJA SAMANTA, SCOTT NR. 2
3.30 (SU PERTRAUKA)
SPEKTAKLIS LIETUVIŲ IR ANGLŲ K. SU LIETUVIŲ IR ANGLŲ K. TITRAIS
SPEKTAKLIO METU YRA NAUDOJAMI „STROBE“ ŽIBINTAI
Netolima praeitis. Pasaulyje po didžiosios katastrofos nebeveikia kompiuteriai, telefonai ir internetas. Nėra jokio būdo įrašyti ar atkurti praeityje sukurtus skaitmeninius vaizdus. Šioje postapokaliptinėje realybėje grupė archeologų, etnografų ir performerių ieško artefaktų, likusių iš senojo pasaulio. Vieną dieną jie iškasa iš žemės Šveicarijos firmos „Bolex International SA“ kamerą. Kaip sužinota iš archyvinės medžiagos, „Bolex“ kameros triumfavo šeštajame ir septintajame XX a. dešimtmetyje. Tarp jų garsių naudotojų buvo Andy Warholas, Terry Gilliamas ir Jonas Mekas. Pastarasis, naudodamas vien tik „Bolexʼą“, nufilmavo visus savo filmus. Koks režisierius gali išsiversti be filmavimo aikštelės, techninės komandos ir aktorių? Ar vieno „Bolexʼo“ pakanka, kad būtų sukurtas filmas?
Suintriguoti Meko asmenybės, grupės nariai renka vis daugiau medžiagos apie jį ir jo kūrybą. Jonas Mekas gimė Semeniškių kaime, Šiaurės Lietuvoje. Žavėjosi kinu ir literatūra. Norėjo tapti poetu. 1944 m. kartu su broliu išvažiavo iš šalies. Kitus penkerius metus jis praleido Vokietijos darbo ir pabėgėlių stovyklose. 1949 m. drauge su broliu atvyko į Niujorką, kur prasidėjo jo antrasis gyvenimas. Tais laikais, kai skaitmeninio tikrovės įrašymo galimybės vis dar labai ribotos, J. Mekas vysto savo kūrybos metodą, be paliovos dokumentuodamas kasdienę tikrovę „Bolex“ kamera. Akimirkų, kurios įamžinamos kino juostoje, pasirinkimas nėra pavaldus scenarijaus fabulai ir žanro konvencijoms. J. Mekas filmuoja tik tai, kas jam dėl asmeninių priežasčių atrodo įdomu. „Yra daugybė filmavimo būdų, – sakė jis, – tačiau vienu metu galite pasirinkti tik vieną. Kažkas iš tavo vidaus, visa tavo praeitis, nukreipia tave taip, kad viską atlieki būtent tuo vieninteliu būdu. Taigi iš tikrųjų filmuoji ne medį, filmuoji savo atmintį apie medį. Filmuoji visas priežastis, kurios padarė taip, kad tu dabar filmuoji tą medį. Ir turi sujungti savyje tuos abu dalykus: medį ir priežastis, dėl kurių jį filmuoji.“ Tokiu būdu atsiranda kraštutinai subjektyvūs kino įrašai, atspindintys menininko įvykių suvokimą, personažus ir prisiminimus.
Septintajame dešimtmetyje, kai Holivude kinas struktūrizavo kino žanrus ir pasakojimų topus, uždegdamas vartotojus istorijomis iš Laukinių Vakarų ar pilietinio karo, lietuvis pabėgėlis iš Semeniškių kūrė savo individualų avangardinį kino metodą, sužavėjusį visą tuometinę Niujorko meno bendruomenę su Andy Warholu priešakyje. Kas buvo tas kuklus poetas iš mažos Rytų Europos šalies, kuriam Jungtinės Amerikos Valstijos yra skolingos tokią instituciją kaip Antologijos filmų archyvas? Tyrinėtojų grupė, remdamasi išlikusia medžiaga apie J. Meką – jo paties karo ir pirmaisiais pokario metais rašytu dienoraščiu, interviu su J. Meku ir jo nufilmuotais interviu su tokiomis asmenybėmis kaip Yoko Ono, Johnas Lennonas, Susan Sontag ar Vytautas Landsbergis – bando atverti šio žmogaus fenomeną ir priartėti prie jo unikalaus metodo, užregistruoti tai, kas mums kasdienėse patirtyse nuolatos pradingsta – subjektyvią tikrovės tiesą.
Pirkti bilietus: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/joanna-bednarczyk-lost-lost-lost-rez-m-borczuch-376078/
Balandžio 20 ir 21 d. 18.30 val. FRAGMENTAS
Balandžio 22 d. 18.30 val.
JAROSLAVA PULINOVIČ
ELZĖS ŽEMĖ
Rež. POVILAS GAIDYS
PREMJERA 2017 05 12
PJESĖS AUTORĖ JAROSLAVA PULINOVIČ
IŠ RUSŲ KALBOS VERTĖ GINTARAS GRAJAUSKAS
REŽISIERIUS POVILAS GAIDYS
SCENOGRAFAS ARTŪRAS ŠIMONIS
KOMPOZITORIUS MARTYNAS BIALOBŽESKIS
REŽISIERIAUS ASISTENTĖ RASA NAUJOKIENĖ
VAIDINA:
ELZĖ ALEKSANDROVA – REGINA ŠALTENYTĖ
VASILIJUS IGNATJEVIČIUS – KĘSTUTIS MACIJAUSKAS
OLGA – RENATA IDZELYTĖ
DAŠA – TOMA GAILIUTĖ
MARINA – SIGUTĖ GAUDUŠYTĖ
VIKTORAS – DONATAS ŠVIRĖNAS
IZABELĖ – SIMONA ŠAKINYTĖ / KAMILĖ ANDRIUŠKAITĖ
ZINAIDA MICHAILOVNA – NIJOLĖ SABULYTĖ / NIJOLĖ NARIJAUSKAITĖ
TAISIJA PETROVNA – IRENA SIMONAITYTĖ
2.40 (SU PERTRAUKA)
Jaroslava Pulinovič (gim. 1987 m.) jauna rusų dramaturgė jau yra tapusi įvairiausių literatūrinių premijų laureatė („Kartos balsas“, „Debiutas“, „Eurazija“, „Auksinė kaukė“ ir kt.). Ji turi savo stilių, jos pjesės parašytos tarsi vienu įkvėpimu – sąžiningai ir karštai. „Pulinovič – vitalinės jėgos dramaturgė, gyvenimo jėgos, kurią ji kaskart atranda savo personažuose. Iš esmės tai – pilnaverčio gyvenimo troškimas – juos ir paverčia herojais“ – teigia rusų teatro kritikas Pavelas Rudnevas. Pagal dramaturgės pjeses statomi spektakliai Anglijoje, JAV, Lenkijoje, Estijoje, Ukrainoje ir daugelyje teatrų Rusijoje.
„Elzės žemė“ – tai tikra istorija, kurią autorei papasakojo jos močiutė. Visi pjesės herojai turi savo prototipus. Tai jaudinantis pasakojimas apie žmonių gyvenimą ir santykius nedideliame Sibiro kaime. Pjesės herojė Elzė – Rusijos vokietė, patyrusi nelengvą gyvenimą karo ir pokario metais, bet sulaukusi 76-erių pirmą kartą įsimyli. Jos išrinktasis Vasilijus – šviesus žmogus, geografijos mokytojas, pusę savo amžiaus mokiniams pasakojęs apie jūras ir kalnus, bet pats taip niekada jų ir nematęs. Dabar jie turi vienas kitą ir svajoja kartu keliauti po pasaulį, deja, viskas klostosi ne taip paprastai… Tai septyniasdešimtmečių Romeo ir Džiuljetos istorija, atrodytų neįtikėtina, bet reali.
2017 m. D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje spektaklis pelnė daugiausiai, net 4 apdovanojimus! Spektaklis pelnė „Žiūrovų spektaklio“ apdovanojimą. Geriausiu scenografu pripažintas Artūras Šimonis; Renata Idzelytė pelnė „Geriausios atraplanės aktorės“ nominaciją; „Geriausiu režisieriumi“ pripažintas Povilas Gaidys.
Pirkti bilietus: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/jaroslava-pulinovic-elzes-zeme-375848/
Balandžio 23 d. 17.00 val.
ALEKSANDR PUŠKIN
BORISAS GODUNOVAS (16+)
Rež. JAN KLATA
PREMJERA 2021 09 01
REŽISIERIUS, MUZIKOS ARANŽUOTĖ JAN KLATA
SCENOGRAFĖ, ŠVIESŲ IR KOSTIUMŲ DAILININKĖ JUSTYNA ŁAGOWSKA
CHOREOGRAFAS MAĆKO PRUSAK
REŽISIERIAUS ASISTENTAS ALIUS VEVERSKIS
VERTĖJAS IŠ LIETUVIŲ, LENKŲ K. NIKODEM SZCZYGŁOWSKI
DRAMATURGAS KONSULTANTAS GINTARAS GRAJAUSKAS
GIMNASTIKOS KONSULTANTĖ EGLĖ DARCY
VAIDINA:
BORISAS GODUNOVAS – DARIUS MEŠKAUSKAS
KSENIJA – DIGNA KULIONYTĖ
MARINA – JUSTINA VANŽODYTĖ
BASMANOVAS; IGUMENAS; SEMIONAS GODUNOVAS; ŠČELKALOVAS – JONAS BARANAUSKAS
PIMENAS; PATRIARCHAS – IGORIS REKLAITIS
ŠUISKIS – VAIDAS JOČYS
VOROTYNSKIS; VARLAAMAS – RIMANTAS PELAKAUSKAS
PUŠKINAS; VIENAS IŠ LIAUDIES – MIKALOJUS URBONAS
DMITRIJUS – DONATAS ŠVIRĖNAS
MAJORAS ROŽNOVAS; PRISTAVAS; VIENAS IŠ LIAUDIES; CHRUŠČIOVAS – AURIMAS PINTULIS
MISAILAS; VIENAS IŠ LIAUDIES; KARELA – ARTŪRAS LEPIOCHINAS
KURBSKIS; PRISTAVAS – JONAS GOLUBOVSKIS
RUZIA; ŠEIMININKĖ; BERNIUKAS – JONAS VIRŠILAS
FEODORAS – ELIJUS GERAŠČENKO / VINCAS SADAUSKAS
16+
2.30 (BE PERTRAUKOS)
SPEKTAKLIS LIETUVIŲ K. SU ANGLIŠKAIS TITRAIS
Aleksandras Puškinas, rusų poezijos klasikas, dramą „Borisas Godunovas“ sukūrė 1825 m. būdamas tremtyje. Išspausdinta ji dėl cenzūros draudimų buvo tik 1831 m., o pirmasis pastatymas scenoje įvyko apskritai tik 1870-aisiais.
„Borisas Godunovas“ Rusijoje iki šiol laikomas svarbiausia istorine drama. Joje aprašomas tamsus ir paslaptingas laikotarpis, XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia. Rusijoje šis laikotarpis trumpai vadinamas „Didžiąja smuta“ – Didžiąja suirute. Tironas Ivanas Rūstusis, pasižymėjęs ypatingu žiaurumu ir teritorijų užkariavimo žygiais, savo įpėdiniams palieka karų smarkiai ištuštintą iždą. Jo sūnui Feodorui sunkiai sekasi suvaldyti situaciją – nepalengvina jos ir už caro nugaros dėl įtakos nuolat kovojantys kilmingųjų Riurikovičių ir naujai iškilusių bojarinų Godunovų bei Romanovų klanai. Galiausiai naujuoju caru paskelbiamas Borisas Godunovas. Kaip tik tuo metu Rusiją ištinka stichinė nelaimė – trejus metus trukę neregėti šalčiai: vasaros naktimis temperatūra krisdavo žemiau nulio, tad šalyje prasidėjo siaubingas badas, nuo kurio mirė apie pusę milijono žmonių. Dvarininkai, negalėdami išmaitinti baudžiauninkų, juos tiesiog vijo laukan. Alkanų žmonių masės plūdo į Maskvą, kur caro Boriso nurodymu badaujantiems buvo dalinama duona ir pinigai.
Negana to, paslaptingomis aplinkybėmis mirusio jauniausiojo Ivano Rūsčiojo sūnaus Dmitrijaus istorija netrunka pasinaudoti caro nekentėjai – jie platina žinią, kad Dmitrijus buvo nužudytas paties Boriso Godunovo, siekusio pašalinti mažąjį konkurentą kelyje į sostą, nurodymu. Buvęs vienuolis Grigorijus Otrepjevas pabėga į Lietuvą ir pasiskelbia esąs stebuklingai išgyvenusiu caraičiu Dmitrijumi. Jį palaiko Lenkijos ir Lietuvos aukštuomenė, į ATR didikų suburtą jo kariuomenę plūsta savanoriai iš Rusios žemių, siekiantys atkeršyti Maskvai už skriaudas. Gresia didelis karas, o šalies viduje liepsnoja daugybė mažesnių sukilimų, kasdien galinčių peraugti į pilietinį karą. Visa tai suvaldyti tenka Borisui Godunovui – žemos kilmės bojarinui, vien savo gudrumu sugebėjusiam tapti Maskvos caru.
Vienas žinomiausių Lenkijos režisierių Janas Klata dažnai renkasi statyti klasiką, tačiau visada savaip ją interpretuoja, tad klasikinės istorinės-kostiuminės dramos scenoje tikrai nepamatysime. J. Klata sugeba tiksliai ir subtiliai priartinti literatūrinę medžiagą prie šiuolaikinio žiūrovo, neprarasdamas jam būdingos drąsos ir aštrumo. Lietuvos teatro mylėtojai tuo galėjo įsitikinti 2021 m. tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“, kurio programoje buvo rodomas J. Klatos spektaklis „Faustas“ (teatras „Pod Palmovkou“, Čekija).
2022 m. režisieriaus Jan Klata spektaklis „Borisas Godunovas“ apdovanotas „Padėkos kauke“ kategorijoje „Metų spektaklis“
Pirkti bilietus: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/aleksandr-puskin-borisas-godunovas-375889/
Balandžio 26 d. 18.30 val.
AGOTA KRISTOF
Premjera! STORAS SĄSIUVINIS
Rež. JOKŪBAS BRAZYS
PREMJERA 2022 02 10
AGOTOS KRISTOF ROMANO „STORAS SĄSIUVINIS“ INSCENIZACIJA
ROMANĄ IŠ PRANCŪZŲ K. VERTĖ STASĖ BANIONYTĖ
REŽISIERIUS JOKŪBAS BRAZYS
SCENOGRAFAS MARIUS NEKROŠIUS
KOSTIUMŲ DAILININKĖ KAROLINA FIODOROVAITĖ
ŠVIESŲ DAILININKAS JULIUS KURŠIS
KOMPOZITORIUS MANTAS MOCKUS
REŽISIERIAUS ASISTENTAS VAIDAS JOČYS
BROLIS 1 – SAULIUS AMBROZAITIS
BROLIS 2 – DŽIUGAS GRINYS
KARININKAS – LINAS LUKOŠIUS
PASIUNTINYS – VAIDAS JOČYS
MOČIUTĖ – ALINA MIKITAVIČIŪTĖ
KIŠKIO LŪPA – DIGNA KULIONYTĖ
KLEBONIJOS ŠEIMININKĖ – JUSTINA VANŽODYTĖ
PARDAVĖJAS – RIMANTAS PELAKAUSKAS
TĖVAS, DEZERTYRAS – LIUDAS VYŠNIAUSKAS
MOTINA – TOMA GAILIUTĖ
KUNIGAS – ARTŪRAS LEPIOCHINAS
LAIŠKININKAS – JONAS VIRŠILAS
POLICININKAS – KAROLIS MAISKIS
Įprastą dvynių Luko ir Klauso gyvenimą su mama dideliame mieste nutraukia prasidėjęs karas. Mama brolius iš miesto atveža į saugesnę vietą – senelės namus šalies provincijoje. Bet ir čia nėra saugu. Tiek siaubinga karo metų aplinka, tiek ir pati senelė primygtinai rodo – gyvenimas pasikeitė ir teks arba žūti, arba išmokti gyventi žiauriame bei negailestingame pasaulyje.
Ir dvyniai pradeda mokytis išgyvenimo. Jie mokosi stebėdami aplinką, bet bene daugiausiai išmoksta iš senelės, žmonių ne be priežasties vadinamos ragana.
Norėdami suvaldyti aplinkinį chaosą, dvyniai susikuria sau negailestingas taisykles. Imasi kasdienių kūno ir sielos grūdinimo pratimų. Pratinasi nejausti skausmo. Nuslėpti užuojautą. Pamiršti meilę. Nereaguoti nei į malonius žodžius, nei į prakeiksmus. Išsiugdyti nejautrą ir išmokti apsiginti – maišeliais su smėliu ir gerai išgaląstu skustuvu. Tuo pačiu jie storame sąsiuvinyje rašo savo dienoraštį. Kadangi žodžiai apgauna, dvyniai aprašinėja tik tai, kas iš tiesų nutinka, be jokių subjektyvių vertinimų.
Lukas ir Klausas – labai talentingi vaikai. Todėl jų mokslai netrukus ima duoti vaisių – jiedu persikeičia ir tampa visiškai pasiruošę naujam žiauriam gyvenimui. Dabar jie – pusiau pragaro pabaisos, pusiau angelai, vykdantys Dievo teisingumą.
Agota Kristof (1935–2011) – vengrų kilmės šveicarų rašytoja. Jos vaikystė ir jaunystė Austrijos pasienyje esančiame Kössego miestelyje sutapo su Vengrijos karu, bombardavimais, badu, sovietų okupacija ir po jos sekusia „Naująja tvarka“ – visa tai vienaip ar kitaip atsispindi „Storame sąsiuvinyje“, 1986 m. tiesiog sukrėtusiame literatūros pasaulį.
Režisierius Jokūbas Brazys yra sukūręs spektaklius pagal Moljero „Mizantropą“, Šekspyro „Makbetą“, A. Čechovo „Žuvėdrą“, P. Šaferio „Equus“.
Pirkti bilietus: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/premjera-storas-sasiuvinis-375853/
Balandžio 28 d. 18.30 val.
JEAN ANOUILH
EURIDIKĖ
Rež. MARIUS PAŽERECKAS
PREMJERA 2019 05 17
PJESĖS AUTORIUS JEAN ANOUILH
IŠ PRANCŪZŲ KALBOS VERTĖ JUOZAS KELIUOTIS
REŽISIERIUS MARIUS PAŽERECKAS
SCENOGRAFAS RYTIS VEVERSKIS
KOMPOZITORIUS EDVINAS VASILJEVAS
KOSTIUMŲ DAILININKĖ ANA ROMANOVA
ŠVIESŲ DAILININKAS ARTŪRAS LEPIOCHINAS
REŽISIERIAUS ASISTENTAS VAIDAS JOČYS
VAIDINA:
EURIDIKĖ – SIMONA ŠAKINYTĖ
ORFĖJAS – JONAS BARANAUSKAS
EURIDIKĖS MAMA – EGLĖ BARAUSKAITĖ
ORFĖJO TĖVAS – KAZIMIERAS ŽVINKLYS
PONAS ANRI – RENATA IDZELYTĖ / ADOMAS STANČIKAS
MATIJAS – MIKALOJUS URBONAS
PASIUNTINUKAS – KĘSTUTIS BRUČKUS
DIULAKAS – VAIDAS JOČYS
2.35 (SU PERTRAUKA)
„Jūs trokštate amžinybės, o jau po pirmojo bučinio pažaliuojate iš siaubo, nes miglotai jaučiate, jog tai neilgam. Priesaikos greit nublanksta. Tada jūs statotės namus, nes akmenys ilgiau išsilaiko; jūs gimdote vaiką, kaip kadaise kiti juos žudydavo, norėdami išsergėti meilę. Lengva širdimi jūs metate šio mažo nekalto kūdikio laimę į abejotiną mūšį, kad išliktų sveikas trapiausias pasaulyje dalykas – jūsų meilė, vyro ir moters meilė…“ J. Anouilh, „Euridikė“
Pirkti bilietus: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/jean-anouilh-euridike-375847/
Balandžio 29 d. 18.30 val.
AGATA DUDA – GRACZ
TARP LENOS KOJŲ, ARBA „ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS MIRTIS“ PAGAL MIKELANDŽELĄ KARAVADŽĄ (18+)
PREMJERA 2021 06 08
IŠ LENKŲ KALBOS VERTĖ VYTURYS JARUTIS
PJESĖS AUTORĖ, REŽISIERĖ, SCENOGRAFĖ, KOSTIUMŲ DAILININKĖ AGATA DUDA-GRACZ
ŠVIESŲ DAILININKĖ KATARZYNA ŁUSZCZYK
CHOREOGRAFAS TOMASZ WESOŁOWSKI
KOMPOZITORIUS ŁUKASZ WÓJCIK
REŽISIERIAUS ASISTENTAS MARIUS PAŽERECKAS
VERTĖJAS LIETUVIŲ, LENKŲ, LOTYNŲ K. NIKODEM SZCZYGŁOWSKI
VAIDINA:
LIUDAS VYŠNIAUSKAS, CEZARY STUDNIAK / DARIUS MEŠKAUSKAS, MACIEJ MACIEJEWSKI / MIKALOJUS URBONAS, BARTOSZ ROCH NOWICKI / ARTŪRAS LEPIOCHINAS, JONAS VIRŠILAS, JUSTINA VANŽODYTĖ, KAMILĖ ANDRIUŠKAITĖ, EGLĖ JACKAITĖ, ALINA MIKITAVIČIŪTĖ, REGINA ŠALTENYTĖ, SAMANTA PINAITYTĖ, SIGUTĖ GAUDUŠYTĖ, RENATA IDZELYTĖ, SIMONA ŠAKINYTĖ, TOMA GAILIUTĖ, RIMANTAS PELAKAUSKAS, DONATAS ŠVIRĖNAS, VAIDAS JOČYS, KAROLIS MAISKIS, LINAS LUKOŠIUS.
MUZIEJAUS SANDĖLIO DARBUOTOJAI: RYTIS VEVERSKIS, DARIUS MATEVIČIUS, ROMUALDAS MATULIONIS, LINAS BAGDONAS, ANTANAS RAZGAUSKIS, MARIUS PAŽERECKAS, ALIUS VEVERSKIS, JONAS GOLUBOVSKIS
2.10 (BE PERTRAUKOS)
Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas, kaip galėtų atrodyti. Caravaggio paveikslai religine tematika pripažįstami genialiais, jie žadina tikėjimą – bet pats Caravaggio, tarp bendraamžių išgarsėjęs ne tik savo tapybos darbais, bet ir šokiruojančiu žiaurumu, savo gyvenimą leido vėjais, nevengdamas nė vienos įmanomos nuodėmės. Šešėliai jį domino labiau už šviesą – tiek tapyboje, tiek gyvenime. Didis nusidėjėlis – ir kartu šventasis, kuriam tapymas buvo tikroji ir vienintelė egzistencija, sielos prieglobstis.
AR ĮMANOMA TOKIA NETRADICINĖ ASKEZĖ? ATVIRAS BRUTALUMAS IR DIEVIŠKAS GROŽIS – KAIP TAI DERA TARPUSAVYJE, KOKIE SLAPTI RYŠIAI SIEJA DIDŽIAUSIĄ BLOGĮ IR AUKŠČIAUSIĄ GĖRĮ?
Spektaklio režisierė Agata Duda-Gracz sako: „Jau seniai norėjau sukurti spektaklį apie Caravaggio. Mane įkvėpė ypatingas jo gyvenimo ir meno kontrastas. Jis buvo dvigubas žudikas, nuolatinis viešnamių lankytojas, nuolat įsiveldavo į visokias aferas, muštynes, buvo linkęs į kraštutinumus, fanatiškas. Jis tapė žiaurius, bet tuo pačiu meilės žmogui kupinus paveikslus. Jo realizmas, nepaisant išorinio atgrasumo, yra švelnus. Savo paveiksluose neteisino ir nepateisino nieko. Jis tapė pasaulį tokį, koks yra. Bet prisodrino jį neįtikėtina meile, tikėjimu, švelnumu. Savo paveiksluose Caravaggio pasirodė esąs humanistas tikrąja šio žodžio prasme. Sugebėjo švelniai parodyti kiekvieną žmogaus žaizdelę, iškilmingai vaizduoti paprastumą, naivumą.
Spektaklis nebus pasakojimas apie dailininko gyvenimą. Susitelksime ties svarbiausiu Caravaggio gyvenimo momentu – kai jis sutinka savo meilę, mirtį, geidulį, nusikaltimą, ambicijas, godumą, kvailumą ir šventumą. Visa tai nutinka per vieną naktį. Dėl to visas spektaklio veiksmas vyksta vienoje galvoje, iš vieno požiūrio taško. Scenos, kurias pamatys žiūrovas, bus labai realistiškos, bet atrodys kaip vizijos. Tai bus tiesioginės Caravaggio paveikslų citatos.
Nepaisant to, kad visa ta istorija vyko prieš 400 metų, jaučiu neįprastą panašumą į mūsų laikų apokalipsę. Tai buvo laikas, kai Europoje siautėjo mirtinos ligos, badas, karai, reformacija, bažnyčia pradėjo drebėti. Visa tai žmonėse atrakino kraštutinį elgesį.“
Spektaklio scenografiją ir kostiumus, kaip jai įprasta, sukūrė pati režisierė A. Duda-Gracz. Kaip rašė Lenkijos teatro kritikas Tadeuszas Nyczekas, kartais atrodo, kad ji gal net ne režisuoja, o tiesiog tapo scenoje paveikslus – skirtingai nuo daugumos šiuolaikinių režisierių – apie tai, kur esame, kokie esame, iš kur atsiradome ir kas mūsų laukia.
2022 m. šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už šviesas spektakliui „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“
2022 m. režisierė Agata Duda-Gracz už spektaklį „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ nominuota „Auksiniams scenos kryžiams“ kategorijose „Režisūra“, „Scenografija“ ir „Kostiumai“
2022 m. spektaklis nominuotas „Padėkos kaukei“ kategorijose „Metų spektaklis“ ir „Metų teatro meno kūrybinė komanda“
Pirkti bilietus: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/agata-duda-gracz-tarp-lenos-koju-arba-svenciausiosios-mergeles-marijos-mirtis-pagal-mikelandzela-karavadza-375897/
