Sausio 15-ąją, minima reikšmingų istorinių įvykių, nulėmusių dabartinės Lietuvos raidą sukaktis – Klaipėdos krašto atvadavimo 100-metis. Pažymint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos sukaktį, uostamiestyje lankosi JE Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Renginyje Klaipėdos skulptūrų parke, prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“ dalyvavęs valstybės vadovas dėkojo už galimybę „didžiuotis, esantys tokių drąsių ir išmintingų žmonių palikuonys ir įpėdiniai“.
Sekmadienį vykusiame iškilmingame renginyje, skirtame paminėti krašto prisijungimo prie Lietuvos šimtmetį ir pagerbti Klaipėdos sukilimo dalyvius, JE Lietuvos Respublikos Prezidentas pabrėžė, kad šiandien taip pagerbiami vyrai ir moterys, „kurie prieš šimtą metų kilo į kovą už savo tėvynės ateitį ir jos gerovę“.
„Su širdyse degančia meilę Lietuvai, tėvynei, ką simbolizuoja šis paminklas, jie drąsiai žengė pirmyn, siekdami Didžiosios ir Mažosios Lietuvos vienovės. Ne tik patyrę kariai, bet ir šauliai, studentai, taip pat – vietos gyventojai, ryžosi įgyvendinti seną svajonę – atverti Lietuvai vartus į jūrą, vartus į Pasaulį“, – sakė valstybės vadovas.
Pasak Prezidento, ne visiems buvo lemta grįžti į namus, bet ir aukodami savo gyvybę, šie žmonės „priartino istorinės reikšmės susijungimą“.
„Ne visiems, deja, buvo lemta sugrįžti į gimtuosius namus, tačiau net ir aukodami savo gyvybę, šie Lietuvos karžygiai priartino istorinės reikšmės susijungimą, išskirtinį įvykį, be kurio šiandien negalėtume įsivaizduoti modernios Lietuvos valstybės. Lemiamu tapo sukilimo dalyvių įkarštis siekti užsibrėžto tikslo, kaip ir jų tikėjimas pergale. Ne mažiau svarbus buvo įžvalgumas Lietuvos valstybės kūrėjų, kurie visiškai tiksliai įvertino to meto geopolitinę situaciją, priėmė savalaikį sprendimą ir ėmė drąsiai veikti, kad apsaugotų nacionalinius interesus“, – ceremonijoje kalbėjo LR Prezidentas.
G. Nausėdos teigimu, šiandien galime didžiuotis, kad esame tokių „drąsių ir išmintingų žmonių palikuonys bei įpėdiniai“.
„Tačiau geriausias jų vizijos ir veiklos įvertinimas – tai, kad mūsų šalis tvirtai susieta su Baltijos jūros toliais, o kartu – ir su plačiuoju pasauliu. Džiaugiuosi, kad šiandien Klaipėda ir jos kraštas stovi ant tvirtų, kad ir permainingų, istorinių pamatų, turi aiškią perspektyvą. Svarbiausia – turi tą savitumą, kuris žavi Lietuvos žmones. Nuoširdžiai džiaugiuosi dėl to ir kaip Lietuvos Respublikos pilietis, ir kaip ištikimas Klaipėdos miesto sūnus“, – kalbėjo Prezidentas.
Renginyje Klaipėdos skulptūrų parke, prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“, dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, dėkodamas už Prezidento išreikštą pagarbą istoriniam įvykiui.
„Gyvename vienoje valstybėje, valstybėje ne prie jūros, bet jūrinėje valstybėje, kurios sostinė prasideda čia, kurios jūrinės valstybės ambicijos prasideda čia, kurios jūrinės valstybės stiprybė prasideda čia ir, tikiuosi, kad visi vienodai tą suprantame. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo kraštu, savo miesto istorija. Šiandien mes sau turime kelti sau uždavinį gyventi ir dirbti taip, kad mūsų darbais didžiuotųsi ateities kartos“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Jautrioje ceremonijoje prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“, padėti gėlių vainikai, skambėjo Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro Žvejų rūmų mišraus choro ,,Cantare“ ir Karinių jūrų pajėgų orkestro atliekama kompozitoriaus ir dirigento Stasio Šimkaus daina „Lietuviais esame mes gimę“. Šventinį renginį vainikavo Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės būrio priesaikos ceremonija.
1923-ųjų metų sausį Klaipėdoje įvyko ginkluotas sukilimas, kai apie 1100 Lietuvos savanorių sausio 10-osios naktį pradėjo karinę operaciją, siekdami susigrąžinti uostamiestį. Tikslingai suplanuota operacija pavyko 1923 metų sausio 15 dienos naktį. Po jėga iškovotų paliaubų, 1923 metų vasario 16 dieną Ambasadorių konferencijoje buvo priimtas sprendimas Klaipėdos kraštą prijungti prie Lietuvos. Šių įvykių sukakties proga Seimas 2023 metus paskelbė Klaipėdos krašto metais.
