Klaipėdos kamerinio orkestro trys dešimtmečiai – nuo patikėjimo idėja iki „alkio“ kūrybiškumui
Gruodį kūrybinės veiklos trisdešimtmetį minėsiantis Klaipėdos kamerinis orkestras – aktyvus uostamiesčio muzikinės kultūros identiteto kūrėjas. Išskirtiniais profesionaliojo scenos meno projektais kolektyvas formuoja originalias orkestro koncertų tradicijas ne tik Lietuvoje, bet ir pasauliniu mastu. Apie Klaipėdos kamerinio orkestro pirmuosius kūrybinės veiklos žingsnius bei kokį savo veidą jis formuoja šiandien, pasakoja orkestro įkūrėja, pirmoji meno vadovė, altininkė Liuda Kuraitienė ir dabartinis orkestro meno vadovas, violončelininkas Mindaugas Bačkus.
Liuda Kuraitienė, Klaipėdos kamerinio orkestro įkūrėja:
– Kaip Jums gimė idėja suburti Klaipėdos kamerinį orkestrą?
– Nuo pat vaikystės, kai pradėjau muzikuoti, svajojau groti kolektyve. 1973 metais persikėliau gyventi iš Vilniaus į Klaipėdą ir čia teko groti įvairių sudėčių kolektyvuose. Visada mėgau kažką kurti, mokytis, tobulėti. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, visoje šalyje įvyko didelis dvasinis pakilimas, kūrėsi nauji kolektyvai. Tuo metu, dėstant Klaipėdos universitete, kilo noras suburti kamerinį orkestrą. Su kolege dėstytoja Valentina Taratunina prikalbinome groti orkestre savo studentus ir 1992 m. lapkričio 7 d. įvyko pirmoji kolektyvo repeticija, o gruodžio 22 d. – pirmasis koncertas.
– Kokia buvo naujai suburto orkestro veiklos pradžia?
– Mums trūko dirigento. Nusprendėme pasikviesti diriguoti Dmitrijų Zlotniką. Parepetavę kartu pusantro mėnesio išdrįsome koncertuoti. Tas koncertas buvo gal kiek mėgėjiškas. Grojome iš entuziazmo ir, žinoma, be jokio honoraro. Kurį laiką repetuodavome mums skirtose universiteto patalpose, vėliau kolektyvą priglaudė Muzikos centras, įsikūręs buvusiuose karininkų rūmuose. Nuo 1994 metų kovo nusprendėme groti be dirigento, kas dar labiau subūrė kolektyvą, atsirado tarpusavio susigrojimas. Vien per likusius 1994 metų mėnesius mes turėjome 29 koncertus Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose. Vėliau oficialiai įgavome Muzikos centro kolektyvo statusą. Augo biudžetas, pradėjome gauti nedidelius atlyginimus. Mūsų profesiniam augimui didelę įtaką padarė profesoriaus Saulius Sondeckio nuoširdus orkestro palaikymas. Jis labai padėjo asmeniniais patarimais, repertuaru, daug kartų dirigavo mūsų koncertuose.
– Koks buvo pirmasis Klaipėdos kamerinio orkestro koncertas?
- Labai gerai prisimenu pirmąjį koncertą. Jis vyko Klaipėdos universiteto salėje. Koncertą pradėjome pirmuoju kūriniu J. S. Bacho „Arija“. Prisimenu tuos pirmus nedrąsius garsus, visų orkestrantų jaudulį, kaip publika mus priims. Susirinko pilna salė žmonių. Pirmame mūsų koncerte skambėjo L. Boccherini „Menuetas“, B. Britteno „Paprastoji simfonija“, J. Naujalio „Svajonė“ ,W. A. Mozarto „Divertismentas F-dur“ ir B. Pergoesi „Koncertino“.
- Kokios ryškiausios asmenybės ir kūrybiniai projektai prisidėjo prie sėkmingo Klaipėdos kamerinio orkestro augimo?
- Mums labai didelę įtaką padarė draugystė su tuometiniu Vokietijos ambasadoriumi Reinhardtu Krausu, kuris buvo ne tik mūsų mecenatas, bet ir pats grojo altu. Jis daug kartų atvažiuodavo pagroti su orkestru, organizavo koncertinius turus po Lietuvą ir Vokietijoje. Per beveik 17 mano vadovavimo orkestrui metų turėjome įvairių dirigentų – profesorių Saulių Sondeckį, Robertą Šerveniką, Tomą Ambrozaitį, Mindaugą Piečaitį. Su pastaruoju įrašėme video koncertą „Catcerto“ Youtube platformoje su „žymiąja pianiste“ kate Nora. Šis įrašas jau yra surinkęs virš 8,6 milijono peržiūrų. Labai didelį postūmį orkestrui padarė italų dirigentas Dante Anzolini. Su juo paruošėme vieną sudėtingiausių programų (taip pat B. Bartoko „Divertismentą“, A.Dvoržako „Serenadą“, O.Respighi „Senovinių šokių siuitą“). Esame groję itin sudėtingą amerikiečių kompozitorių programą su dirigentu Mario de Bonaventura iš JAV, Dariumi Lapinsku iš JAV, Georgu Maisu iš Vokietijos. Grojome su daugeliu Lietuvos solistų – Ingrida Armonaite, Audrone Pšibilskiene, Raimundu Katiliumi ir dar daug kitų. Keletą kartų dalyvavome festivaliuose Lenkijoje, o Lietuvoje buvome pastovus festivalio „Klaipėdos muzikinis pavasaris“, Šiaulių „Resurexit“, Palangos „Nakties serenadų“ ir daugelio kitų dalyvis. Orkestro iniciatyva kas mėnesį buvo rengiami koncertai su muzikos mokyklų vaikais „Muzikos laiškai“, labdaros koncertai. Sunku visus ir suskaičiuoti – viso virš 500 koncertų. Išleidome keletą bukletų, kompaktinių diskų.
- Kaip Jūsų akimis šiandien atrodo Klaipėdos kamerinis orkestras kultūriniame kontekste ir kaip vertinate jo kūrybinę veiklą?
- Labai džiaugiuosi, kad orkestrui vadovauja Mindaugas Bačkus. Jis yra kupinas entuziazmo muzikas, asmenybė. Orkestras yra gerose rankose. Vadovo indėlis į orkestro profesinį augimą akivaizdus – kolektyvas groja puikiai. Mindaugui Bačkui pradėjus vadovauti orkestrui, prasiplėtė atliekamas repertuaras – atsirado daugiau šiuolaikinių kompozitorių kūrinių. Klaipėdos kameriniame orkestre griežia labai aukšto lygio muzikantai. Visam kolektyvui linkiu susigrojimo, draugystės ir būti, kaip vienas kumštis.
Mindaugas Bačkus, violončelininkas, Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas:
– Kaip įvyko Jūsų pažintis su Klaipėdos kameriniu orkestru?
– Gyvenau ir dirbau Vilniuje, kartais atvažiuodavau koncertuoti į Klaipėdos koncertų salę. Girdėjau, kad gyvuoja toks kolektyvas – Klaipėdos kamerinis orkestras, bet iš tiesų mažai apie jį žinojau. Prisimenu, tai buvo vienas iš tų kartų, kai atvykau koncertuoti į Klaipėdos koncertų salę, įėjau į apytamsę salę, prisėdau žiūrovų dalyje ir ėmiau klausyti orkestro repeticijos. Dirigavo profesorius Saulius Sondeckis, klausiau, kaip atskiros instrumentų grupės groja, kaip žmonės jaučia muziką, kokią energetiką skleidžia. Tuo metu jau žinojau, kad kandidatuosiu į Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovo vietą, todėl man buvo įdomu analizuoti, kuo galėčiau būti naudingas kolektyvui, kokį ideologinį kelią galėčiau jiems siūlyti. Vėliau klausiau orkestro kompaktinės plokštelės. Pamenu, pirmasis kūrinys toje plokštelėje, kurio klausiau, buvo Edwardo Elgaro „Serenada styginiams“. Orkestro atlikimas man labai patiko.
– Kokį Klaipėdos kamerinį orkestrą prisimenate, kai pradėjote su juo dirbti?
– Orkestro nariai visada buvo bičiuliški ir nuoširdūs. Pamaniau, kad tai būdinga mažesnėms bendruomenėms mažesniuose miestuose. Žmonės lyg geriau vieni kitus pažįsta ir artimiau bendrauja ir man jie neatrodo pasikeitę iki šios dienos. Kai atėjau dirbti su orkestru prieš 12 metų, jame jau buvo suformuota nedidelio kolektyvo tarpusavio santykių filosofija. Žmonės buvo pakankamai familiarūs vieni su kitais, draugiški ir turintys tradiciją. Visa tai išliko iki šiol. Daugelis dirigentų atkreipia dėmesį, kad kolektyve vyrauja gera atmosfera ir tai itin svarbu. Dažnai dirigentai ar solistai atvažiuoja į koncertą su savo prašymais, įpročiais ir interpretacijomis. Orkestras geranoriškai pasiduoda toms idėjoms, ne stagnuoja, o keičiasi, tampa kūrybiškesnis, atviras pokyčiams. Tokia ir buvo idėja – turėti atvirą, truputį „alkaną” kūrybiškumo prasme kolektyvą.
– Kaip Klaipėdos kamerinis orkestras keitėsi iki šių dienų?
– Man sunku yra įvertinti orkestro pokyčius. Ko gero žmogus iš šalies, kuris nedalyvauja kolektyvo repeticijose kasdien, galėtų objektyviau tai įvertinti. Mes daug grojame šiuolaikinės, eksperimentinės muzikos, kūrinių džiazo, roko spalvomis. Ėmėme labai rimtai studijuoti barokinę muziką. Kvietėmės vienus geriausių pasaulio specialistų, kad jie mums padėtų kitaip suprasti ir išgirsti muziką, parašytą prieš 300–400 metų. Mano pareiga yra inspiruoti idėjas, kurių dėka kolektyvas išlieka spalvingas ir profesiškai patrauklus, gebantis prisidėti prie ateities muzikos formavimo ir muzikinės kultūros tendencijų puoselėjimo ne tik mieste, bet ir visoje šalyje. Šalia to per laiką formavosi orkestro ideologija – būti atviriems, geranoriškiems, nebūti iš anksto nusiteikusiems prieš naujoves ar kūrybinius ieškojimus.
– Kokiais Klaipėdos kamerinio orkestro pasiekimais labiausiai didžiuojatės?
– Man atrodo, aš širdyje labiau didžiuojuosi tuo, kad jaučiu kažkokius ypatingus jausmus žmonėms su kuriais esu kartu. Tarsi kažkoks nebylus artumas. Suprantu, kad tai gali būti iš dalies iliuzija, juk kiekvienas savaip jaučiame. Bet nematomas ryšys tarp mūsų man yra didžiausias stebuklas ir dalykas, kuriuo didžiuojuosi. Tuo tarpu profesiniai laimėjimai ar koncertai, kuriuos sėkmingai atlikome įspūdingose vietose, pavyzdžiui, Berlyno filharmonijos salėje, Ciuricho „Tonhalė“, Sankt Peterburgo „Marijos teatre“, yra svarbūs biografiniai orkestro faktai.
– Kokiomis savybėmis Klaipėdos kamerinis išsiskiria iš kitų panašių sudėčių kolektyvų?
– Klaipėdos kamerinis orkestras yra pristatomas kaip vienas dinamiškiausių profesionalių Lietuvos orkestrų. Aš pats galvodavau, ką tai reiškia? Šalyje yra daug dinamiškų kultūros procesų ir visi jie savaip dinamiški. Man pačiam dinamiškumas reiškia paslankumą. Kai grojame su barokinės muzikos specialistu, pavyzdžiui, iš Prancūzijos, mes priartėjame prie prancūziškos kultūros dalies, kuri yra savaip išskirtinė, atpažįstama itin mažam specialistų ratui. Na muzika aišku labai graži, todėl ir nesuprasdamas subtilybių gali ja mėgautis. Bet repeticijose mes susitapatiname su prancūzišku atlikimu ir tai jau yra paties kolektyvo ribų praplėtimas ir dinamiškumo augimas. Be to, Klaipėdos kamerinis orkestras groja su daug skirtingų solistų ir dirigentų, kurie įneša į kolektyvo muzikavimą naujų spalvų. Manau, tai taip pat yra viena iš dinamiškumo priežasčių. Jei nori būti dinamiškas, pirmiausiai turi būti atviras.
– Kaip ketinate pažymėti Klaipėdos kamerinio orkestro 30-uosius veiklos metus?
– Gimtadienio koncertą gruodžio 22 dieną pažymėsime labiau simboliškai. Koncerte klausytojai išvys skirtingų formatų pasirodymus, kurių galbūt dar nėra matę. Noriu palikti intrigą, bet galiu atskleisti, kad bus ne visai standartinis koncertas, bus netikėtumų, improvizacijos. Girdėsime orkestro istorijoje žymę palikusius kūrinius ar atlikėjus. Tuo tarpu jubiliejinis koncertų sezonas bus spalvingas, gastrolės Šveicarijoje, Ispanijoje, į Koncertų salę atvažiuos naujų, įdomių pasaulio kūrėjų, darančių didelę įtaką akademinės muzikos raidai pasaulyje. Toliau vystysimės ir klysime, tobulėsime ir nusivilsime, tikėsime, liūdėsime ir būsime dėkingi vieni kitiems už kelionę kartu per trumpą, bet turiningą muzikinį gyvenimą. Aš linkiu orkestro nariams branginti ir nepamesti to pamatinio nebylaus artumo tarpusavyje.
Klaipėdos kamerinis orkestras kūrybinės veiklos 30-metį pažymės šventiniu koncertu festivalio „Salve Musica” metu, gruodžio 22 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje.
