Rugsėjo 23-iosios pavakarę AB „Klaipėdos energija“ pastate buvo pristatyta senųjų koklinių krosnių tyrimams skirta knyga „Koklinių krosnių fenomenas: tarp praktinės naudos ir kultūrų komunikacijos“.
Į ją sudėtos Lietuvos archeologų, menotyrininkų, keramikų, rekonstruktorių, krosnių meistrų žinios apie koklių ir krosnių tradiciją. Knygą inspiravo Klaipėdoje vykusios konferencijos „Archaeologia urbana“ diskusijos. Leidinio sudarytojos KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologės dr. Raimondos Nabažaitės teigimu, knygos objektas ir pasirinkta industrinė erdvė, renginiui suteikė kontrastą, kuris padėjo išryškinti žmonijos pažangą, parodyti pakitusias šildymo sistemos tradicijas, kurti jungtis tarp praeities, dabarties.
Knygą pristatė bendraautoriai
Renginyje dalyvavo dauguma naujosios knygos bendraautorių. Jie dalijosi savo įžvalgomis apie Klaipėdos krašto ikikarinę koklių gamybą, Vilniaus matricų formavimą, Radvilų, Bauskės pilies krosnių rekonstrukcijas, kiškių medžioklių ikonografiją kokliuose ir vaikiškoje literatūroje, kiniškos kultūros įtaką Europos keramikai. Renginyje dalyvavo prof. dr. Dalia Klajumienė, dr. Jolita Liškevičienė (menotyrininkės, Vilniaus dailės akademija), Ina Line (menotyrininkė, Latvijos dailės akademija), archeologai dr. Mindaugas Bertašius (Kauno technologijos universitetas), dr. Irma Kaplūnaitė, dr. Rytis Jonaitis (Lietuvos istorijos institutas), Elena Aleksejava, Dainius Strazdas (VšĮ „Vilniaus puodžių cechas“) ir knygos sudarytoja dr. Raimonda Nabažaitė (KU archeologė, krosnių tyrinėtoja).
Leidinyje – pokalbiai apie krosnių amatą
Anot dr. Raimondos Nabažaitės, pristatomame leidinyje be mokslinės dalies skaitytojas ras kultūros rubriką, kurioje – du pokalbiai su senųjų krosnių meistrais apie krosnių priežiūrą, restauravimą, problemas ir vizijas. Viename iš jų pristatoma dar tik planuojamo kurti Lietuvos krosnyno idėja. Šis skyrius, pasak leidinio sudarytojos, aktualus platesniam visuomenės ratui, nes meistrų žinios ir patirtis dažnai lieka paraštėse. Tyrėjams jas buvo svarbu užrašyti ir taip išsaugoti.
Ant viršelio – Klaipėdos koklis, nukeliavęs net į Berlyną
Knygos sutiktuvių šventėje užsiminta, kad radinys, papuošęs naujos knygos viršelį, pasirinktas neatsitiktinai. Koklis su XVI a. anabaptisto lyderio atvaizdu, rasto Klaipėdos senamiestyje, atkreipė Vokietijos istorijos muziejaus kuratorių dėmesį. Jis dar 2017 m. metais buvo įtrauktas į pasaulinę parodą „Liuterio efektas. Protestantizmas – 500 m. pasaulyje“.
Paroda „Gyvos krosnys“ persikels į „Klaipėdos energijos“ vestibiulį
Renginyje be knygos pristatymo buvo eksponuojama KU mokslininkų parengta paroda „Gyvos krosnys“, kurioje demonstruojama daugiau nei 100 XIX-XX a. krosnių vaizdų iš įvairių Vakarų Lietuvos vietovių – Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Šilalės, Plungės, Telšių, Mažeikių, Skuodo rajonų. Vaizdais dalijosi gyventojai, išsaugoję šimtametes krosnis. Šia ekspedicija siekta skatinti žmones negriauti senųjų krosnių, o pritaikyti jas naujuose interjeruose. Po renginio parodos stendai perkelti į AB „Klaipėdos energija“ valgyklos vestibiulį, kur ji bus eksponuojama iki spalio 8 d.
Vaikai gamino senuosius koklius
Renginio dalyviai, apsilankę su atžalomis, nenuobodžiavo. Į knygos bendraautorių iš Vilniaus puodžių cecho dovanotą koklių gamybos edukaciją noriai įsitraukė ne tik mažieji. Koklių replikos buvo spaudžiamos iš matricų, kurios atkurtos pagal autentišką archeologinę medžiagą su figūriniais siužetais. Prie žaidybinės-pažintinės dalies prisidėjo stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“, kurį pagal uostamiesčio koklių tyrimus sukūrė trys klaipėdiečiai.
Koklių tema įkvepia menininkus
Renginio viešnia, rašytoja, kultūros apžvalgininkė, menininkė Sondra Simana pasidalino pačios kurta vaizdo medžiaga apie tai, kaip buvo kuriama portugališka Klaipėdos koklių interpretacija ant Klaipėdos kultūros ir komunikacijos pastatų sienos. Šio projekto apžvalga taip pat pristatyta naujoje knygoje.
Pristatymo renginį vainikavo Donato Bielkausko ir Kristijono Lučinsko dovanota Etno Ambient muzika, simboliškai apjungianti dabarties ir praeities sankirtas, kuriomis ir grįsta viso renginio idėja. Abu kompozitoriai gyvena ir kuria Klaipėdoje, dalyvauja įvairiuose kultūriniuose projektuose, į savo kūrybą „įsileidžia“ kultūros paveldo tematiką, muziką skleidžia netikėtose erdvėse, taip sukurdami netikėtumą ir klausytojams.
Apie leidinį
„Archaeologia urbana” serijos I-asis tomas „Koklinių krosnių fenomenas. Tarp praktinės naudos ir kultūrinės tradicijos” skirtas tarpdiscipininiams koklinių krosnių ir koklių tyrimams. Jis suskirstytas į tris dalis: mokslinę, informacinę ir kultūrinę. Pirmojoje dalyje publikuojami archeologų, istorikų, menotyrininkų, keramikų, rekonstruktorių, muziejininkų mokslo straipsniai, kuriuose nagrinėjama koklių gamybos problematika, Lietuvos ir Latvijos krosnių rekonstrukcijų būdai, analizuojama dvarviečių medžiaga, kultūrų komunikacijų kontekstai ir jų įtaka koklininkystei. Informaciniais tekstais pristatomi muziejų rinkiniuose saugomi kokliai.
Leidinio kultūrinėje dalyje „Mokslas arčiau kasdienybės” pateikiami krosnininkų praktiniai patarimai, jų patirtys, apžvelgiami koklininkystės tyrimų inspiruoti kultūros, meno projektai, pristatomi dešimtmečio leidiniai, mokslo aktualijos.
„Archaeologia urbana” leidinys „Koklinių krosnių fenomenas. Tarp praktinės naudos ir kultūrinės tradicijos” gausiai iliustruotas. Jį galima įsigyti KU knygyne.
Dr. Raimonda Nabažaitė, KU archeologė, knygos sudarytoja
KU nuotr.
