KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2022 m. rugsėjo 16 d., penktadienį, 17.30 val. atidaroma Mindaugo Kavaliausko fotografijų paroda „A taškas“.
Vieni žmonės žiūri futbolą, kiti eina žvejoti. O šie žmonės – stebėti lėktuvų.
Žavėtis aviacija pradėta tada, kai į orą pakilo pirmosios skraidymo mašinos. Daugelis vaikų, gimusių XX a. II pusėje, dar prisimena, kai savaitgaliais tėvai juos veždavosi į oro uosto apylinkes stebėti lėktuvų. Šiandien lėktuvų stebėjimas yra kur kas kompleksiškesnis reiškinys, kurį lydi daugybė „kur?“, „kodėl?“, „kada?“, „kas?“, „kaip?“ ir „oho“. Kai kuriuose „A taškų“ oro uostuose įrengtos specialios lėktuvų stebėjimo zonos, pastatytos platformos. Šiose vietose aviacijos entuziastams leidžiama priartėti prie lėktuvų, kad jie galėtų pamatyti kabinose sėdinčius pilotus, išgirsti reaktyvinių variklių ūžesį.
Į „A taškus“ lankytojai ateina fotografuoti, žymėtis lėktuvų registracijos numerių. Čia jaudinantis aviacijos vaizdas ir garsai dera su sportine veikla, užkandžiavimu, vaikų edukacija, romantiškais susitikimais ar netgi terapija. Vieni žmonės į šias vietas atvyksta atsisveikinti su artimaisiais ir stebėti, kaip jų lėktuvai pakyla, o kitiems lėktuvų judėjimas – tai būdas įveikti namų ilgesį. Prisiekusiam skrydžių stebėtojui apsilankymas kiekvieno pakeleivingo oro uosto „A taške“ gali prilygti piligrimystei.
Ciklo „A taškas“ fotografijos buvo kuriamos Oklando (Naujoji Zelandija), Singapūro, Šv. Martyno salos, Stambulo, Vilniaus, Rygos, Varšuvos, Berlyno, Kopenhagos, Frankfurto, Londono, Paryžiaus, Tulūzos, Barselonos, Lisabonos, Ciuricho, Atlantos, Hjustono, Los Andželo, San Francisko, Sietlo, Vašingtono ir kitų miestų oro uostuose ar aplink juos.
2015 m. pradėtas ciklas „A taškas“ yra antroji Mindaugo Kavaliausko „travel’AIR“ projekto, tyrinėjančio žmogiškąjį civilinės aviacijos veidą, dalis.
Apie autorių
Mindaugas Kavaliauskas (g. 1974) yra lietuvių fotografas, kuratorius ir kultūros vadybininkas, gyvenantis Kaune. Nuo 1993 m. Lietuvos fotografų asociacijos narys. 1989–1992 m. mokėsi Kauno fotomeno mokykloje. Kauno Vytauto Didžiojo universitete įgijo meno istorijos bakalauro (1996) ir magistro (2000) laipsnius. 1997–1998 m. mokėsi Nacionalinėje fotografijos mokykloje Arlyje, Prancūzijoje; 1998 m. – ENSB-A Paryžiuje. 2000–2001 m. mokslo metus praleido Lozanos universitete, Šveicarijoje, tuo pačiu metu stažavosi „Musée de l’Elysée“.
Susidomėjimas dokumentine fotografija Kavaliauską paskatino kurti pirmąjį didelės apimties kūrinį „Kražių portretas“ (2001–2003), kuris buvo eksponuotas Europoje ir už jos ribų. Pradėjęs organizuoti festivalį KAUNAS PHOTO (2004), fotografas asmeninei kūrybai nebeturėjo laiko. Tačiau dažnai skraidydamas į parodas, festivalius ir portfolio peržiūras Europoje ir už jos ribų, atrado, kad fotoaparatu galima atvaizduoti žmogaus santykį su aviacija oro uostuose, lėktuvuose. Taip gimė projekto „travel’AIR“ idėja. Šias fotografijas vėliau publikavo„The New York Times“ (JAV), „Die Zeit“ (Vokietija), „IlPost“ (Italija) ir daugelis kitų naujienų ar fotografijos portalų, leidinių. „travel’AIR“ serijos fotografijos buvo eksponuotos Lietuvoje, Belgijoje, Naujojoje Zelandijoje, Ukrainoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje. 2013 m. buvo išleista knyga „travel‘AIR“ apie keliautojus lėktuvu. 2022 m. pabaigoje planuojama „A-SPOT“ dalies knyga.
KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2022 m. rugsėjo 16 d., penktadienį, 17.30 val. atidaroma Liepojos universiteto Meno tyrimų laboratorijos „MPLab“ menininkų grupės paroda „Mindful explorations / Sąmoningi tyrinėjimai“, kuratorė – Paula Vītola.
Tarpdisciplininio meno parodoje „Sąmoningi tyrinėjimai“ šeši Latvijos menininkai iš Liepojos pristato savo meninius tyrinėjimus apie mūsų suvokimą, gyvenimo būdą bei santykį su technologija ir aplinka. Savo tyrinėjimus šie menininkai vykdo pasitelkę įvairias technikas ir medijas – garsą, vaizdą, videoįrašus, taip pat dirbtinio intelekto įrankius, virtualiąją bei išplėstinę realybę – visi šie dalykai padeda sukurti naujas sąsajas bei eksperimentuoti su gamtiniais ir pramoniniais reiškiniais.
Parodos dalyviai: Maija Demitere, Anna Priedola, Paula Vītola, Gustavs Lociks, Marta Gūtmane, Krista Dintere.
Marta Gūtmane pristatys ant kabančių skalbinių dėl Liepojos uosto taršos nusėdusių kietųjų dalelių vizualizaciją. Šis darbas buvo atliktas nuo 2020 m. lapkričio 29 d. iki 2021 m. kovo 1 d. fotografuojant iškabintas medžiagas, su kuriomis buvo visaip sąveikaujama. Iš šių nuotraukų vėliau buvo sukurta animacija virtualioje aplinkoje.
Garso menininkė Krista Dintere tyrinėja Liepojos ežero paviršių – gamtos ir kultūros susidūrimo liniją. Menininkė sukūrė garsų kompoziciją, kuria pasakojama istorija, kaip paviršiaus pasaulį mato (ar girdi?) tie, kurie gyvena po ežero paviršiumi.
Anna Priedola – tarpdisciplininio meno atstovė, besidominti tarprūšine maisto gamyba, maisto konservavimu, atliekų nepaliekančia (angl. „zero-waste“) mityba ir kitokia tvarios virtuvės praktika. A. Priedola pristatys receptų knygą, kurioje ne šiaip tiesiog surašyti patiekalų ingredientai – ji kartu yra ir užkandis, o skaitytojas galės ne tik perskaityti joje užrašytus žodžius, bet ir užuosti produktą, pajausti jo tekstūrą bei kitas savybes.
Maija Demitere tyrinėja maisto gamybos praktiką bei gali pasiūlyti tvaresnių kieme ar ant palangės kultivuojamos daržininkystės metodų. Ji labiausiai domisi vietiniais valgomais, nedidelį pėdsaką aplinkai paliekančiais ir nedaug vandens reikalaujančiais augalais, biologine įvairove ir holistiniu požiūriu į sodininkystę, psichikos sveikatą ir gamtą.
Paula Vītola kuria įvairias sąveikas, kuriomis šviesa paverčiama garsu. Jos darbas – medijų archeologijos tyrinėjimai, kuriuos įkvėpė fotofonas – prieš daugiau nei 150 metų Alexanderio Grahamo Bello sukurtas pirmasis bevielis įrenginys.
Gustavs Lociks tyrinėja skaitmeninio ir dirbtinio intelekto įrankius, kuriais sintetinami nauji žodžiai ir aplinka mėginant išsiaiškinti, kas yra tikra ir dirbtina mūsų šiuolaikiniame technologijų pasaulyje.
Auditorijai taip pat bus pristatomi išplėstinės realybės darbai „ASTE. Art, Science, Technology, Education“ „ART+“ programėlėje. Parodos Klaipėdoje metu bus galima pamatyti penkis išplėstinės realybės darbus. Norintiems išmėginti šią patirtį reikės telefono arba planšetinio kompiuterio ir ausinių. Atėjus į tam tikrą vietą ir meno kūrinį radus, jis pasirodo išplėstinėje realybėje ir žiūrovas gali apžiūrėti visus objektus tiek iš toli, tiek iš arti. Kviečiame pasivaikščioti tarp objektų ir įsigilinti į skirtingus pojūčius bei galimas garsų kombinacijas.
Parodą organizuoja „ASTE“ Liepojos universiteto Meno tyrimų laboratorija „MPLab“ kartu su Klaipėdos kultūrų komunikacijų centru. Liepojos menininkų organizacija „ASTE“ rengia įvairius regioninio bei tarptautinio lygio kultūrinius ir edukacinius renginius, taip pat kitus su meno tyrimais, medijomis ir garso menu susijusius projektus.
Meno tyrimų laboratorija „MPLab“ plėtoja naujųjų medijų meno švietimą Liepojoje bei yra struktūrinis Liepojos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto tyrimų padalinys. „MPLab“ tikslas – tyrimai naujųjų medijų, kultūros ir švietimo srityse bei sudaryti dinamiškos, novatoriškos ir reaktyvios medijų meno tyrimų ir švietimo erdvės kūrimas.
Paroda ir „ART+“ objektai buvo sukurti padedant Liepojos savivaldybei, Liepojos miesto savivaldybės Kultūros skyriui, Kuržemės regionui, Latvijos valstybiniam kultūros kapitalo fondui ir Liepojos universitetui. „ASTE“ renginiai ir „ART+“ projektai buvo sukurti EIT Naujojo europinio bauhauzo projekto „Maisto auginimas Liepojoje“ metu remiant Europos Sąjungos Europos Inovacijų ir Technologijų (EIT) institutui.
KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2022 m. rugsėjo 16 d., penktadienį, 17.30 val. atidaroma Gyčio Arošiaus personalinė tapybos paroda „Praeities ateitis“.
Pastaruoju metu nuolat pasikartojančių globalių ir technologinio progreso paskatintų katastrofų akivaizdoje pastebimas visuotinis susidomėjimas ateities problematika, filosofijos, kultūros ir meno lauke ryškėja pesimistinės ateities vizijos. Istoriškai žvilgsnis į ateitį nėra unikalus ar būdingas išskirtinai dabarčiai, bet šiandien žmonijos pabaigos nuojautos motyvas tampa kaip niekad aktualus dėl žmonijos veiklos masto. Pesimistinės vizijos visuomet lydi krizinius laikotarpius, pradedant bibliniais apokalipsės siužetais, baigiant šių dienų menui būdingais svarstymais apie globalinio atšilimo pasekmes.
Tapytojas Gytis Airošius savo kūryboje siekia atskleisti praeities, dabarties ir ateities susitelkimą į kultūrinę ir individualią sąmonę, joje išnyrančius civilizacijos istorijos ir prognostinius pėdsakus. Išryškindamas linijų tarp rizikos, nuolatinio pavojaus ir saugumo nykimą, taip pat atskleisdamas šiuolaikinio individo baimes ir neužtikrintumą, paskatintus nebevaldomos „sistemos“, dabartį savo kūryboje menininkas atskleidžia kaip neišreikštos, neįvykusios arba nematomos distopijos vaizdinį.
Tapyboje įveiklinęs savo pasąmonėje esančius vaizdinius, juos suvokia kaip kultūrinės atminties pėdsakus, žyminčius praeityje buvusius šviesios ateities pažadus. Šiuos vaizdinius kūrėjas apmąsto kaip galimybes spekuliuoti apie tai, kaip atrodytų aplinka, įgyvendinus pačius ambicingiausius ar pavojingiausius megaprojektus, architektūros kūrinius ar technologijas.
Kurdamas fiktyvius siužetus, G. Arošius nagrinėja nesamo pasaulio belaikiškumą, alienacijos ir paranojos jausmus, rekonstruoja užmirštus utopinius projektus ar militaristines technologijas, didžiausius industrinius projektus, juos perteikdamas per niūrią, tamsios mėlynos spalvos ir gilaus erdviškumo paletę. Pabrėždamas civilizuoto ir urbanistinio gyvenimo koncepcijas bei technologinio progreso keliamą nepasitikėjimo jausmą, menininkas siekia jį perkelti į tapybą, tokiu būdu žiūrovui komunikuodamas savo kūrybinę strategiją, kurią galima įvardinti kaip retrofuturizmą. Jo darbuose gausu nuorodų į brutalistinę architektūrą, metalines konstrukcijas, mašinas, karinę techniką ir joje lyg po truputį išnykstančių žmonių figūras, kurios išryškina disonansą tarp technologinio tobulėjimo ir tykančios destruktyvumo pajautos, dirbtinės, gamtai besipriešinančios erdvės.
Apie autorių
Gytis Arošius (g. 1996 m.) Vilniaus dailės akademijoje 2019 m. baigė tapybos bakalauro, 2021 m. – tapybos magistro studijas. Menininkas yra surengęs kelias solo parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje bei užsienyje, tarp jų: Jaunojo tapytojo prizo finalininkų parodose 2021 ir 2019 m., Algimanto Švėgždos piešinių konkurso finalininkų parodoje, Tarptautinėje tapybos trienalėje „(Ne)determinuota“ ir kt. Šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje.
Parodos veiks iki 2022 m. spalio 9 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).
Renginio metu bus fotografuojama ir / ar filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie gali būti viešinami įvairiose medijos priemonėse.
