Tarptautinis žydų kultūros festivalis „Šalom visuos kraštuos“ grįžta į Klaipėdą!
Rugsėjo 2 d. – spalio 15 d.
Tarptautinis festivalis, skirtas žydų tautos istorijos, kultūros, meno, tradicijų pažinimui „Šalom visuos kraštuos“ vyks antrą kartą ir yra Klaipėdos miesto 770-jam gimtadieniui skirtų renginių programos dalis. Gausi renginiais, graži ir prasminga šventė vėl kvies visus susitikti koncertuose, pokalbiuose, kino filmų peržiūrose, parodose, kūrybinėse dirbtuvėse, žydų tradicinių šokių pamokose, ekskursijose.
Šiais metais festivalio svečiai atvyksta iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Izraelio, Švedijos, Lenkijos, Vokietijos. Netrūks įdomių, neeilinių susitikimų ir su festivalio dalyviais iš Lietuvos.
Festivalį atidarysime neeiline, konkrečiai šiam festivaliui atrinktų knygos ženklų (ekslibrisų) paroda „Žydų kultūros pėdsakai.“ Parodą, kurioje eksponuojami skirtingais laikotarpiais sukurti žydų ir lietuvių tautybės menininkų ekslibrisai, atrinko ir pristato Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) Knygos grafikos centro ir Gerardo Bagdonavičiaus ekslibriso fondas.
Užsimezgus bendradarbiavimui su Vilniaus Gaono Žydų istorijos muziejumi bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi, atsirado galimybė pristatyti pasaulyje žinomo litvako menininko Samuelio Bako kūrybą. Pirmą kartą klaipėdiečiai turės progą susipažinti su pasaulyje žinomo menininko darbais.
Šių metų festivalyje klaipėdiečių lauks susitikimas su žydų liaudies muzika. Turėsime unikalią galimybę klausyti iki šiol neskambėjusius Klaipėdoje muzikinius kūrinius- dainas, sukurtas tuometiniuose Lenkijos štetluose.
Garsinio pasivaikščiojimo „Neegzistuojanti knyga“ metu kviesime klaipėdiečius atrasti istorinį Klaipėdos sinagogų garso paveldą seniausiais jų gyvavimo laikais, įsiklausyti į garsinę realybę, supančią, deja, jau neegzistuojančias, sinagogas šiandieną.
Viešnia iš Švedijos Dr. habil. Urszula Chovaniec supažindins mus su žydų tautybės moterų literatūriniu palikimą XX a., feministine perspektyvą jų kūryboje, moterų rašytojų gyvenimu kovojant, pasitelkus literatūrą, už pripažinimą „vyriškame pasaulyje.“
Susitikime su talentingu jaunosios kartos rašytoju Iddo Gefen (Izraelis) turėsime progą ne tik kalbėtis apie šiuolaikinę literatūrą Izraelyje. Iddo Gefen, tyrėjas ir rašytojas, turintis disleksijos sutrikimą, pasakos apie smegenų ir disleksijos ryšį, apie strategijas bei įrankius, kurie jam padėjo įveikti sunkumus, susijusius su šiuo sutrikimu.
Klaipėdiečiams pažįstama gidė, turistinių maršrutų kūrėja Laurencija Budrytė-Ausiejienė kvies į ekskursija „Žydai XIX-XX a. Klaipėdoje.“ Ekskursijos dalyvių lauks ir skanieji žydiškieji beigeliai. O kaip gi be jų?!
Komiksų kūrimo dirbtuves paaugliams „Mėmelio žydų istorijos: pasakoti vaizdais“ ves žinoma komiksų autorė, judaikos tyrėja, jidiš kalbos vertėja Miglė Anušauskaitė.
Apie tai kaip kito žydų aprėdo tradicijos istorijos eigoje, kokią įtaką darė žydų tradicinei aprangai kitos kultūros ar tradicinis kostiumas gyvuoja šiais globalizacijos laikais, sužinosime paskaitoje „Žydiško kostiumo istorija.“ Po paskaitos turėsime unikalią progą „gyvai“ susipažinti su tradiciniais žydų tautos bei šiuolaikiniais izraelietiškais šokiais ir net patys mokysimės juos šokti!
Kaip ir praeitais metais, taip ir šių metų festivalyje lauks Izraelio režisierių filmai, kuriuose ir karčios istorinės tiesos, ir jaunos moters gyvenimas etninių, religinių, socialinių konfliktų fone.
Už galimybę demonstruoti filmus esame dėkingi Izraelio ambasadai Vilniuje.
Visiems kam įdomu plačiau sužinoti apie Mėmelyje veikusią Žydų istorijos ir literatūros draugiją (Verein für jüdische Geschichte und Literatur), bei susipažinti su draugijai vadovavusio L. Šeinhauzo asmenybe, jo literatūrinio palikimu, kviečiame į paskaitą/diskusiją „Žydų istorijos ir literatūros draugija ir jos centrinė figūra Leon Scheinhaus.“
Festivalio uždarymo renginys – koncertas „Auksinė Jeruzalė.“ Koncerte skambės ypatingai gražios, jautrių emocijų kupinos dainos apie Jeruzalę, apie tikėjimą ir viltį, apie išmintį ir begalinę meilę Mamai. Dainos bus atliekamos hebrajų bei jidiš kalbomis.
Ir šiais metais festivalio renginiai yra nemokami.
Festivalio programa: http://www.zydukulturosdienos.lt/lt/pradinis/
Dailininko Ramūno Petrusevičiaus ekslibrisas
