300 metų meno kūriniui – tai daug ar mažai? Būtent prieš tiek laiko buvo sukurti geriausiais baroko epochos orkestriniais kūriniais laikomi šeši Brandenburgo koncertai. Jų autorius – Johannas Sebastianas Bachas. Visus šešis koncertus atliks Klaipėdos kamerinis orkestras festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ programoje „Brandenburgo koncertams – 300“ balandžio 23 d. 18.30 val.
Skambės geriausi baroko epochos orkestriniai kūriniai
Šiandien J. S. Bachas laikomas garsiausiu baroko epochos vokiečių kompozitoriumi. Jo meniniai atradimai turėjo didelės įtakos tolesnei muzikos istorijos raidai, iš jo kūrybos ir šiandien įkvėpimo semiasi įvairiausių kartų bei tautų muzikai. Todėl nestebina tas faktas, kad Bachas yra vienas dažniausiai atliekamų autorių visame pasaulyje.
Muzika vargonams tapo visos Bacho kūrybos pagrindu. Taip pat jis kūrė vokalinę instrumentinę muziką, kūrinius klavišiniams instrumentams, orkestrines siuitas, koncertus įvairiems instrumentams ir orkestrui. „Patys žymiausi yra šeši Brandenburgo koncertai, parašyti 1721 metais ir dedikuoti Brandenburgo markgrafui. Dedikaciją Bachas pasirašė 1721 metų kovo 24 dieną.“ – teigia Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus. Jis pasiūlė „Klaipėdos muzikos pavasario“ festivalyje atlikti visus šešis Brandenburgo koncertus, taip paminint jubiliejinę jų sukūrimo sukaktį.
Tuo metu J. S. Bachas buvo garsus atlikėjas, su kuriuo nedrįsdavo varžytis net didžiausi to meto virtuozai. Tačiau jo kuriamos muzikos genialumą tais laikais mažai kas suprato. Kompozitoriui mirus, kūriniais niekas nesirūpino, todėl daug jų dingo. Taip vos nenutiko su Brandenburgo koncertų rankraščiais per II pasaulinį karą, kai traukinį, kuriuo važiavo Bacho partitūras gabenęs bibliotekininkas, pradėjo bombarduoti. Laimė, kad žmogui pavyko pabėgti iš traukinio į netoli esantį mišką kartu su neįkainojamos vertės Bacho rankraščiais…
Brandenburgo koncertai, kuriuos Bachas parašė gyvendamas Kiotene, sumanyti skirtingos sudėties orkestrams. Pasak M. Bačkaus, III ir VI koncertai yra tik styginių solistams su klavesinu. Tačiau didžioji koncertų dalis (I, II, IV ir V) yra concerto grosso tipo kūriniai. Juose soliniai instrumentai derinami su likusia orkestro grupe.
Orkestro sudėtį papildys muzikai iš užsienio
Projekto unikalumas slypi tame, kad Klaipėdos kamerinio orkestro sudėtis papildoma originaliais pučiamaisiais instrumentais, kūriniai atliekami autentiškame 415hz derinime. Meno vadovo nuomone, „sumanymas yra labai įdomus, bet dar labiau sudėtingas dėl absoliučiai unikalių ir Lietuvoje negrojamų instrumentų: senovinių valtornų, barokinių obojų, fagoto, trimito“. Šios srities specialistų, kurie gerai įvaldę senovinius instrumentus, yra tik užsienyje. Pasaulinės pandemijos akivaizdoje šio ambicingo sumanymo įgyvendinimas tapo dideliu iššūkiu. Tačiau jis buvo įveiktas: orkestro sudėtį papildė Vytenis Giknius (barokinis traversas, išilginė fleita), Rodrigo Calveyra (išilginė fleita, Brazilija–Lietuva), Jon Olaberria (barokinis obojus, Ispanija), Emmanuel Laporte, Martin Roux (barokiniai obojai, Prancūzija), Florian Gazagne (barokinis fagotas, Prancūzija), Bruno Fernandes (barokinis trimitas, Portugalija), Nina Daigremont, Nicolas Chedmail (medžioklės ragai, Prancūzija).
Beje, pastarieji instrumentai Bacho partitūroje vadinami corni di caccia ir yra natūralūs. Šiuolaikinės valtornos pirmtakai tada dar neturėjo vožtuvinio mechanizmo. Šio mechanizmo taip pat neturi ir natūraliai skambantis barokinis trimitas. Tobulai groti šiais instrumentais yra nepaprastai sudėtinga.
Barokiniuose kūriniuose dažnai girdime ir viola da gamba – į dabartinę violončelę panašų, tik ne 4, o 6 ar 7 stygų senovinį instrumentą. Jais koncerte grieš Piotr Wacławik ir Julia Karpeta (Lenkija).
Klaipėdos kamerinio orkestro koncertmeisteris Konradas Levickis grieš ne tik mums įprastu smuiku, bet ir piccolo smuiku, jo kolegos Anna Luiza Aleksandrow-Bertash ir Ivan Bertash atliks solines altų partijas. Vienas iš pagrindinių vaidmenų – klavesinistui iš Prancūzijos
„Šiam sumanymui įgyvendinti reikalingas geras klavesinistas, atliekantis vieną pagrindinių basso continuo vaidmenų. Juo sutiko būti Vincentas Bernhardtas iš Prancūzijos. Jis yra fantastiškas atlikėjas“, – pasakoja M. Bačkus, klavesinistui taip pat patikėjęs dirigento funkcijas.
Geniali Bacho kūryba muzikos specialistų aukštinama dėl savo intelektualinės gelmės, techninio ir meninio meistriškumo. Ji neprarado savo aktualumo ir gyvybingumo net ir po 300 metų, kaskart suskamba naujai ir atveria vis gilesnius minties klodus.
Koncerto įrašo virtualiai bus galima klausytis šiais Klaipėdos koncertų salės interneto kanalais:
YouTube: https://bit.ly/38xRTEU
Facebook: https://fb.me/e/3wAXG83Oy
