Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) nuo 2021 m. kovo 4 d., ketvirtadienio, prasideda išskirtinis parodų eksponavimo ciklas „Kūrinys ant pakylos“.
KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda), nuo vasario 26 d. išeksponuotos dvi naujos 2021 metų parodos – Ginto Kavoliūno fotografijų paroda „Nature morte“ (kuratorė Danguolė Ruškienė) ir Sigitos Dackevičiūtės instaliacijų paroda „(Ekologinės) alteracijos“. Siekiant didinti parodos kūrinių prieinamumą, KKKC inicijuoja šio mėnesio ciklą „Kūrinys ant pakylos“.
Nepaisant parodų kaitos, dėl šiuo metu galiojančio karantino tenka atsisakyti tokių įprastų dalykų, kaip parodų atidarymai dalyvaujant lankytojams, kurie galėtų stebėti procesus čia ir dabar, užmegzti natūralų kontaktą su parodų autoriais bei kitais renginio dalyviais. Be to, parodų metu patekimas į ekspozicines erdves yra ribojamas arba šios galimybės visiškai neliko.
XXI a. skaitmenizuotos priemonės tokią atskirtį iš dalies mažina: tiek kultūrinių renginių, tiek vizualiųjų menų parodų formatas akivaizdžiai pakito, atsirado daugiau virtualių turų, vaizdo įrašų su kuratoriais ar edukatoriais bei tiesioginių transliacijų. Toks informacijos srautas palaipsniui tapo labai intensyvus, gausus ir patogus, nes jis prieinamas bet kuriuo paros metu, randamas paieškoje suvedus vos kelis raktinius žodžius, arba netikėtai „pagauna“ naršant internetinėje erdvėje. Iš pirmo žvilgsnio, tokiam informacijos vartojimui didelio pasirengimo tarsi ir nebereikia.
Tačiau kas lieka tarp kūrėjo, kūrinio ir parodos lankytojo? Didelė tuščia erdvė. Kūriniai išdėstyti ekspozicinėse erdvėse, tačiau nebeliko to natūralaus stebėtojo, tad kūrinio vertinimas tampa maksimaliai sąlyginis, apsprendžiamas iš nuotraukos ar vaizdo įrašo be galimybės iš esmės suvokti jo tūrį, mastelį, medžiagiškumą ir raiškos priemones. Tokia problematika, skatina pergalvoti kultūros prieinamumo kryptis bei kūrybiškiau išnaudoti turimus resursus.
Ciklas „Kūrinys ant pakylos“ – tai grįžimas prie natūralios būsenos. Jis orientuotas į apsilankymo parodoje idėją, kuomet žodžiai „esu parodoje“ įprasmina tiek menininką, tiek kūrinį, tiek ir lankytoją, nes šie trys elementai yra labai glaudžiai susiję tarpusavyje ir vienas be kito egzistuoja tik iš dalies. Todėl, nuo kovo 4 d. kiekvienas klaipėdietis ar į Klaipėdą užsukęs Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje gyvenantis asmuo turės galimybę apžiūrėti šiuo metu veikiančių parodų dalį. Visą šį laikotarpį (iki kovo 28 d.) kūriniai keis vienas kitą pasirinktinai kas 3-4 dienas ir bus eksponuojami pirmo aukšto nišoje, todėl simbolinį lankytoją pasitiks už lango, tik pakilus laiptais prie pagrindinio įėjimo. Čia egzistuos ir savotiškas paradoksas, saiko svertai: galima priartėti prie kūrinio pakankamai arti, bet ne per arti. Toks strateginis sprendimas aktualizuoja ir šiuo metu vyraujančias socialines nuotaikas bei užtikrina saugaus parodos lankymo galimybę nepažeidžiant ar neperžengiant apibrėžtų ribų.
Kadangi, žmogus iš prigimties yra linkęs priešintis diskomfortui, kartu tai ir savotiškas vidinis maištas, ir sveiko sarkazmo išraiška, todėl kiekvienas kviečiamas įsiamžinti prie tuo metu eksponuojamo parodos kūrinio, ir šiomis nuotraukomis dalintis socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“, nurodant grotažymę #esuparodoje, taip kuriant mėnesį trunkančių parodų lankytojų „bendruomenę“.
Pirmąjį „Kūrinį ant pakylos“ – Ginto Kavoliūno fotografijų „diptiką“ galima pamatyti nuo kovo 4 d. iki kovo 7 d.
