Projekto kūrėjai pabandė patikrinti, ko vertas posakis „kalbėti apie muziką yra tas pats, kas šokti apie architektūrą”. Nacionalinio transliuotojo televizijos kanaluose bei mediatekoje jau galima išvysti video ciklo „Šokis plius miestas“ trumpus programinius intarpus-vaizdo klipus, kuriuose per šokį, architektūrą ir video meną atskleidžiami unikalūs trijų didžiųjų šalies miestų architektūros objektai. Uostamiesčiui skirti keturi Šeiko šokio teatro video kūriniai, netikėta menų jungtimi žiūrovams leidžia pažvelgti į dažnai užvertus nuo svečių industrinio – jūrinio miesto objektus. Šokėjų judesio pasakojimai sukuria papildomą estetinį, poetinį matavimą, kontrastuoja ir kviečia naujai pažvelgti į Pietinį molą (Jūros vartai), „Klaipėdos energija“ šiluminę elektrinę, „Vakarų laivų gamyklos“ doką, pakeliamą Pilies ir pasukamą (grandinių) tiltus.
„Susitikus plastiškam, kinetiškam šiuolaikiniam šokiui ir grubiai, masyviai industrinei architektūrai išryškėja jų unikalios savybės. Būtent uostamiestyje, kur beveik visas architektūros paveldas sunaikintas II Pasaulinio karo metu ir po to įsigalėjus sovietų tvarkai, būtent jūrinio – industrinio miesto ženklai mums pasirodė įdomūs, išskirtiniai ir svarbūs atskleidžiant šiandieninio miesto tapatybę.“ – pasirinktą temą klipams komentavo Šeiko šokio teatro vadovė Agnija Šeiko.
Sujungti miestą ir uostą
Žinia, Klaipėda – vienintelis uostamiestis šalyje, tačiau paprastai svarbūs jūriniai objektai yra akylai saugomi, o patekti gali tik gavęs specialų leidimą ar užeiti su ekskursija. Ši uždaro uosto tradicija susiformavo sovietmečiu, kai uosto teritorija buvo griežtai saugoma ir išliko iki šiol, idant būtų užkirstas kelias nelaimingiems atsitikimams teritorijoje. Šeiko šokio teatro filmukai – tai siekis miestą ir uostą miestiečių sąmonėje „sujungti“, meninėmis priemonėmis prie miesto tapatybės prišlieti objektus, kurie Klaipėdą ir daro uostamiesčiu, tačiau tvoromis atskirti nuo miestiečio kasdienybės.
Vienos svarbiausių jūrinio miesto vietų, paribio zona, susitikimas su jūra ir pasauliu – molai, dar vadinami jūros vartais. Vaizdo klipe žiūrovai išvys šokį ant pietinio molo, kuris, kaip ir jo šiaurinis brolis, iškilo XIX a. viduryje. Čia susitinka civilizacija ir gamtos stichija, žmogaus trapumas ir siautulingos bangos.
Antrasis vaizdo klipas buvo nufilmuotas didžiausiame Baltijos jūros regione laivų remonto doke, esančiame bendrovės „Vakarų laivų gamykla“ teritorijoje. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šiose šaltomis metalo konstrukcijomis alsuojančiose erdvėse romantikos apraiškų surasti neįmanoma, tačiau geriau įsižiūrėjus, auksinėje vakaro šviesoje jos nušvinta dar nematytomis spalvomis, kurias menininkai sugebėjo įgalinti pasitelkdami šokio judesius ir muzikos garsus. Į industrinę erdvę, kurioje dominuoja geležis ir rūdys, šokis įneša neįprastą švelnumą ir judesio poeziją, taip meistriškai apjungiant, iš pažiūros, du skirtingus ir visiškai nesuderinamus pasaulius.
„Bendrovė „Vakarų laivų gamykla“ visada buvo ir ateityje išliks atvira menui bei meno sklaidai. Nors šokio ir muzikos bei gamybos kryptis kardinaliai skiriasi, tačiau į šį, 235 metrų ilgio bei 45 metrų pločio, laivams remontuoti skirtą doką, buvo pažvelgta naujomis, kūrybos kupinomis akimis. Pasirodo, meno pasaulio ir jūrinės inžinerinės pramonės sinergija ne tik įmanoma, bet ir geba subrandinti įspūdingus vaisius, kuriais mėgausis daugelis meno mylėtojų“, − teigė „Vakarų laivų gamykla“ komunikacijos vadovė Jolanta Toliušytė.
Trečiajame klipe pasirodo „Klaipėdos energijos“ Danės elektrinė – menkai miestiečiams pažįstama istoriškai vertinga vieta su gigantiškais, 7 aukštų namui prilygstančiais, garo katilais ir 1934 metais čia sumontuotomis ir vis dar veikiančiomis vokiškomis AEG elektros gamybos turbinomis.“ – įdomiais faktais dalinosi AB „Klaipėdos energija“ technikos direktorius Vilius Buinevičius.
1929 metais buvusioje medienos krovos biržos vietoje iškilusi jėgainė šilumos energiją tiekia iki šiol, nors pirminę savo misiją – elektros gamybą – ji nustojo vykdyti 2013 metais. Tuo metu Klaipėdos valdžia ėmė kalbėti apie tai, kad elektrinės teritoriją reiktų atverti miestiečių poreikiams, galbūt dalį nebenaudojamų erdvių perleisti menininkams.
Ketvirtasis video darbas dedikuotas unikaliam uostamiesčio fenomenui – pakeliamiems ir pasukamiems tiltams. Klipo kūrėjams tiltai – tai atviro miesto ženklai. Jie simboliškai jungia, padeda susitikti, mažinti atskirtį.
Iš trijų (pakeliamų Biržos ir Pilies bei pasukamo (grandinių) vaizdo klipuose pasirodo du: Pilies ir pasukamas, dėl būdingos puošybos, dar vadinamas grandinių tiltu. Įdomu, jog vieninteliai tiltai Lietuvoje su išlikusia pakeliama ir pasukama technologine įranga tik Klaipėdoje ir vienas Kaune, kuris jau nebepasikelia.
Pilies tiltas pastatytas 1904 metais. Jo konstrukcija buvo išskirtinė – ji buvo ne suvirinta, o sutvirtinta kniedėmis, tiltą varstė elektros variklis. Statinio turėklai buvo metaliniai iš tiesių ir banguotų strypelių, turėklų viršų puošė Vokietijai tuo metu būdingo jugendo stiliaus elementai. Tiltą sugriovus per karą, jis atstatytas 6 – ajame dešimtmetyje, o dabartinę išvaizdą įgavo po kapitalinio remonto 2014 metais. Grandinių tiltas – kultūros ir technikos paminklas, vienintelis toks mechanizmas Lietuvoje, manoma, kad tai vienintelis tokio tipo tiltas išlikęs visoje Europoje. 1855 metais pastatytas kaltinės geležies įrenginys pasukamas kas valandą rankomis, kad į piliavietę galėtų įplaukti ir išplaukti laivai.
Šeiko šokio teatro kūrybos istorijoje miesto tapatybės temos ne naujiena.
„Ne kartą spektakliuose – ekskursijose apie Klaipėdą, Kuršių neriją, gilinomės į miesto identitetą, praeitį bei dabartį, o filmo kalba – dar vienas įdomus mediumas tęsti miesto tapatybės dialogą. Džiaugiamės galėdami rezultatais pasidalinti su klaipėdiečiais ir visa šalimi!“ – mintimis dalinosi Šeiko šokio teatro šokėjos, choreografės Inga Kuznecova ir Gintarė Marija Ščavinskaitė.
Vaizdo klipus kūrė choreografės Agnija Šeiko, Gintarė Marija Ščavinskaitė, Inga Kuznecova, režisierės Agnija Šeiko, Agnė Bukartaitė, kompozitorė Raminta Šerkšnytė, šokėjai Mantas Černeckas, Marija Ivaškevičiūtė, Oksana Griaznova, Evgenij Kalachov, Niels Claes, Dovilė Binkauskaitė, Gintarė Marija Ščavinskaitė, Inga Kuznecova, kinematografai Vytautas Jašauskas, Rimantas Navickas, operatorius Donatas Ravaitis.
Šis LRT PLIUS inicijuotas projektas šiemet įgyvendintas kartu su Lietuvos šokio informacijos centru, „Architektūros fondu“ Vilniuje ir Šeiko šokio teatru Klaipėdoje. Anksčiau filmukus jam sukūrė ir Kauno šokio teatras „Aura“.
Visus Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus filmukus galima rasti LRT mediatekoje. Projektą Klaipėdoje finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė bei Lietuvos kultūros taryba.
