Kartą per savaitę, antradieniais, iki gruodžio pabaigos Klaipėdos dramos teatro Facebook puslapyje ir festivalio TheATRIUM svetainėje bus rodomi festivalio kūrėjų komandos inicijuoti pokalbiai su žymiausiais Europos režisieriais.
„Įprastai pokalbiai su režisieriais vyksta premjerų proga, kalbama apie konkretų spektaklį. Retai bendraujama iš esmės apie teatrą ir ypatingai šiuo laiku, kai teatras patiria daug sunkumų, kai neaišku, kokią formą jis turės įgauti, kad išgyventume, kai neaišku, ar galėsime kurti taip, kaip esame įpratę“, – kalbėjo teatro vadovas Tomas Juočys, apibūdindamas būsimų laidų ištakas.
Laidų ciklas pristatys labai skirtingą kūrybinį braižą turinčius režisierius – italą Alessandro Serra, režisierius iš Lenkijos Janą Klatą ir Agatą Duda-Gracz, šiuo metu Klaipėdos dramos teatre spektaklį kuriantį latvį Elmarą Senkovą ir visiems lietuviams puikiai pažįstamą Oskarą Koršunovą. Pokalbių su režisieriais ciklą lapkričio 17-ąją simboliškai pradeda įvadinis T. Juočio ir teatro meno vadovo Gintaro Grajausko pašnekesys, lydėjęs O. Koršunovo spektaklio „Mūsų klasė“ pagal Tadeuszo Słobodzianeko pjesę rodymą vienoje aktyviausių Maskvos virtualių platformų – Voznesenskio centre. Rugpjūčio gale teatrologės Julijos Girbos vestas pokalbis suteikia galimybę pažvelgti atgal – su kokiomis viltimis ir planais sietas ateinantis laikotarpis.
Teatro vadovo nuomone, iš būtinybės naujos realybės laikotarpiu visiškai nesustoti gimusios laidos padės pamatus geriau pažinti išskirtinius teatro kūrėjus, o tai savo ruožtu pagilins jų spektaklių žiūrėjimo patirtį. „Tai – pasiruošimas artėjantiems TheATRIUM metams, kuomet atsivešime šių režisierių kūrinius. Tikime, kad pokalbiai su režisieriais dar labiau suintriguos žmones pamatyti jų spektaklius, – pasakojo T. Juočys. – Kartais nukenčiame per mažai išaiškindami atvežamus spektaklius. Manau, tai – teisingas kelias: prieš žiūrėdami spektaklius žmonės turi galimybę susipažinti su jų režisierių mąstymu, pasauliu. Patys režisieriai leis giliau suprasti savo teatro idėją, jo kūrimo mechanizmą.“ TheATRIUM pokalbiui pakviesti režisieriai kalba ne tik apie savo profesiją, jie atvirauja apie gyvenimą, juos formavusias aplinkybes – vaikystę, studijas, ryškiausius išgyvenimus.
Pirmoje laidoje, lapkričio 24 d. – italas Alessandro Serra. Jis tarptautinio pripažinimo sulaukė Sardinijos karnavalo tradicijos įkvėpta Viljamo Šekspyro „Makbeto“ interpretacija. G. Grajausko kalbintas režisierius pasakojo „Makbetą“ laikantis antgamtiškiausiu V. Šekspyro kūriniu, paminėdamas, kad jį labai stipriai paveikė prieš 20 metų Parmoje matyta Eimunto Nekrošiaus V. Šekspyro trilogija, „tai buvo ne šiaip patirtis – žaibo blyksnis. Išgirdau apie lietuvį, kurio pavardės etimologijoje įrašytas žodis „mirtis“ – buvau iškart pakerėtas. Nusipirkau bilietus, užsisakiau nakvynę su pusryčiais ir nuvažiavau pažiūrėti“.
Serra su G. Grajausku kalbėjo apie įvairius dalykus, pasakojo apie vaikystę, teatrą Italijoje, jį išgarsinusį „Makbetą“, teatralų pastangas išgyventi pandemiją. Režisierius pripažino skeptiškai vertinantis teatrą internete: „Žmonės pasiilgę, ištroškę ritualo, tad bandymai atkurti teatrą „Zoom“ ar „Youtube“ – patys žalingiausi. Turime viską sustabdyti, kol teatrai vėl atsidarys. Negalime daryti nieko kito – tik repetuoti, gilintis, tobulinti jau sukurtus spektaklius, – griežtai už gyvą teatrą pasisakė italas. – Yra tam tikrų tūkstantmečiais nekintančių žmogaus veiklų, jų moderninti neįmanoma, tiesiog kvaila. Pavyzdžiui, negali modernizuoti maldos, meditacijos, santykio su gamta, seksualumo. Tai reikštų bandymą pakeisti, sutechnologinti tai, kas neturi ir negali turėti nieko bendro su technologijomis, nes yra giliai žmogiška, archetipiška. Būtent tuo ir gyvena teatras.“
Gruodžio 1 d. bus transliuojamas pokalbis su vasarį į Klaipėdą spektaklio apie Mikelandželą Merizį Karavadžą kurti atvyksiančia Agata Duda-Gracz. Gruodžio 8 d. bus galima susipažinti su Elmaru Senkovu, už spektaklį „Mama Drąsa“ pagal Bertoldo Brechto pjesę „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ 2018 m. apdovanotu „Auksiniu scenos kryžiumi“. Gruodžio 15 d. ekrane – O. Koršunovas, pokalbis su juo vyko praėjus dienai po dėl karantino apribojimų tuščioje salėje vykusios V. Šekspyro „Otelo“ premjeros, o gruodžio 22 d. – lenkų teatro legenda Janas Klata.
