Klaipėdos koncertų salėje – neeilinis įvykis. Programoje „Ten buvo drugelis?“ nuskambės net dvi kūrinių premjeros. Lietuvių kompozitorės Onutės Narbutaitės kūrinį “Was There a Butterfly?” / „Ten buvo drugelis?“ savo repertuare turi šalies ir užsienio kameriniai orkestrai, jis buvo atliktas keliuose svarbiuose Europos festivaliuose, tik Klaipėdoje dar nebuvo skambėjęs. Programa intriguoja ir būsima Ramūno Motiekaičio naujo kūrinio violončelei ir styginiams „(ne)išsipildymas“ premjera, sukurtas specialiai festivaliui „Permainų muzika“.
Programa „Ten buvo drugelis?“ skambės Klaipėdos koncertų salėje, šiuolaikinės muzikos festivalio „Permainų muzika“ kontekste, rugsėjo 30 d. 18.30 val.
„Lietuvių kompozitorės Onutės Narbutaitės muzika yra absoliučiai užburianti“, – teigia François Hudry. Jos kūrinyje “Was There a Butterfly?” / „Ten buvo drugelis?“, pasak kritiko, „yra ostinatinis gaudesys, kupinas spalvos ir paslapties“. Šis kūrinys 2017 m. tapo radijo įrašų konkurso „Tarptautinė kompozitorių tribūna“ prizininku. Per metus jį transliavo 23 pasaulio radijo stotys.
Drugelis „atskrido“ į O. Narbutaitės kūrinio pavadinimą neatsitiktinai – kompozitorė drugelį sieja su mistiniu kvėpavimu ir senovės graikų dievaitės Psychės šešėliu, nes Senovės Graikijoje psyche, siela, kvėpavimas ir drugelis yra tas pats žodis. „Kaip visiškas maištas prieš mūsų įprastą, dinamišką, fragmentišką gyvenimo ritmą, šis kūrinys įtraukia jus… Išradingais ir kūrybingais atradimais turtingas orkestro ir instrumentinės kamerinės muzikos garsų pasaulis yra Onutės Narbutaitės stiprybė“, – po kūrinio atlikimo Rygoje rašė Inesa Lūsina.
Savo opusą specifinio minimalizmo stilistika kuriantis autorius Ramūnas Motiekaitis pristato taip: „Įvairių struktūrų ir sunkio lašai. Įrėminti reguliarių ciklų ir tylos. Materijos grožis – krebždėjimas, šnabždėjimas, caksėjimas, vilnijimas. Keliuose cikluose po truputį atsidaro durys – išsivaduoja laisvos stygos, leidžiama žvilgtelėti į vidų. Nepamatoma nieko. Kažkas pamatoma, bet po to abejojama, ar tikrai buvo pamatyta. Rizikinga muzika, nebūtinai išpildysianti publikos, atlikėjų ir kompozitoriaus lūkesčius. Tačiau net ir tokiu atveju ji išlieka vieno gyvenimo ir vienos istorinės epochos autentišku dokumentu“.
Motiekaičio kūrinio solo partiją grieš Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus, savo talentu ir entuziazmu įkvėpęs ir įgarsinęs jau nemažai šiuolaikinės muzikos partitūrų.
Koncerto programoje rasime ir daugiau intriguojančios muzikos autorių pavardžių. Viena iš jų – garsus graikų kompozitorius ir architektas Iannis Xenakis. Tai vienas žymiausių XX a. II p. muzikos avangardizmo atstovų, gerai žinomas kaip stochastinės muzikos kūrėjas, kurio darbai prisidėjo prie XX a. muzikos revoliucijos. Koncerte skambės aštriais sonoristiniais sąskambiais prisodrintas jo opusas „Voile“.
Antrasis autorius – tai mūsuose mažai girdėtas šveicarų kūrėjas Frankas Martinas. Jo kūrybinio stiliaus formavimuisi didelę įtaką turėjo Arnoldo Schoenbergo atrasta dvylikatonė tehnika (dodekafonija), nors Martinas visiškai neatsisakė tonalumo. Jo kūrinys „Studies for String Orchestra“ programoje atsirado šią Klaipėdos kamerinio orkestro programą diriguosiančio šveicarų dirigento Matthiaso Kuhno iniciatyva. Pasak šviecarų dienraščio, tai yra menininkas, „leidžiantis muzikai kvėpuoti“.
Aktyvi M. Kuhno kūrybinė veikla apima ne tik dirigento, bet dar violončelininko ir pedagogo amplua. Jis daug koncertuoja Šveicarijoje ir užsienio šalyse, dėsto Berno aukštojoje menų mokykloje. Kaip kviestinis dirigentas jis dirbo su Bazelio kameriniu ir simfoniniu orkestrais, Ciuricho Collegium Novum, kameriniu ir akademijos kameriniu orkestrais, taip pat su Prahos filharmonijos, Südwestdeutschen Kammerorchester Pforzheim ir Lenkijos filharmonijos Kameralna Sopot ir kitais orkestrais. 2015 metais dirigentas parengė ir atliko programą su Klaipėdos kameriniu orkestru. „Labai empatiškas menininkas, pasižymintis dėmesingumu detalėms ir precizišku darbu“, – prisimena bendradarbiavimą su M. Kuhnu orkestro meno vadovas M. Bačkus.
