Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė pelnė „Metų darbštuolio“ nominaciją. 2019-aisiais ji atsiskleidė kaip kūrybinga, ieškanti unikalių meninių sprendimų komanda su savitu braižu.
„Nepaleisime šio titulo ir kitais metais. Stengsimės pasilikti. Tik daug dirbdami galime tapti dar profesionalesniais bei įdomesniais žiūrovams, sulaukti dar geresnių choreografų bei visai Lietuvai įrodyti, kad nesame šiaip maža pajūrio trupė“, – teigia teatro vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas.
Antrąjį 2019 m. pusmetį baleto trupė žiūrovams pristatė net dvi premjeras: šokio spektaklį „Eglė žalčių karalienė“ sukūrė žinomas Lietuvos choreografas Martynas Rimeikis, o „Spragtuką“ – Kirilas Simonovas, choreografas iš Sankt Peterburgo Marijos teatro. „Eglė žalčių karalienė“ buvo apdovanota „Padėkos kauke“ kaip geriausias praėjusiais metais sukurtas spektaklis.
„Nežinau, ar dėl tokios nominacijos labiau tiktų sveikinti, ar užjausti… 2019 m. sausio 1 d. mūsų trupėje buvo likę 6 šokėjai. Ką tai reiškia? Galiu paaiškinti. Visi buvę spektakliai atnaujinti arba dar bus tai padaryta. Kiekviename spektaklyje šoka mažiausiai 8–10 šokėjų, net ir operetėse bei miuzikluose. Šokio spektakliui „Altorių šešėly“ reikia 18 šokėjų, o spektaklyje „Graikas Zorba“ scenoje vienu metu matote net 22 šokėjus. Tad pernai sausį prasidėjęs darbymetis tęsėsi visus metus“, – pasakoja A. Liškauskas.
Pradžioje buvo pasitelkta 10 stažuotojų – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Šokio katedros pirmo kurso studentų. Visi buvo integruoti į spektaklius. Tačiau artėjo nauji galingi pastatymai – „Eglė žalčių karalienė“ ir „Spragtukas“. Kaip garsūs choreografai žiūri į mažų teatrų baleto trupes? Jiems reikia kuo daugiau gerų šokėjų!
Liškauskas su baleto meno vadove ir pastatymų organizatore Jelena Lebedeva šokėjų vyko ieškoti į Ukrainą. Ir jiems pavyko. Vasaros pradžioje iš dviejų žymiausių Ukrainos baleto kalvių – Kijevo baleto mokyklos ir Serge’o Lifario choreografijos koledžo, taipogi veikiančio Kijeve, atvyko dvylika šokėjų. Rugpjūtį aštuoni ukrainiečiai jau šoko „Eglės žalčių karalienės“ premjeriniuose spektakliuose.
„Šokio spektaklį „Eglė žalčių karalienė“ pastatėme kone per mėnesį. Vos spėjus atsitokėti, atėjo grandiozinis „Spragtuko“ pastatymas. Dvi šokio spektaklių premjeros per pusmetį yra daug. Būtina akcentuoti ir tai, kad M. Rimeikis ir K. Simonovas abu yra savito braižo ir ypatingo reiklumo choreografai. Siekiant jiems įtikti, šokėjams teko pasitempti visu 100 procentų… Šalia to vyko kiti spektakliai, į kuriuos turėjome įvesti naujus trupės narius. Tad darbštuolių metai nebūna itin linksmi… Tik atsigręžęs atgal supranti, kiek daug buvo padaryta. O laisvo laiko nebuvo visai: trupės nariams jis buvo virtęs individualiu darbu namuose. Būta ir traumų: gal į tris spektaklius teko kviestis medikus. Laimė, viskas baigėsi gerai. Esame maža trupė, kurioje kiekvienas narys aukso vertės. Jei vienam kažkas nutinka, tenka perdėlioti sudėtingą visos trupės „lego“ kaladėlių statinį, – tvirtina vyriausias choreografas A. Liškauskas.
Šokio profesionalas didžiuojasi, kad praėjusių metų teatro svarbiausios premjeros buvo patikėtos būtent baleto trupei. „Spragtukas“ arenose surinko tūkstančius žmonių: „Įsivaizduojate, kokia atsakomybė žinoti, kad į spektaklį renkasi tiek žmonių ir kartu bijoti, kad kuriam nors šokėjui gali nutikti trauma, o nebūtų kuo jo pakeisti. Mes labai jaudinomės. Didžiuojamės Klaros vaidmenį atlikusia Kira Tykhonova bei jos „Metų artistės“ nominacija. Merginomis visi labiau žavisi, bet nominacijos buvo vertas ir jos scenos partneris Mykhailo Mordasov”, – neabejoja A. Liškauskas.
Jis džiaugiasi gražia trupės senbuvių ir jaunųjų šokėjų iš Ukrainos derme. „Trupėje atsiradus daug naujų žmonių, visiems reikėjo prisitaikyti. Kalbos barjeras: dalis trupės senbuvių nemoka rusiškai, bet kalba angliškai. Dalis atvykusių ukrainiečių kalba rusiškai, bet nemoka anglų kalbos… Atsiranda daugiakalbystė: informaciją teko skelbti įvairiomis kalbomis. Skirtingos choreografinės mokyklos, skirtingi pedagogai. Jaunimui iš Ukrainos Klaipėda tapo pirmąja tikra darboviete. Teko imtis disciplinos“, – pasakoja A. Liškauskas.
Visus netikėtai užklupęs karantinas netapo neįveikiamu iššūkiu Muzikinio teatro baleto trupei. Jau kitą dieną po jo paskelbimo prasidėjo virtualios trupės repeticijos. Vyko ir garsių baleto dėstytojų iš Vilniaus ir Ukrainos meistriškumo pamokos. Jas stebėjo ir buvę Klaipėdos trupės šokėjai sostinėje ar net jų kolegos, šokantys Paryžiuje.
Šį pavasarį A. Liškauskas kartu J. Lebedeva vėl lankėsi Kijeve: tikimasi, kad artimiausiu metu baleto trupės narių skaičius nuo 20 išaugs iki 35. Šokėjai į Klaipėdą prašosi ne tik iš Ukrainos, bet ir iš JAV.
„Amerikoje norėdamas pradėti šokti profesionalioje scenoje pirmus dvejus metus turi dirbti nemokamai, kaip savanoris. Trečiaisiais metais tampi stažuotoju ir gauni trečdalį atlyginimo. Ir tik tada, jei gerai užsirekomenduoji, gali tikėtis būti įdarbintas. O JAV baleto mokyklų daug, norinčių tapti žvaigždėmis – dar daugiau… Todėl mažos Europos trupės tampa labai patrauklios amerikiečių šokėjams. Auganti pasiūla leis mums rinktis pačius geriausius“, – su užsidegimu pasakoja A. Liškauskas.
KVMT informacija
