Klaipėdos jaunimo teatras kviečia į dokumentinio spektaklio „Jūrinės šviesos“ premjerą. Režisierius Jonas Tertelis kartu su kūrybine komanda perkelia Klaipėdos miesto gyventojų istorijas į teatro sceną.
Spektaklį apie emocinę miesto atmosferą kūrė dramaturgė Kristina Steiblytė, kompozitorius Martynas Bialobžeskis, scenografė – kostiumų dailininkė Guoda Jaruševičiūtė bei Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai – Laima Akstinaitė, Justina Burakaitė, Paulius Pinigis, Simas Lunevičius, Rugilė Latvėnaitė, Donatas Želvys. Premjera vyks vasario 28, 29 dienomis Klaipėdos kultūros fabrike (Bangų g. 5). Projektas vykdomas kartu su Britų taryba.
„Spektaklyje žvelgiame į tai, kaip žmogus jaučiasi šiandien. Šiame darbe grįžtu prie žmogiškųjų santykių, vilties ir savirealizacijos temų, kurios Klaipėdai labai svarbios. Bandome apčiuopti emocinę miesto atmosferą, glaudžiai susijusią su kasdienybe, kuria gyvename.“ – teigė režisierius J. Tertelis.
Paklaustas, kodėl pasirinko kurti dokumentinį spektaklį apie uostamiestį režisierius sakė, kad sprendimą nulėmė keletas priežasčių.
„Viena iš mane dominančių temų yra miestai, o kiekvienas mano darbas yra tęstinumas prieš tai buvusio. „Jūrinės šviesos“ tęsia mano darbą su Klaipėdos jaunimo teatru. Kitas aspektas, apie kurį šiandien yra svarbu kalbėti – įvairialypė bendruomenė yra mūsų stiprybė, o ne silpnybė kaip dažnai atrodo. Man visada norisi atspindėti žmonių, kurių dažnai negirdime ir nematome, istorijas. Paliesti pamirštas ar padėtas į šoną temas.“ – kalbėjo J. Tertelis.
Šio spektaklio centre – miestas prie jūros ir jame gyvenantis žmogus. Šeši aktoriai nagrinėja skirtingas temas keliaudami per asmenines žmonių istorijas ir išgyvenimus apie miestą, šeimą, savęs realizavimą bei viltį. Uostamiestyje gyvena tie, kurie liko krante ir čia sugrįžta tie, kurie būna jūroje. Šis spektaklis ir apie miestą prie upės, kuri jį dalina pusiau – į naują ir seną. Taip pat apie miestą be istorinės atminties, bet su viena turtingiausių miestietiško gyvenimo istorijų Lietuvoje. „Jūrinės šviesos“ pasakoja tikras, atsitiktinai ar savo noru čia atsidūrusių žmonių istorijas.
Spektaklis gimė iš tyrimo, kurį kūrybinė komanda atliko kalbėdama su vietiniais gyventojais, analizuodama istorinius šaltinius ir vykdydama stebėjimus.
„Proceso metu mokėmės, kaip daryti interviu ir stebėjimus, suprasti bei interpretuoti tai, ką matome ir girdime. Spektaklio pagrindas yra pokalbiai su žmonėmis, kurie nebuvo specialiai atrenkami. Kalbant su vienu žmogumi, būdavome nukreipiami pas kitą pašnekovą. Pakalbinome itin platų ratą žmonių, tačiau tai nėra mokslinis tyrimas, o meninė interpretacija, kuri rėmėsi žmonių pasakojimais ir mokslinės medžiagos analize.“ – apie kūrybinį procesą kalbėjo J.Tertelis.
