KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2019 m. rugsėjo 6 d., penktadienį, 18 val. pristatomos Šiuolaikinio meno mėnesiui skirtos parodos. Viena iš jų – Patricijos Gilytės instaliacijų paroda „Ekvinokcija“.
Vokietijoje gyvenanti ir kurianti Patricija Gilytė savo darbuose pastarąjį dešimtmetį analizuoja konkrečios vietovės specifiką – bando aprėpti pokyčius bei dokumentuoti šios vietos status quo iš meninės pozicijos. Parodoje „Ekvinokcija“ menininkė pristato šiemet Klaipėdoje sukurtą instaliaciją „Equinox K-7392“ ir instaliaciją „Tri-Galaxian L-4116“ (2014 m.), skirtą Linco miestui Austrijoje.
Žmogaus gyvenimas nuo seno yra susietas ne tik su konkrečia geografine vieta, bet ir su nuolatiniu siekiu tą vietą praplėsti, keliauti ne tik erdvėje, bet ir laiku, judėti tiek iracionaliai, sapnuose, svajonėse, fantazijose, tiek racionaliai, skverbtis į Visatą moksliškai, kurti prietaisus ir technologijas, leidžiančias naviguoti pasaulyje. Nors galimybės nuolat plečiasi, konkreti žmogaus būtis nuolat atsiremia į tam tikrus pasikartojimus, kurie ateina savaime (metų laikų, dienos ir nakties kaita) ir kurių poveikį mes fiksuojame savo pojūčiais. Vienas iš kaitos pavyzdžių yra lygiadienis (ekvinokcija), P. Gilytės parodos atveju – rudens lygiadienis.
Paroda remiasi Klaipėdos miestovaizdžiu kaip pagrindiniu vizualių įspūdžių šaltiniu. Skirtingais metų laikais rezidavusi Klaipėdoje, menininkė stebėjo miestą kaip visumą ir kartu analizavo atskirus lygmenis (spalvas, garsus, srautus, nuotaikas, emocijas), taip pat stabilias, lėtai kintančias formas, t. y. architektūrą, bei atsikartojančias formas – uosto elementus. Tuos stebėjimus ji perkėlė į vaizdinius stabdyto kadro animacijoje (angl. stop motion), panaudojusi 7392 žvakutes. Uždegant arba gesinant atskiras žvakutes buvo kuriamas vizualus miesto kaip kintančio žvaigždyno pasakojimas.
„Kadangi nuolat negyvenu Klaipėdoje, atvykusi pirmiausiai stebiu miestą, po kurio laiko pradedu atpažinti jam būdingas formas, suvaldyti jas, klasifikuoti pagal tam tikrus kriterijus ir mąstyti, kaip juos panaudosiu būsimame kūrinyje. Sustoju ties man naujais vaizdais, tampančiais mano pačios atradimais, nors klaipėdiečiams jie galbūt seniai virtę miesto rutina: kirai ant Liepų gatvės namų stogų, sekmadieniniai varpai pašto bokšte, susiliečiantys laivų siluetai… Tam tikrus mieste užfiksuotus elementus aš vėliau įjungiu į taškinius žvakučių piešinius, ir žiūrovai, gal ir neatpažindami konkrečių fragmentų, gali atrasti save toje visumoje.
Pagrindinė mano kūrinio vizuali žinia – judėjimas, trajektorijos. Miestą aš lyginu su galaktika. Jei nebūtų žmonių, miesto galaktika sustotų, neplauktų laivai, nutiltų Biržos tilto dunksėjimas, gatvės sustingtų ir liktų tik saulės metamo šešėlio judėjimas pastatų paviršiais… Ir tik kosminės galaktikos suktųsi toliau. Kiekvienas žmogus, judantis mieste, vykstantis į darbą, keliaujantis krantine ar vedžiojantis šunį, vežantis prekes, ruošiantis kavą, renkantis šiukšles, stovintis ir laukiantis autobuso, stebintis bangas pakrantėje, tampa miesto judesio, miesto gyvybės dalimi, tampa atskiru šviesotaškiu“, – apie Klaipėdai skirtą kūrinį pasakoja menininkė.
Instaliacijos „Equinox K-7392“ garso takelį sukūrė kompozitorius ir atlikėjas, garso menininkas Donatas Bielkauskas-Donis. Projektas buvo įgyvendintas Vakarų laivų gamykloje – čia menininkei ne tik buvo suteiktos patalpos, bet ir sudarytos visos sąlygos kūrybai. Fiksuoti procesą P. Gilytei padėjo techninė komanda: Nerijus Jankauskas, Pavel Ochrimenko, Loreta Patašienė, Andrius Pelakauskas.
