Rugpjūčio 1 d., minint Klaipėdos miesto gimtadienį, klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami apsilankyti uostamiesčio širdyje – piliavietėje. Renginio programoje – parodos „XVI a.–XX a. pirmos pusės istoriniai Klaipėdos (Memel) planai ir vaizdai“ pristatymas, opera „Prūsai“, edukacinė veikla. Dalyvavimas nemokamas.
Apie edukaciją
Nuo 16 val. iki 20 val. Klaipėdos piliavietės šiaurinėje kurtinoje (Priešpilio g. 2) vyks edukacinė veikla, kurios metu istorinės rekonstrukcijos klubo „Hospitalierių ordinas“ nariai pristatys Kryžiuočių ordino, kovojusio su prūsų gentimis, šarvuotę ir ginkluotę.
Apie parodą
17.30 val. Klaipėdos piliavietės šiaurinėje kurtinoje (Priešpilio g. 2) atidaroma paroda „XVI a.–XX a. pirmos pusės istoriniai Klaipėdos (Memel) planai ir vaizdai“.
Kiekviena visuomenė siekia geriau suvokti savo praeitį, ją perprasti. Svarbus pažinimo šaltinis yra senieji piešiniai ir raižiniai, planai, žemėlapiai. Klaipėdos senoji ikonografinė, kartografinė medžiaga išblaškyta po daugelį Europos archyvų bei bibliotekų.
Parodoje eksponuojama Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje sukaupta gausi kolekcija tyrimams svarbių dokumentų kopijų apie Klaipėdos pilį ir miestą, gautų iš Berlyno Valstybinės bibliotekos Kartografijos skyriaus, Valstybinio Slaptojo Prūsijos kultūros paveldo, Sankt Peterburgo karinio jūrų laivyno, Maskvos Karo istorijos archyvų. Šią medžiagą papildo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkų paieškų Švedijos archyvuose metu aptikti istoriniai planai ir žemėlapiai.
Klaipėda suformulavo tikslą artimiausiems dešimtmečiams – atstatyti Klaipėdos pilį. To neįmanoma padaryti be istorinių planų, pilies vaizdų, archeologinių duomenų. Ši kartografinės medžiagos paroda patvirtina, kad šaltinių pasiekti šiam ambicingam sumanymui yra pakankamai.
Par odos rengėjai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.
Apie spektaklį
21 val. Klaipėdos pilies kiemo aikštėje renginio dalyviai turės išskirtinę galimybę po atviru dangumi išgirsti ir pamatyti kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus operą „Prūsai“ (dirigentas – Tomas Ambrozaitis).
Naujausio jos pastatymo premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko 2018 m. ir buvo dedikuota Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Naujam gyvenimui G. Kuprevičiaus operą prikėlė režisierius Gediminas Šeduikis, choreografas Aurelijus Liškauskas, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė.
Dar XX a. pradžioje kultūrinis atgimimas, iškėlęs ir tautinės operos idėją, tapo neatsiejama nepriklausomos valstybės atkūrimo siekio dalimi. O G. Kuprevičiaus „Prūsai“ buvo pirmąja nacionaline opera, kuri buvo sukurta ir pristatyta žiūrovams Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Ant operos partitūros užrašyta dedikacija skelbia: „Išnykusiųjų atminimui, nykstančiųjų perspėjimui“.
Nedaugeliui lietuviškų operų yra pavykę įsitvirtinti scenoje ir publikos atmintyje, o „Prūsai“ jau įrodė turintys neabejotiną istorinę, kultūrinę ir meninę išliekamąją vertę. Operos siužetas pasakoja tragišką prūsų tautos likimą. Jos centras – istorinė Herkaus Manto asmenybė, kurios asmeniniai interesai prieštarauja prūsų laisvės siekiui. Tauta negali be vado, o vadas – be savo mylimosios Kristinos… Visgi Herkus Mantas, savosios tautos patriotas, išsižada asmeninės laimės ir renkasi negailestingą kovą su tėviškės pavergėjais.
