Šių metų kovo pradžioje LMTA Klaipėdos fakulteto salėje įvyko renginys, skirtas paminėti artėjančią Baltijos kelio 30-ties metų sukaktį.
Tarptautinis projektas – Baltijos keliui pagerbti
Koncerto “Baltijos keliu” sumanytoja – dirigentė Judita Kiaulakytė, šiai idėjai įgyvendinti pasikvietusi savo koleges Rasą Gelgotienę (Vilnius) ir IlzęValcę (Liepoja). Jų vadovaujami moterų chorai – Klaipėdos „Dangė“, Vilniaus universiteto „Virgo“ ir Liepojos universiteto „Atbalss“ (Latvija) šių metų tarptautinį meninį projektą skyrė trijų šalių ypatingai istorinei datai atminti.
Daugeliui vyresnės kartos žmonių ši data – 1989 m. rugpjūčio 23 d. ir šiandien kelia neišdildomus jausmus ir prisiminimus, kuriuos tuomet teko patirti. Gyva žmonių grandinė nuo Vilniaus, per Rygą iki Talino susikibo rankomis ir pasauliui parodė taikų, bet ryžtingą norą siekti šalių nepriklausomybės. Taip tuomet buvo paminėta skaudi trims tautoms Rybentropo-Molotovo 1939 m. pasirašyto pakto data. 1989 rugpjūčio 23 dieną išgyventa simbolinė kelionė, kai visų trijų Baltijos šalių žmonės, susiėmę rankomis, susijungė laisvės idėjos vedami, leido patirti ypatingą vienybės jausmą. Tas bendrystės, pasitikėjimo, jėgos ir stiprybės jausmas, patirtas Baltijos kelio metu, buvo neapsakomas. Jį prisiminus ir dabar suspurda širdis. Visi keliai ir keliukai buvo užtvindyti žmonių. Susikibę rankomis žmonės sudarė tarsi kokią gyvą kraujotakos sistemą, išsišakojusią ir pulsuojančią laisvės troškimu…
Šią vasarą, artėjant prie jubiliejinės Baltijos kelio datos, ko gero, sulauksime nemažai atmintinų renginių. Minėtas koncertas – tai trijų choro kolektyvų bendro sumanymo idėja, kuri šiemet pašvęsta Nepriklausomybės priešaušriui pažymėti.
Chorinio meno sklaida
Kas seka chorinio judėjimo veiklą, tas žino, jog šie moterų kolektyvai kasmet parengia po bendrą programą, skirtą kokiai nors iškiliai istorinei datai ar įvykiui pažymėti. Bendri sumanymai įgyvendinami jau šeštus metus. Vienas iš jų buvo skirtas Motinos dienai paminėti, praėjusių metų koncertai žymėjo trijų valstybių Nepriklausomybės šimtmečio jubiliejus, šiemet programos buvo pašvęstos Baltijos keliui paminėti. Dažnai kolektyvai pasirenka atlikti kokį nors stambios formos kūrinį.
Pirmieji tarptautiniai „Virgo“, „Dangės“ ir „Atbalss“ chorų bendri koncertai vyko bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto kameriniu orkestru. Kartu buvo paruoštos ir atliktos G. B. Pergolesi „Stabat Mater“, St. Moniuszko‘s mišios, F. Mendelssohn-Bartholdy „Trys motetai“ (Drei Motetten su vargonais). Kolektyvams yra tekę koncertuoti Rygos Domo katedroje, Vilniuje, Liepojoje, Klaipėdoje, Marijampolėje ir kitur. Choristėms tokio lygio programos – rimtas išbandymas ir neabejotinas atlikėjų meistriškumo kėlimas. Tai – ne tik atsakomybė rengiant sudėtingas partitūras, bet ir nedažna galimybė kūrinius atlikti su orkestru bei pasirodyti reikliai publikai.
Vilniaus ir Liepojos universitetų chorų dalyvių sudėtis nuolat keičiasi. Studijuojančios ir dainuojančios kolektyvuose patirti muzikavimo džiaugsmą dažniausiai gali vos keletą metų. Vyksta nuolatinė atlikėjų kaita, prie kurios meno vadovėms tenka taikytis. Tačiau abu minėti merginų chorai yra laimėję ne vieną tarptautinį konkursą ir pelnę publikos pripažinimą.
Klaipėdos Žvejų rūmų moterų choras „Dangė“ šia prasme yra privilegijuotas. Čia atlikėjos savo įgūdžius lavina ne ketverius ar penkerius, o, po studijų likusios gyventi ir dirbti Klaipėdoje, dainuoja toliau. Vadovei ir dainininkėms nuolat kyla nauji sumanymai siekiant sudėtingesnio repertuaro. Kolektyvas kasmet dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose konkursuose, iš kurių dažniausiai taip pat grįžta su apdovanojimais. 2017 m. už nuopelnus populiarinant chorinį meną ir laimėjimus tarptautiniuose konkursuose „Dangės“ chorui įteikta Aukso paukštė.
Ne konkuruoti, o bendradarbiauti
Šio sumanymo idėja paremta ne konkuravimo, o bendradarbiavimo tikslu. Vadovės, pasibaigus vienam koncertų turui, kartu apgalvoja, derina ir ruošia naują repertuarą. Paruošta programa atliekama diriguojant ne tik savai, bet ir bet kuriai iš trijų chorų vadovių. Tą pačią programą chorai atlieka keletą kartų iš eilės Latvijoje ir Lietuvoje, diriguojant skirtingoms dirigentėms. Choristėms įdomu palyginti, kaip tuos pačius kūrinius diriguoja skirtingos vadovės. Jų interpretacijų subtilybės – kūrinio atlikimo tempas, charakteris, emocinis užtaisas ir kiti niuansai atlikėjų turėtų būti subtiliai pajaučiami ir lyginami. Tokia patirtis choristes brandina ir leidžia pajusti kūrybingumo, individualumo, savito požiūrio ir meninės įtaigos jėgą, kurią pademonstruoja kiekviena iš dirigenčių. Be vidinio sutarimo, teigiamo nusiteikimo, atsidavimo muzikavimo momentui koncertų paveikumas nebūtų jautriai išgyvenamas. Tačiau publikai, klausančiai vienintelio koncerto varianto, dirigenčių interpretacijų skirtumai lieka nežinomi, nors dirigavimo braižas, temperamentas, mosto reiklumas ir plastiškumas yra „matomi“.
Simbolinė muzikinė kelionė
Šįkart susirinkusius klausytojus jaudino Baltijos kelio prisiminimai ir pasirinktas repertuaras. Koncerte skambėjo žymiausių Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių choriniai opusai, tinkantys pasirinktai temai. Atskirai ir kartu chorai atliko V. Augustino, T. Kutavičiaus, V. Miškinio, E. Ešenvalds, P. Vasks, R. Pauls, R. Kull, G. Svilainio ir kitų autorių kūrinius. Tai ir harmonizuotos liaudies dainos, ir originalios kompozicijos, ir sakralinės muzikos pavyzdžiai. Programai pasikeisdamos dirigavo visos trys skirtingo braižo chorų vadovės. Latvių „Atbalss“ choro parengtai programai taip pat dirigavo chormeisterė Olga Blauzde, girdėjome solistes Eriką Gaučiūtę bei Rasą Lukšienę, chorams akomponavo koncertmeisterė Rasa Gedminienė.
Koncerto scenarijus buvo paremtas simbolinio kelio idėja. Muzikinė kelionė pradėta nuo Klaipėdos, pakeliui tęsta vilniečių, dar vėliau su Liepojos choru pajausta Latvijos dvasia, pabaigai estišku repertuaru persikelta į Estiją. Deja, iš Estijos prisikviesti choro šiemet nepavyko (mėgėjų kolektyvams tai nepigios kelionės). Tačiau lietuvės ir latvės paruošė kaimyninės šalies kompozitorių dainų. Taigi, muzikinis Baltijos kelias įvyko!
Koncertą vainikavo dabar Baltijos kelio himnu vadinama Boriso Rezniko daina „Bunda jau Baltija“ (žodžiai V. Pavlovskio). Choro artistės apsupo publiką, susiėmė rankomis – abejingų neliko. Reikėjo tvardytis, kad netektų braukti sunkiai suvaldomas prisiminimų ašaras. Jos veržėsi, nes tuometinė Baltijos kelyje tvyrojusi Vienybės dvasia, gerumo, supratingumo jausmas buvo sunkiai apsakomas. Jį teko pergyventi visiems, į kelią išsiruošusiems, juo važiavusiems, į didžiulius mašinų kamščius papuolusiems, su nepažįstamais kelio atkarpoje susitikusiems, vienas kitam rankas padavusiems ir dainas dainavusiems. Ačiū Dievui, kad tokį jausmą gyvenime teko patirti.
Koncertas baigėsi jautriai ir pakylėtai. Lauksime kitų metų bendro koncerto ir įdomios idėjos, kuriai būti dedikuota nauja trijų moterų chorų programa.
Pranešimą parengė doc. Rūta Vildžiūnienė.
Nuotraukos autorius Žygintas Jūrevičius.
