Artėja Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre statomo baleto „Graikas Zorba“ premjera, kurioje baleto šokėjas Žilvinas Beniuševičius taps Jorgu ir net Zorba.
Ž. Beniuševičius papasakojo apie vaidmenų kūrimo subtilybes, darbo su pasaulinio garso choreografu Lorca Massine ypatybes, atskleidė, kas jį, iš Prancūzijos, kur dirbo, parvijo namo, taip pat paatviravo apie asmeninį gyvenimą – gyvenimo meilę, fotografiją ir dviračių sportą.
– Ar tiesa, kad padirbėti su garsiu choreografu L.Massine yra šokėjų siekiamybė?
– Manau, kiekvienas kūrėjas ir atlikėjas norėtų dirbti su daug pasiekusiais grandais – tokiais, kaip garsusis Lorca Massine. Baletas „Graikas Zorba“ man suteikia neįkainojamos patirties, galimybę išmokti daug naujo, nes talentingas choreografas L.Massine ilgai dirbo su baleto reformatoriais (Georgu Balanchinu, Mauricijum Bežaru ir jų trupėmis).
Ruošiant vaidmenis su L.Massine ypatingai jaučiu jo tėvo choreografo Leonido Massine ir M. Bežaro braižą jo kūryboje. Spektaklyje ypač akcentuojami ryškūs personažų charakteriai ir išgyvenimai. Su L.Massine labai įdomu dirbti, nes jis labai charizmatiška asmenybė. Jo vidinė energija uždega ir motyvuoja, tačiau darbas su juo kartu yra ir iššūkis – choreografas yra labai smulkmeniškas ir kruopštus. Jis siekia, kad personažų asmenybės būtų labai tikslios ir konkrečios pagal jo aiškią viziją.
– Koks bus jūsų kuriamas personažas Jorgas?
– Balete „Graikas Zorba“ aš kuriu du vaidmenis vienu metu – Jorgą ir Zorbą. Personažas Jorgas – temperamentingas, valdingas, nes nori būti autoritetu savo bendruomenėje, impulsyvus ir net brutalus. Bet kartu ir silpnas, nes be galo įsimylėjęs Mariną, dėl kurios meilės yra pasirengęs padaryti viską, net susitepti rankas krauju.
Vaikystėje spektaklis ,,Graikas Zorba” buvo vienas pirmųjų mano matytų baletų. Po prieš tai matyto klasikinio baleto ,,Spragtukas”, man, vaikui, šis baletas pasirodė labai vyriškas ir stiprus. Jorgo vaidmuo man tuo metu pasirodė įsimintiniausias. Ilgą laiką man atrodė, kad tai yra pagrindinis spektaklio personažas ir, pamenu, svajojau šokti ir būti toks kaip Jorgas. Ir štai: aš jau – Jorgas (juokiasi).
Į Zorbos personažą įsikūnyti daug sunkiau. Man tai tikras išbandymas. Zorba – tai žmogus, kuris bėgant metams širdyje tampa vis jaunatviškesnis ir vis labiau nenuspėjamas. Zorba yra keliautojas, kuris kitus įkvepia būti laisviems tarsi vaikams, atsikratyti kultūrinių rėmų. Kuriant šį vaidmenį stiprėja mano vertybės. Zorba mane moko, kad būti laimingu nieko nekainuoja, laimė nieko nereikalauja. Svarbiausia, kad laimę galima rasti paprasčiausiuose dalykuose.
– Ko iš baleto „Graikas Zorba“ tikėtis žiūrovams?
– Aš galiu pasakyti ko nesitikėti (juokiasi). Tegu žiūrovai nesitiki, kad jie galės ramiai praleisti vakarą. To tikrai nebus! Tai baletas su stipria ir pamokančia dramine linija: apie draugystę, meilę ir laisvę. Tai baletas apie laisvės šokį, kuris užkaitins atmosferą iki raudonumo ir visus pakels ant kojų! Labiausiai intriguoja tai, kad žiūrovai ovacijomis galės paveikti spektaklio finalą!
– Kuo ypatingas „Graiko Zorbos“ dėka išpopuliarėjęs šokis sirtakis?
– Mano manymu, sirtakis kiekviename mūsų pažadina vidinę laisvę. Tai nuostabios muzikos ir šokio derinys, kuris nuo mažų žingsnelių užauga iki emocinės bombos. Tai šokis, kuris vienija ir kartu išlaisvina.
– Jūsų įsimintiniausi baleto vaidmenys?
– Mano įsimintiniausi vaidmenys dažniausiai yra charakteriniai. Vienas iš jų Michael Corder (Didžioji Britanija) kurtame balete „Sniego Karalienė“ – Čigonas. Šis vaidmuo pareikalavo stipraus temperamento ir techninio pasiruošimo.
– Jūs dirbate su Donny Montell arba Donatu Montvydu?
– Taip, jau senokai dirbu su Donatu. Esu vienas iš nedaugelio kūrėjų Lietuvoje, įvaldžiusių klasikinio baleto techniką ir Comercial Dance stilių, kuris apjungia Street dance, Jazz, Hip-Hop ir šiuolaikinį šokį. Dažnas nustemba sužinojęs, kad baleto artistas šoka tokio žanro šokius, nes judesio atlikimo ir koordinacine prasme baleto šokėjui tai sudėtinga. Šie judesiai yra priešingi baleto kanonams.
Visada esu atviras išbandymams ir, kai mane pirmą kartą pakvietė vienkartiniam projektui – reklamos filmavimui, buvau ten pastebėtas kaip šokėjas ir gavau pasiūlymą prisijungti prie Donny Montell komandos. Jo komandos stilius labai artimas šiuolaikiniam šokiui, kuris artimas ir mano širdžiai, tad žinojau, kad susitvarkysiu. Laikui bėgant aš supratau, kad įgaunu neįkainojamą patirtį.
– Kaip visur suspėjate?
– Pasiruošimai koncertams reikalauja daug jėgų. Negana to, repeticijos dažniausiai rengiamos vėlai vakare, kad visi šokėjai galėtų susirinkti po kitų darbų. Beveik kasdienybė iš karto po spektaklio ar po darbo baleto mokykloje skubėti į repeticijas, kurios trunka iki išnaktų. Tokiu būdu bandau suspėti visur, tačiau norėčiau suspėti gyvenime nuveikti dar daugiau.
– Ar šokėjams tenka susidurti su gerbėjomis?
– Tenka (juokiasi). Dažniausiai rašo elektroninius laiškus, žinutes ir prisipažįsta esančios gerbėjos. Elektroniniai laiškai ir žinutės dažniausiai suintensyvėja po pasirodymų televizijoje.
– Meilė scenoje ir gyvenime?
– Savo gyvenime jau esu atradęs vienintelę ir nepakartojamą meilę – sužadėtinę Aušrą Šimkutę. Per dešimt buvimo kartu metų išgyvenome visas audras. Dabar mes – kaip ramiai banguojanti jūra saulėlydžio fone (juokiasi). Na, o balete „Graikas Zorba“ meilės audrų tikrai netrūks!
– Ar lieka laiko poilsiui, laisvalaikiui?
– Turiu keletą mėgstamų veiklų – fotografiją ir dviračių sportą. Suderinti abu laisvalaikio malonumus yra pernelyg sudėtinga, tad tenka vieną iš malonumų nustumti į šalį. Dviračių sportas – man kaip oras. Šis užsiėmimas man yra tarsi alternatyva palaikyti gerą fizinę formą, išvėdinti galvą ir pabūti vienam, atitrūkti nuo visų darbų ir šurmulio. Hobis išaugo beveik į profesionalų sportą – priklausau komandai ir dalyvauju varžybose.
– Neretas gabus žmogus stengiasi išvykti iš Lietuvos dėl didesnio žinomumo, geresnio atlygio…
– Buvau išvykęs į Prancūziją šokti Francois Mauduit (buvęs M.Bežaro trupės solistas) trupėje. Man ten labai patiko: nuostabus choreografas ir daug talentingų šokėjų. Tačiau po nepilnų metų meilė mane grąžino į Lietuvą. Man svarbiausia – mylimi žmonės šalia ir mėgstama veikla, o tokios čia tikrai netrūksta. Geras atlygis taip pat svarbus aspektas, bet, kaip sakoma, – kas labai nori, tas užsidirba. Beje, prieš keletą metų save atradau kaip šokio pedagogą ir šiuo metu bandau atsiskleisti kaip choreografas.
Kalbėjosi Žaneta Skersytė
