Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) kartu su dar trimis Lietuvos ir Latvijos kūrybinėmis organizacijomis įgyvendina Europos Sąjungos finansuojamos 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Esminis „tradicinės“ industrijos pokytis į kūrybines industrijas – darnios regioninės plėtros pagrindas“.
Keturi partneriai: Kuldygos miesto savivaldybė, Liepojos kūrybinių industrijų klasteris / inkubatorius (Latvija), Vilniaus dailės akademijos padalinys Nidos meno kolonija ir BĮ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (Lietuva), pasinaudoję Europos Sąjungos parama, išsikėlė tikslą per dvejus metus, pritaikius modernias informacines ir komunikacines technologijas, atnaujinti darbo patalpas ir studijas ir tokiu būdu sukurti modernią edukacinę platformą, kuri sudarytų šiuolaikines sąlygas meno, dizaino, švietimo ir verslo bei kitų sričių atstovams dalyvauti mokymuose, seminaruose, kūrybinėse veiklose ar kitaip bendradarbiauti kūrybinių industrijų srityje. Visas projekto biudžetas: 220 193,06 Eur, iš jų bendrasis Europos regioninės plėtros fondo finansavimas – 187 164,08 Eur.
Liepojiečiai pakvietė į rezidentūrą
Pirmasis į projekto veiklą įsitraukė Liepojos kūrybinių industrijų klasteris / inkubatorius (Latvija). Birželio viduryje Liepojoje buvo surengta rezidentūros programa „Laisva kūrybinė erdvė. Liepoja“, skirta Klaipėdos ir Liepojos regionų atstovams. Jos tikslas buvo apžvelgti laisvas kūrybines erdves ir pasiūlyti idėjų Liepojos koncertų salei „Didysis Gintaras“, Liepojos muzikos, meno ir dizaino mokyklos naujosioms erdvėms ir kūrybinėms patalpoms Darza gatvėje. Rezidentūros dalyviai lankėsi Latvijos dizaino nugalėtojų darbų parodoje, dalyvavo įvairiose veiklose, susitiko su kūrybinių industrijų atstovais. Į rezidentūros programą buvo įtrauktas ir seminaras „Kurk!“, jo metu buvo analizuojamas Klaipėdos ir Liepojos regionų kūrybinis potencialas.
Penkių dienų trukmės rezidentūros programoje Lietuvai atstovavo architektas, šviesos instaliacijų kūrėjas Marius Ščerbinskas ir viešųjų ryšių specialistė Austė Parulytė. Liepojos kūrybinių industrijų klasterio vadovas Atis Eglinis-Eglytis, paprašytas pakomentuoti, kaip lietuviams sekėsi įsitraukti į programą, negailėjo gerų žodžių: „Jiems sekėsi puikiai. Marius dirbo su Darza gatvės kūrybinio kvartalo projektu, Austė prisijungė prie grupės, analizavusios Liepojos muzikos, dailės ir dizaino mokyklos kūrybinių erdvių galimybes. Abiejų dalyvių pasiūlymai mums buvo labai naudingi, praktiški ir tikrai jais pasinaudosime ateityje įgyvendindami projektus.“
Rezidentūros dalyvis Marius Ščerbinskas, paklaustas, iš kokios perspektyvos buvo kalbama apie Liepojos ir Klaipėdos kūrybines industrijas, akcentavo, kad renginio leitmotyvas buvo ne šių dviejų pajūrio miestų konkurencija, bet atvirkščiai – galimybė bendradarbiauti. „Rezidentūros metu buvo analizuojami Liepojos ir Klaipėdos skirtumai ir panašumai. Abu miestai turi panašių problemų: atskirtį nuo sostinės, abiem aktuali gyventojų mažėjimo problema. Buvo svarstoma, kaip Klaipėda ir Liepoja galėtų kooperuotis, nes pavieniui konkuruoti su kitais šalies miestais – daug sunkiau. Šiuo atveju būtų galima kalbėti apie galimybę kurti kultūrinį miestų dipolį – dėl savo panašios geografinės vietos ir specifikos bei problematikos Klaipėdai ir Liepojai būtų labai palanku suvienyti kultūrines pajėgas“, – pasakojo M. Ščerbinskas.
Rezidentūros rengėjai jau įvertino jos naudą. Paklaustas, kaip ji atrodė dalyvių akimis ir ar būta naudos, Marius juokėsi, kad tokio pobūdžio renginių nauda pastebima ne iš karto: „Tai ne griovio kasimas, kad iškart galėtum pamatyti rezultatą. Rezidentūra buvo labai gerai suorganizuota: vyko daug ekskursijų, kūrybinių dirbtuvių, buvo supažindinta su keliomis metodikomis, jas vedė ir paskaitas skaitė savo srities profesionalai, turintys europinio lygio patirties, pavyzdžiui, architektas iš Albanijos Saimiras Kristo ar ES kūrybinių industrijų ekspertų grupės vadovas Ragnaras Siilas iš Estijos. Buvo labai įdomu su jais susipažinti. Apskritai tokie kūrybiniai mainai labai naudingi. Aš pats Liepojoje prieš tai esu buvęs daug kartų, bet trumpai. Buvimas tame mieste beveik savaitę leido visai kitaip pamatyti miestą, ypač kai jį aprodė ir papasakojo ten gyvenantys žmonės. Užmezgėme daug kontaktų, pavyzdžiui, su Liepojos kūrybinių industrijų inkubatoriaus, kuriame vyko daugiausiai renginių, komanda ir toliau bendraujame, jie ketina atvažiuoti į Klaipėdą ir geriau pažinti jos kultūrinį gyvenimą.“
KKKC kūrybinė rezidentūra vyks rudenį
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras taip pat jau įsitraukė į projekto įgyvendinimo veiklą. Atvirų kūrybinių dirbtuvių organizavimui, įvairių prototipų kūrimui KKKC planuoja įsigyti įvairios techninio dizaino įrangos ir programų – šios būtų skirtos naudoti tiek įstaigos veikloms, tiek bendruomenės poreikiams. Įvairiems kūrybiniams seminarams ir kursams, skirtiems supažindinti su kompiuterinių įgūdžių valdymu meno reikmėms, tikimasi įsigyti stacionarių ir nešiojamųjų kompiuterių, projektorių.
Šiuo metu KKKC rengia viešųjų pirkimų medžiagą, kad galėtų įsigyti projekte numatytą įrangą. Atsinaujinęs ir prisitaikęs prie šiuolaikinių poreikių, lapkričio mėnesį KKKC planuoja pakviesti kultūros ir meno bendruomenę iš Latvijos ir Lietuvos į penkių dienų trukmės kūrybinius praktinius užsiėmimus su dizaino ir rinkodaros srities lektoriais.
Daugiau informacijos apie projektą: http://www.kkkc.lt/lt/main/es-projektai/cci-sustainability/apie-projekta-1/
