renginiai Klaipėdoje
Klaipėdiečio labdario J. L. Vynerio (1795-1862) atminimui skirti renginiai Klaipėdoje
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia minėti klaipėdiečio labdario Juliaus Liudviko Vynerio (1795-1862) gimtadienį.
Kovo mėn. 31 d.
15 val.–18 val.
Kūrybinės dirbtuvės „Man gražu, kai tau gražu, – gėlės skleidžiasi ratu“ (technika: sausa adata / spauda) su grafike Žaneta Jasaityte-Bessonova
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2)
Balandžio mėn. 1 d.
12 val.–13 val. (pietų pertrauka kitaip)
Ekskursija „Klaipėdos miestas J. L. Vynerio pėdomis“. Gidė Milisenta Misevičiūtė
Susitikimo vieta: Prie vartų į senąsias žydų kapines (iš Sinagogų g. pusės). Pabaigos vieta: prie paminklo Vieningai Lietuvai „Arka“
17 val. 30 min.
„Vynerio arbatėlė drauge su bendruomene“ Skulptūrų parke
J. L. Vynerio pagerbimas prie kapo. Jaunieji violončelininkai Ieva Bazaraitė ir Benas Zonys
Šventinės kalbos, pasidalinimas gerumo sėklomis ir vaišės centrinėje parko aikštelėje
(prie Tautinių kultūrų centro).
Dalyvauja socialinių paslaugų centro „Klaipėdos lakštutė“ atstovai, Klaipėdos žydų bendruomenė, Klaipėdos pramoninkų asociacijos nariai
Renginį organizuoja Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
Renginio partneriai: socialinių paslaugų centras „Klaipėdos lakštutė“, Klaipėdos žydų bendruomenė, Klaipėdos pramonininkų asociacija
APIE FILANTROPĄ, VERSLININKĄ, AKTYVŲ KLAIPĖDOS MIESTO BENDRUOMENĖS NARĮ JULIŲ LIUDVIKĄ VYNERĮ (Julius Ludwig Wiener) (1795–1862)
J. L. Vyneris į Klaipėdą atvyko 1816 m. iš Gdansko. Būdamas žydų tautybės, susidūrė su daugybe sunkumų, kovodamas dėl miestiečio teisės. Pirmąjį prašymą 1817 m. gegužės 5 d. miesto deputatų taryba atmetė. Tuomet jis kreipėsi į Prūsijos karalių, kuris 1818 m. vasario mėn. išleido įsaką, nurodantį priimti Vynerį į miestiečius. Remiantis šiuo įsaku, 1818 m. liepos 2 d. jis tapo visateisiu Klaipėdos gyventoju.
Gavęs miestiečio teises, ėmėsi jūrų pirklystės verslo. Daugiausia prekių atsigabendavo iš Olandijos. Prekiavo šviežiai sugautomis silkėmis, sūriais. Ypač pelninga buvo prekyba tulpių, narcizų, krokų, hiacintų, lelijų svogūnėliais. Jais apsirūpindavo ne tik klaipėdiečiai, bet ir Lietuvos dvarai. Laikui bėgant ėmėsi kreditavimo verslo, mieste įsigijo nekilnojamojo turto.
Buvo renkamas Klaipėdos miesto tarybos deputatu, 1833 m. tapo magistrato nariu, ilgą laiką buvo miesto prieglaudos kuratorius. Po 1854 m. didžiojo gaisro pradėjo labdaringą veiklą: nuo gaisro nukentėjusių gyventojų fondui paaukojo 200 talerių, finansavo promenados iki Karališkosios giraitės įrengimą, Turgaus halės statybai 1860 m. skyrė 8000 talerių.
1855 m. birželio 16 d. sudarė testamentą, kuriuo didžiąją dalį savo sukaupto turto paliko miestui. Be daugybės smulkių sumų, skirtų katalikų bažnyčiai, sinagogai, savo kapavietės sutvarkymui ir priežiūrai, įvairioms socialinės rūpybos įstaigoms, ligoninėms ir labdaros draugijoms. Likusi palikimo dalis – 134 794 taleriai – magistrato ir pirklių korporacijos valdybos nuožiūra turėjo būti skirti labdaros tikslams. Magistratas už juos pastatė Mergaičių auklėjimo įstaigą (1865), Ferdinando aikštės pradinę mokyklą (1865), Šv. Jono bažnyčios bokštą (1863). Iš palikimo dalies, atitekusios prekybininkų korporacijai, stambiausia investicija skirta nusigyvenusių pirklių prieglaudai (1863). Buvo įsteigtas ne vienas fondas, kurio sukauptomis lėšomis kofinansuota naujos miesto ligoninės statyba (1902), įsteigtos stipendijos meną studijuojantiems studentams ir amatininkams.
